Pamenu, į mūsų kiemą pažaisti vis užsukdavo kaimynų berniukas. Vasarą, kai visi lakstydavo su trumpikėmis, berankoviais marškinėliais, galėjai įžiūrėti įstrižus raudonus ruoželius ant jo šlaunų, kartais ir ant rankų. Kai klausdavome, kas tai, jis tik nusijuokdavo: „Vakar gavau“.
„Pravda prieš smurtą“ akcijos dalyvė
© DELFI
Dažniausiai jis „gaudavo“ už tai, kad laiku nepareina namo. Beveik kasdien. Nes tyčia laiku nepareidavo. Mama tvatindavo jį laistymo žarna. Tėtis - vandenyje mirkyta rykšte.

Statistika negailestinga: daugiau nei pusė Lietuvos vaikų bent kartą yra ragavę fizinės bausmės, trys ketvirtadaliai jų mušami dažnai. Kur riba tarp smurto ir bausmės - tai amžiaus klausimas, tačiau psichologė Jurgita Valiukevičiūtė yra įsitikinusi: bet kuris veiksmas, kuris žemina vaiką, yra smurtas.

Ką iškenčia mažieji

Lengviausiai pastebima ir dažniausia smurto prieš vaikus forma - fizinės bausmės. Antausiai, diržas, rykštė, šluotkotis, šlapia mazgotė, susuktas rankšluostis ir kiti daiktai, kuriais galima vožtelėti, kad net „suskamba“, pasak psichologės Jurgitos, pažįstami net 30-50 proc. vaikų.

Daug subtilesnis yra emocinis smurtas. Jį sunkiau pastebėti, nes nelieka mėlynių ir įbrėžimų, tačiau šis reiškinys šeimose taip pat dažnas. Net 30 proc. vaikų kasdien išgirsta paniekinamus „tu žioplys“, „niekam tikęs“, yra gąsdinami: „Jei neklausysi, išvešiu į vaikų namus!“, pravardžiuojami, atstumiami. Emocinis teroras - tai būdas teikti skausmo be jokio fizinio veiksmo.

Trečia ir bene rečiausiai pasitaikanti smurto prieš mažuosius forma - seksualinė prievarta. „Dažniausiai vaikai ją patiria iš vyriškosios lyties atstovų: tėčio, dėdės, brolio. Mažyliai verčiami žiūrėti pornografinius filmus ir nuotraukas, liesti suaugusiojo lytinius organus ar kitas intymias vietas. Prievartą patiria apie 10-15 proc vaikų“, - liūdnus faktus vardija psichologė.

„Aš kaltas!“

Apklausų rezultatai psichologus nustebino: vaikai smurtaujančių tėvų nesmerkia, priešingai, mano, kad jie turi teisę taip elgtis. „Aš buvau blogas, todėl gavau“, - sako penkiametis, kuriam po skaudžios mamos pamokos ant kaklo liko diržo sagties žymė. „Tai rodo, kad toks požiūris perduodamas iš kartos į kartą. Auklėjimas diržu ilgainiui tampa norma, vaikas mano, kad tai vyksta kitose šeimose, ir labai nustemba sužinojęs, kad ne“, - paaiškina psichologė.

„Gauna“ ir kūdikiai

Dažniau nei norėtųsi išgirstame kraupių istorijų apie tai, kaip tėvas ar mama, norėdami nuraminti įsikriokusį kūdikį, trinkteli jam per veiduką, užpakaliuką arba stipriai papurto. „Jo klyksmas trukdė žiūrėti filmą ir aš jam sudaviau. Tik vieną kartą“, - teisinasi tėtis, kai mažylis atsiduria ligoninėje.

Įniršęs suaugusysis negali įvertinti savo kumščio stiprumu, todėl ir vienintelis kartas gali būti lemtingas.

„Didžiausia fizinių bausmių tikimybė, kai vaikas pradeda savarankiškai judėti. Paprastai trimečių ir keturmečių tėvai pirmą kartą susiduria su nepageidaujamu mažylių elgesiu ir netenka kantrybės. Antra vertus, jei kūdikiai baudžiami fizinėmis bausmėmis, tai byloja tik apie nestabilią suaugusio žmogaus psichiką. Jis tiesiog neranda, kur dėti savo pyktį, taigi nukreipia jį į vaiką“, - sako J.Valiukevičiūtė.

Mamos muša dažniau

Su vaikais daugiau laiko praleidžia mamos, galbūt dėl to apklausos rodo, kad šeimoje moterys smurtauja gerokai dažniau nei vyrai. Antra vertus, tėvai vaikus skriaudžia žiauriau. Mama pliaukštelės delnu, bet tėtis už tą patį nusižengimą griebiasi diržo.

Tai pat pastebėta, kad fizines bausmes palankiau vertina žemesnį išsilavinimą turinčios mamos ir tėčiai. „Tačiau net dviejų aukštųjų mokyklų diplomai negarantuoja, kad jų savininkas nepakels rankos prieš vaiką. Išorinis padorumas nereiškia, kad toje šeimoje nebus smurtaujama, - pabrėžia psichologė. - Smurto atvejų pasitaiko visur: išsilavinusiose šeimose ir ne, turtingose ir skurdžiai gyvenančiose“.

Didžiausia tikimybė, kad vaikas augs plakamas rykštėmis ir drebės kaskart išvydęs ant vinies kabantį tėvo diržą, jei tėvai vaikystėje taip pat gaudavo beržinės košės.

„Šeimoje vaikai mokosi, kaip reikia bendrauti, o išmoktus elgesio modelius tempia visą gyvenimą. Dažnai tenka girdėti sakant: „Mane mušė, bet aš savo vaikų tikrai nemušiu“. Tačiau susidūrę su kritine padėtimi, kai vaiko nepavyksta suvaldyti ramiai pasiaiškinus, tėvai prisimena, kas padėdavo jų gimdytojams, ir grįžta prie auklėjimo būdo, kurį patys patyrė. Nors tai ir nebuvo labai malonu, bet užtat labai veiksminga!“

Kaip auginamas autoritetas, arba kodėl tėtis griebiasi rykštės

Kiekvienas - tėtis ir mama (be išimties!) anksčiau ar vėliau susiduria su nederamu vaiko elgesiu. Tačiau vieni muša, kiti - ne. Kodėl?

„Pirma, auklėjimo įpročiai paveldimi, - paaiškina psichologė. - Antra, diržiukas mūsų kultūroje gana ilgai buvo laikomas vienintele efektyvia priemone neklaužadoms tramdyti. Todėl neretai tėvai nė nežino, kad yra švelnesnių būdų, siekiant sudrausminti vaiką. Taigi, kaip tėvai kovos su vaiko ožiukais, priklauso ir nuo jų smalsumo. Trečia, įtakos turi vidinės tėvų savybės: negebėjimas valdyti emocijų, agresijos protrūkiai, nekantrumas, nervingumas“.

Gal lupdami vaiką tėvai mėgina „užsiauginti“ autoritetą: matai, aš stipresnis?

„Autoritetą galima įgyti kitokiais būdais, o bausmės visada kyla dėl to, kad tėvai jaučiasi bejėgiai, - sako psichologė. - Be abejo, tam tikra hierarchija šeimoje būtina. Vaikai turi žinoti, kas galima, kas ne, laikytis suaugusiųjų nustatytų taisyklių. Bet kaip tik tuo metu, kai vaikas ima elgtis netinkamai ir tarsi paneigia tėvų autoritetą, šie griebiasi būdo, kuris autoritetą kaipmat sugrąžina - fizines bausmes. „Tu negali man pasipriešinti!“, - tarsi triumfuoja tėtis, rykštele šveisdamas trimečiui per blauzdas.

Pavargus paprasčiau kartą kitą delnu pliaukštelėti mažiukui per užpakalį, nei dešimt kartų ramiai pakartoti: „Susitvarkyk kambarį“. Jūs nebeturite jėgų. Tai suprantama, bet neatleistina. „Diržas dar niekam nepakenkė!“ - sakysite gindamasi ir būsite neteisi.

Priešingas efektas

Pastebėta, kad vaikai, nuolat patiriantys fizinį smurtą, turi daugiau elgesio bėdų. Tėvų pykčio aukos darželyje ir mokykloje dažniau priekabiauja prie kitų vaikų, tyčiojasi, prasivardžiuoja, kaišioja kojas. Psichologai vis dar diskutuoja, kodėl taip yra. Agresyvus elgesys - bausmės padarinys ar priežastis?

„Vaikai, kurie patiria fizines bausmes, ilgainiui patys tampa agresyvūs, nes jaučiasi nesaugūs ir bando apsiginti. Be to, auklėdami jėga, tėvai tarsi moko: „Su iškilusiais sunkumais galima tvarkytis agresyviai“. Užaugę šie vaikai gali būti linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą“, - tėvus mušeikas įspėja psichologė.

Žinoma, negalima teigti, kad mušamas vaikas būtinai nueis šunkeliais. Tačiau akivaizdu, kad jei tėvai atžalas auklėtų ne mušdami, o ugdydami, vaikai paveldėtų mažiau neigiamų įpročių.

Nesutramdėlio sutramdymas

Barti nebemadinga, suduoti negalima, antai viena mama, lietuvė, poilsiavusi Belgijoje, už tai, kad prekybos centre neapsikentusi plekštelėjo sūnui per sėdynę, atsidūrė areštinėje. Ką gi daryti išdykėlių tėvams?! „Keisti požiūrį ir auklėjimo įpročius“, - pataria psichologė. Pirma, vaikas turi žinoti, kad jo elgesys turi padarinius. Jei gerai elgsis, bus pagirtas, gaus „premiją“, jei neklausys, ožiuosis, neteks malonumo (negalės žiūrėti animacinio filmuko, negaus deserto ir pan.) arba negalės daryti to, ko nori (eiti pas draugą į svečius). Koks nusižengimas kokios bausmės vertas, turi būti sutarta su vaiku iš anksto - ne akimirksniu sugalvota.

Tokia bausmė vaiko nežemina. Jis žino, ko gali tikėtis negerai pasielgęs, ir pats stengsis kontroliuoti savo elgesį.

„Mamos ir tėčiai turi suvokti, kad vaiko charakteris ir elgesys formuojasi nuo pirmų gyvenimo metų. Kad augančią atžalą būtų lengva kontroliuoti, tėvai tam turėtų ruoštis iš anksto: nustatyti taisykles ir aptarti, kas bus, jei jos bus peržeistos. Bausmės turi būti grindžiamos ne mušimu, o malonumo netekimu. Taip pat labai svarbu, kad bausmės dydis atitiktų nusižengimą, pavyzdžiui, už menkesnį nusikaltimą - rimtas pašnekesys, už didesnį - nematys TV, už dar didesnį - savaitę privalės plauti grindis virtuvėje ir t. t. Svarbu, kad abu tėvai elgtųsi bendrai, nebūtų taip, kad tėtis baudžia ir draudžia, o mama gaili ir viską leidžia“.

10 taisyklių norintiems pamiršti apie diržą

1. Sakykite vaikui, ką jis turi padaryti, o ne tai, ko jis neturi daryti. Stenkitės vartoti kuo mažiau frazių su dalelyte „ne“.

2. Jei norite, kad vaikas „išgirstų“, ką jam liepiate ar ko prašote, darykite tai žiūrėdama jam į akis, nereikia šūkčioti iš kito kambario.

3. Kai keliate vaikui sąlygas, vartokite žodelį „kai“ - ne „jeigu“. ,,Kai susitvarkysi žaislus, galėsi eiti į kiemą“.

4. Paliepimai turi būti konkretūs. Sakykite ne: „Daryk gi ką nors, kad čia tvarka būtų!“, o „Sudėk žaislus į dėžę, paklok lovą ir pan.“.

5. Atminkite, kuo garsiau šauksite, tuo mažiau bus naudos, nes šaukdami tik įrodote, kad jaučiatės bejėgiai.

6. Jei vaikas vis tiek atsikalbinėja, šiukštu nesivelkite į beprasmį ginčą. Suimkite save į rankas ir dar kartą ramiai pakartokite, ką jis turi padaryti.

7. Jei antrą, trečią, ketvirtą kartą raginamas vis tiek neklauso ir jaučiate, kad būtina nubausti, rinkitės bausmę, kuri vadinasi „malonumo atėmimas“. Neleiskite žiūrėti animacinio filmuko, palikite be deserto - svarbu, kas už tokį pažeidimą buvo numatyta iš anksto.

8. Svarbu, kad „bausmė“ būtų vykdoma iškart nusižengus, o ne, pavyzdžiui, rytoj vakare. Iki rytdienos vaikas pamirš, už ką buvo nubaustas, ir jaus tik nuoskaudą.

9. Jei jaučiate, kad jums sunku susilaikyti „neužvažiavus“ neklaužadai per sėdynę, giliai įkvėpkite ir suskaičiuokite iki 10. Maža to, trumpam išeikite į lauką įkvėpti gaivaus oro gurkšnio. Įniršis atslūgs ar bent jau sumažės smūgio jėga.

10. Nesitikėkite rezultato po vienos dienos naujojo auklėjimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (2)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (160)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (11)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (16)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (43)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (287)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (18)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (110)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (82)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...