Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
 
13
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Man 40 metų, esu viena, neturiu vaikų – ir ką? (157)

2014 rugsėjo mėn. 18 d. 22:49
Ar galite įsivaizduoti moterį, kuriai 40 metų, ji nėra tekėjusi ir neturi vaikų? Žinoma, ji sulaukia gausybės komentarų iš gero linkinčių draugų ir turi tvirtą atsakymą į visiems ramybės neduodantį klausimą „Ar tu tikrai nenori turėti vaikų?“

Planuojant vaiką mitybos principus keisti turėtų ir vyrai (7)

2014 rugsėjo mėn. 16 d. 00:01
Su žmona nutarėme, kad atėjo laikas susilaukti vaiko. Tačiau net neįsivaizdavau, kad pasmerksiu save tokioms kančioms. Moteriškė ėmė valgyti keisčiausius dalykus, blogiausia, kad juos turiu valgyti ir aš. Jos teigimu, abu turime sveikai maitintis, nes tai turės įtakos vaiko sveikatai. Sutinku, kad moteriai tai svarbu, nes ji išnešioja kūdikį. Tačiau kuo čia dėtas vyras? Šiuo metu namuose vysta derybos dėl apsilankymo pas dietologą, kuris man turėtų paaiškinti, kaip nesveikai aš valgau. Taip pat grasina, kad ilgainiui tokia mityba pakenks mano potencijai. Norėčiau patarimo, ar tikrai taip kardinaliai turiu keisti savo valgymo įpročius?Evaldas, 32 m.

Vėlyvos motinystės pliusai ir minusai bei visuomenės požiūris (116)

2014 rugsėjo mėn. 15 d. 23:06
Keturiasdešimtmetė motina – tai nėra labai dažnai pasitaikantis reiškinys. Kokie vėlyvos motinystės pliusai ir minusai bei visuomenės požiūris? Psichoterapeutas Olegas Lapinas pateikia įžvalgas apie vėlyvąją motinystę.

Tai, ką turi žinoti visi tėvai: didžiausias vaikų siaubas – patyčios (8)

2014 rugsėjo mėn. 15 d. 00:00
Tūkstančiai vaikų kasdien kenčia patyčias. Tėvai kartais net neįtaria, ką jaučia jų atžalos. Prasidėjus mokslo metams visi suaugusieji turi būti ypač dėmesingi, kad užkirstų kelią didžiausiam vaikų siaubui – patyčioms. Apie tai kalbamės su psichologe Donata Grakauskaite-Šličiene.

Vilniečių šeima vaikų lankyti mokyklos nevers: juk mes neperkame šuniuko, jei neturime sąlygų jam auginti (143)

2014 rugsėjo mėn. 12 d. 08:43
Vilnietis Giedrius Cikanavičius su žmona Irina augina du vaikus: septynerių sūnų ir pusantrų metukų dukrą. Šeima yra apsisprendusi suteikti savo vaikams teisę bendrauti su tėvais tiek, kiek jiems to reikės, ir neversti jų lankyti mokyklos. Pozityvios ir prieraišios tėvystės propaguotojai domisi gyvenimo ir mokymosi be mokyklos (angl. unschooling, tai yra nemokyklinimo) galimybėmis Lietuvoje ir pasaulyje.