Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

Pastojau, o kas toliau? (1)

Nėštumo testerio langelyje išvydote du brūkšnelius – užplūdo didžiulis džiaugsmas, norisi rėkti, šaukti visam pasauliui „Aš laukiuosi!!!“.

12 klausimų ir atsakymų apie vaikų peštynes (2)

Ar yra šeimų, kur vaikai nesipeša? Ar peštynės tarp brolių ir seserų yra normalu? Kada pagaliau visa tai baigsis? 12 atsakymų į klausimus, kurie labiausiai rūpi ne vieną vaiką auginantiems tėvams.

Po artimųjų netekties jaučiuosi kaip negyvas (22)

Sveiki, man 23, praradau jausmus viskam ir jaučiuosi kaip negyvas, tuščias, lyg nebegalėčiau niekada jausti vėl. Kai buvau jaunesnis praradau tėvą, bet paauglystėje jokių problemų dėl to neturėjau. Per pastaruosius keletą metų netekau senelio, kuris taipogi buvo kaip tėvas, po jo mirties praėjo lygiai metai, tada mirė mano mama, mirus mano mamai po dviejų savaičių mirė mano močiutė. Dabar gyvenu ant tiksinčios bombos, nes žinau, kad patirsiu dar vieną artimiausio žmogaus netektį, su kuriuo gyvenu, tada būsiu praradęs viską, ką myliu, ir nebeturėsiu nei vieno artimo žmogaus.

Psichologė: dažnai vaikui nepaliekame erdvės ko nors nesuprasti

Naujus mokslo metus ne vienas moksleivis pasitinka su nerimo žyme veide. Itin didelis jaudulys aplanko būsimuosius pirmokus, ne mažiau rūpesčio atnešdamas ir jų tėveliams. Kaip išgyventi šį metą? Apie tai kalbamės su šeimos psichologe Giedre Gutaute-Klimiene.

Bloga žinia mokyklinukų tėvams: išlaidos dar nesibaigė (6)

Prabėgus rugsėjo pirmosios šventei lyg ir būtų galima atsikvėpti. Visgi didžiosios išlaidos dar nesibaigė –artimiausiu metu laukia pirkiniai iš sąrašo, kuriuos moksleiviai ar jų tėveliai jau gavo arba gaus mokykloje. O jame – pratybų sąsiuviniai, knygos ir kitos privalomosios priemonės. Tad labai svarbu būti finansiškai pasiruošti ir apgalvoti išlaidas, kurių pareikalaus jau prasidėję mokslo metai.