Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (13)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

Susipažinkite: jorkšyro terjeras (81)

„Sveiki! Mano vardas – Tipė, esu jorkšyro terjerė. Gyvenu šiame pasaulyje jau aštuonerius metus. Esu smalsi ir energinga, ištikima savo šeimininkams. O šie savo ruožtu skiria man daug laiko: šukuoja mano ilgus švelnius plaukus, kasdien veda pasivaikščioti ir kartu su manimi žaidžia. Esu kilminga, elegantiška, puoštis mėgstanti kalytė. Bet apie viską nuo pradžių...“ Straipsnyje jorkšyrės Tipės lūpomis papasakosime, koks šios veislės šuniukų charakteris ir priežiūra, pasidalinsime trumpa atmintine, skirta jorkšyro terjerų šeimininkams.

Kaip ugdyti vaiko tautinį tapatumą? (4)

Tautinis tapatumas – svarbi asmenybės formavimosi dalis. Be ryšio su tauta ir savo valstybe suvokimo vaiko asmenybė iki galo nesusiformuos, teigia „Mažųjų ekspertų mokyklos“ psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.

Psichologai: mūsų asmenybę lemia septynios kartos (5)

Psichologė Marina Strekalova dirba pagal unikalią metodiką, kurioje suderintos įvairių psichologijos sričių žinios. Ji sako, jog žinios nuolat keičiasi, kaip keičiasi ir žmogus, todėl svarbu jausti šiuolaikinius visuomenės poreikius. Vadinamoji giminės atmintis – viena populiariausių jos praktikų.

Ruošiame vaiką mokyklai: kas daug svarbiau už naują kuprinę (6)

Nors už lango – dar pats vasaros įkarštis, o iki kuprinių užpildymo spalvotais sąsiuviniais dar toli, tačiau ugdymo specialistai jau dabar ragina tėvus pradėti ruošti savo atžalas rugsėjo 1-ajai – dienai, paženklintai kardelių aromatu, jaudulio ašaromis ir nenugalimu smalsumu prisiimti naujas atsakomybes.

Kaip išmokyti vaiką tvarkytis? (7)

Mano šešiametis sūnus labai netvarkingas. Vis randu apipelijusių sumuštinių stalčiuose, žaislai išmėtyti. Niekuomet nieko nepadės į vietą. Nesinori kas kartą bartis. Galbūt darau klaidą, kad ne visada leidžiu jam pačiam tvarkytis? Kai kuriais atvejais baisu, kad susižeis ką nors sudaužęs. Kaip gražiuoju išmokyti sūnų tvarkytis?Kotryna