„Kone kiekvienai mamai yra tekę patirti sekinantį nuovargį, nerimą dėl užgriuvusios atsakomybės ir priklausomybės nuo vaikų, galimybių apribojimą, įtampą derinant darbą ir šeimą“, – apie šią „supermamų“ amžiuje neafišuojamą realybę ir kartais mamas užklumpančius slogius jausmus pasakoja psichologė Jelena Šalaj.
Esu Dominyko, Igno ir Guostės mama, psichologė. Tačiau, kaip juokauja mano vyras, vaikai to nežino, todėl juos auginti man nėra daug lengviau nei kitoms.
Visuomenės stereotipai
Normalu, kad mamoms kyla įvairių jausmų, ne tik teigiamų. Vieni jų nėra kažkuo geresni ar blogesni už kitus, o jūs – blogesnė mama nei kitos. Esate žmogus, kurio gyvenime visko pasitaiko. Svarbu, kad nedžiuginančios būsenos neužsitęstų per ilgai.
Nesureikšminti sunkumų ir juos pripažinti – visada sveikas požiūris. Vis dėlto gyvename laikais, kai informacijos priemonės smarkiai veikia savivoką. Visuomenė primeta moteriai daugybę „tobulos“ šeimos įvaizdžių.
Spaudoje, internete gausu nuotraukų, kuriose pasipuošusi žmona po turiningos darbo dienos su šypsena sukasi virtuvėje, o gražiai aprengti vaikai strimgalviais lekia pasitikti iš darbo grįžtančio tėčio. Realių patirčių viešumoje mažiau. Ar tikrai žinote, kaip atrodo ką tik pagimdžiusi moteris? O ką jaučia mama, kuri kelerius metus diena iš dienos atsidavusi rūpinosi alergišku mažyliu ir namais?
Pripažinti sunkumus, slogius jausmus nėra paprasta. Tu turi vaikų, o yra žmonių, kurie jų negali sulaukti. Turi rūpestingą vyrą, darbą, daug kitų dalykų, už kuriuos galėtum dėkoti... Kur dar reikalavimai sau, kurie užgula mamas sunkiau nei visa žinančių ir patarti pasiruošusių aplinkinių lūkesčiai. Ir aplinka, ir širdis sako: „Vaikai juk taip greit auga, džiaukimės tuo, ką turime!“ Taip pasijaučiame kaltos dar ir dėl to, kad tuos „netinkamus“ jausmus apskritai jaučiame.
Kaip neprarasti pusiausvyros
Ypač jautriai širdį paliečia, kai tokius „netinkamus“ jausmus sukelia vaikai. Dėl jų labai stengiamės ir nerimaujame, praleidžiame kartu itin daug laiko, kartais – ištisas paras, savaites ar net metus turėdamos tik labai ribotas galimybes fiziškai pasitraukti. Taigi mamos ir vaiko ryšys labai stiprus ir jautrus. Būna, kad vienoks ar kitoks vaiko elgesys tiesiog išmuša iš vėžių. Kad nepasijustumėte bloga mama ir išlaikytumėte sveiką santykį, vertėtų paanalizuoti pasikartojančias situacijas, kurios sukelia stipriausius nemalonius jausmus.
Pavyzdžiui, man gana sunkus etapas – vaiko pratinimas prie puoduko. Plačiąja prasme fiziologinių poreikių kontroliavimas susijęs su psichologiniu kontrolės poreikiu – noru kontroliuoti kitus žmones, įvykius. Reikia pripažinti, kad man ne per geriausiai sekasi suderinti spontaniškumą ir norą kontroliuoti, norą valdyti kitus ir skatinti jų savarankiškumą. Kitaip sakant, jautriai reaguoju į viską, kas susiję su kontrole, tad ir šis vaiko raidos etapas man kelia sunkumų.
Kitas mamas iš pusiausvyros išmuša vaikų nevalgymas, negalėjimas užmigti, paaugliškas atšiaurumas ar kiti dalykai. Vaikai – kaip geri psichoterapeutai. Jie tobulai jaučia, koks elgesys ves iš proto būtent jų mamą. Ne, tyčia paprastai jie to nedaro. Tiesiog, kaip ir visi, nori būti pastebėti, mylimi.
Pagalvokite, kokius jausmus jums kelia toks vaiko elgesys? Ko juo siekiama ir dažniausiai pasiekiama? Ką tai sako apie jus? O jei pamėgintumėte elgtis kitaip? Kartais situacijos būna tokios painios, mūsų jausmai tokie stiprūs, kad verta paieškoti žvilgsnio iš šalies. Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite – vyru, mama, drauge. Gal to ir pakaks. Visgi jei jaučiate, kad jūsų emocinė reakcija pernelyg stipri, o kartais net neadekvati ją sukėlusiai situacijai, kreipkitės į specialistus, pasitarkite su psichologu, psichoterapeutu.
Spaudžiam pauzės mygtuką
Nuotaikų kaita dažnai turi savo priežastį: gal pervargote, išgirdote nemalonią naujieną, nesusivaldžiusi aprėkėte vaiką ar priėmėte netinkamą sprendimą darbe? Net jei šią akimirką nėra galimybės išnarplioti to, kas nutiko, vien jau situacijos ir savo jausmų įvardijimas suteikia aiškumo.
Raskite laiko ramiai įsisąmoninti, kas vyksta. Itin svarbu bent kelioms minutėms stabtelėti pajutus, kad atsėlina prasta nuotaika ar slogios mintys. Pagalvokite, ko šiuo metu norisi ir kas iš to norų sąrašo prieinama. Negalite išeiti iš namų, bet gal galite paskambinti draugei?
Mamų darbas, nors neretai nepelnytai nuvertinamas, apima daug įvairių veiklų: tvarkymąsi, gaminimą, vaikų priežiūrą, kitus namų reikalus, dažnai prisideda ir darbas pagal specialybę. Akivaizdu, kad, turint tiek užduočių, nusistatyti prioritetus būtina. Gal šiandien geriau ilgiau pažaisti su išsiilgusiais vaikais, o vietoj trijų patiekalų pietų visiems tiktų koldūnai?
Ilsėtis apgalvotai
Pabėgti nuo rutinos man labai padeda šioks toks stabtelėjimas keičiant veiklas. Tačiau ilsėtis reikia apgalvotai, antraip galite nesulaukti norimo rezultato. Pavyzdžiui, suguldžius vaikus pietų miego, labiausiai norisi tik vieno – pailsėti.
Prasmengu ant sofos su planšete, o vaikams atsibudus jaučiuosi tik dar labiau pavargusi nuo atsitiktinių skaitinių. Nereta moteris puola „ilsėtis“ be saiko valgydama saldumynus ar kitokį maistą, kurio šiaip jau nesirinktų. Paskui tenka tvarkytis ne tik su apėmusiu kaltės jausmu, bet ir su antsvoriu.
Daug geriau jaučiuosi, jei apgalvoju ir sąmoningai pasirenku, kaip atitrūksiu nuo buities, atsipalaiduosiu: gal pamiegosiu, pasivaikščiosiu ar paskaitysiu knygą.
Atkreipkite dėmesį, kaip susijęs aplinkos tvarkymas ir psichologinė švara. Dažnai negalėdamos suvaldyti įtampos ir emocijų puolame blizginti namų. O kai jaučiamės ramios, daug paprasčiau reaguojame į netvarką, nesikremtame dėl ne vietoj numestų daiktų. Išnaudokite tai! Pajutusi, kad kyla poreikis viską kontroliuoti ir dar kiečiau suimti į nagą vaikus ir vyrą, verčiau iškuopkite namus. Tvarka padės šiek tiek susigulėti mintims ir aprimti emocijoms. Ir, atvirkščiai, jei be perstojo tvarkotės, siekiate būti nuolat užsiėmusi, gal laikas nutraukti bėgimą voverės ratu ir apsikuopti vidų?
Pasirinkite priimtiniausią būdą – SPA, kirpykla, psichologas, mamų tarpusavio pagalbos grupė, rekolekcijos ar panašiai.
Psichologės Jelenos patarimai
Tik gebėdama pasirūpinti savimi, gali pasirūpinti kitais. Sveiko egoizmo turinti moteris nelaukia, kol kas nors pasiūlys pagalbą, bet ir pati sukuria progų jai padėti. Pasistenkite, kad poilsio neapkartintų mintis, jog su vaiku likusi močiutė padarys ką nors ne pagal jus.
Pirmiausia – fiziniai poreikiai. Jei esate neišsimiegojusi, prigulkite pietų su vaiku. Jausdama, kad pasidariau be priežasties irzli, tiesiog atsigeriu vandens. Kartais besisukdamos apie vaikus pamirštame tokius paprastus dalykus.
Planuokite dieną. Visai nesvarbu, kad planuose bus tik tokie „nereikšmingi“ dalykai kaip išeiti su vaiku į lauką, išimti iš šaldiklio uogienę. Nuspręskite, ką šiandien atlikti būtina, o kas gali palaukti.
Skirkite laiko fizinei veiklai. Nors, rodos, visą dieną netenka nė prisėsti, tai neatstoja sporto, tik vargina. Puiku, jei lankote baseiną, šokius ar kitaip sportuojate, bet ir paprasčiausias pasivaikščiojimas (ne trypčiojimas su vaikais iš vieno kiemo kampo į kitą) pailsina protą ir kūną.
Nepamirškite pomėgių. Ar tikrai, gimus vaikams, nustojote mėgti kiną? Ar ant spintelės prie jūsų lovos dar įmanoma rasti knygų, nesusijusių nei su vaikais, nei su jūsų profesija? Kartais atrodo, kad niekam nėra nei jėgų, nei nuotaikos, visgi paprastai nesigailiu prisivertusi nueiti į kiną ar pasėdėti su draugėmis.
Neapleiskite santykių su vyru. Kartais per visus rūpesčius tai tikrai nelengva, bet pati juk nenorėtumėte pasijusti vien pagalbine priemone vaikams auginti? Neišsimiegojai, bet vis tiek nusišypsai prisiminusi romantiškesnę akimirką dviese. Galiausiai – iš kur gi tie vaikai? Ar dabartinis gyvenimas nėra tai, apie ką kadaise labai svajojai? Būti su šiuo vyru ir kartu auginti vaikus?
Neužsidaryti tarp keturių sienų
Gintarė Slausgalvienė, Vakarės ir Gabrielės mama, profesionali šokėja:
– Būti mama išties nelengvas darbas. Puiku, kai namuose yra pagalbos, o kai viena lieku su trimete Vakare ir keturių mėnesių Gabriele, pasitaiko įvairių iššūkių.
Gimus mažajai, sunkiausia buvo paskirstyti abiem dukrytėms dėmesį – iki tol vyresnėlė jo gaudavo daug, buvo įpratusi su manimi miegoti.
Pasitaiko dienų, kai Vakarė būna tikra mamyčiukė, nieko neprisileidžia, o man reikia maitinti ar migdyti Gabrielę. Tenka ieškoti įvairiausių išeičių. Kad išliktum rami, sumani, svarbi gera emocinė būsena. Visoms mamoms patarčiau neužsidaryti tarp keturių sienų, turėti džiaugsmo teikiančią veiklą.
Tiek gimus Vakarei, tiek Gabrielei, jau po mėnesio grįžau į mėgstamą darbą – auginti dukrytes padeda jų močiutė. Bet tikrai nebūtina pulti dirbti, galima rasti smagią veiklą kartu su vaiku, miestuose jų pasiūla tikrai nemaža. Mes lankome baseiną: ir vaikui malonu, ir pati atsipalaiduoju.
Su Vakare nuo 3 mėnesių kartu vedėme kūdikių šokius, netrukus to imsimės ir su Gabriele. Taip ir su kitomis mamomis pabendrauji, ir aplinką pakeiti, ir vaikai lavėja socialiai, auga muzikalioje, ritmiškoje aplinkoje. Šis emocinis indėlis grįžta su kaupu, susidaro teigiamas ratas: gavęs gerų emocijų vaikas ramesnis, o tuomet ramesnė, nepervargusi ir mama. Kartais, žinoma, mamoms reikia pabūti ir vienoms, jei gali, išlėkti pasigražinti, pasilepinti.
