Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Kaip tėvų elgesys paveikia dukterų gyvenimą (29)

Kas žino, o kas ne, tačiau kiekvienas mes rašome savo gyvenimo istoriją/knygą be juodraščių, čia ir dabar, su pieštuku ar prašmatniu plunksnakočiu…. Taigi, tik su savimi esame visur ir visada kur beeitume ar bevažiuotume, liktume Tėvynėje ar emigruotume. Tik savo viduje galime būti laisvi, linksmi, laimingi ir turtingi, bergždžiai tikėdamiesi iš artimųjų pastangų mus tokiais padaryti.

Kaip išgyventi vidurinėje mokykloje? Atsakymai knygoje „Mokšė“ (1)

Tie siaubingi vidurinės mokyklos metai… Jei kada mokeisi vidurinėje, mane supranti. Jei dar nesimokei – greitai suprasi.

Žinomi dainininkai kviečia vaikus dalintis skaudžiomis patirtimis ir neleisti sunkumams užaugti (4)

Merūnas Vitulskis, Vilija Matačiūnaitė ir Donatas Montvydas drąsina vaikus papasakoti apie savo išgyvenimus suaugusiems, kuriais pasitiki, ir nelaukti, kol sunkumai užaugs. Dalyvaudami „Vaikų linijos“ socialinėje kampanijoje „Neleisk sunkumams užaugti“, dainininkai paprašė skirtingo amžiaus vaikus ir paauglius prisiminti sunkiausias jų gyvenimo situacijas ir tuo metu išgyventus jausmus.

Ar esi pakankamai stiprus, kad išpildytum vaikystės svajonę? (9)

Truputį detektyvas, truputį psichologas, truputį teisininkas – ir dar ištvermingas fiziškai. Tokį pasieniečio portretą būtų galima sudaryti įvertinant, kad šios profesijos atstovams tenka kovoti su alkoholio ir tabako kontrabanda, žaibiškai atpažinti ieškomus asmenis ar pastebėti vogtus automobilius.

Ar pasibaigus šventėms baigiasi ir mūsų gerumas? (3)

Kalėdiniu laikotarpiu dauguma gyventojų pasirūpina ne tik dovanomis artimiesiems, bet ir pagalvoja apie likimo nuskriaustus žmones. Deja, gali pasirodyti, kad pasibaigus šventėms sunkiai gyvenantys žmonės vėl pamirštami. Ne vienerius metus senolius, negalią turinčius gyventojus ir vaikus globojanti Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) pagalbą teikia visus metus – šventės baigiasi, bet ligos ir nepriteklius neatsitraukia, sakoma pranešime spaudai.