Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
Foto: Corbis/Scanpix

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (13)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

Patyčios prasideda jau pradinėse klasėse: kaip padėti vaikui? (25)

Patyčios – viena opiausių problemų, atsirandančių dar mokykloje. Su šia problema susiduria ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai, bet ir pradinukai. Dažnai vyresnieji užsipuola pradinių klasių mokinius, užgaulioja juos, atiminėja daiktus ar šaiposi, nes mažieji dar nemoka apsiginti ar paaiškinti suaugusiesiems, kad juos skriaudžia. Tėvams kartais taip pat sunku suprasti, kad jų vaikų elgesys pasikeitė būtent dėl patyčių, užgauliojimų ar net reketo mokykloje.

Japonų mėgstamas užsiėmimas populiarumo sulaukė ir Lietuvoje: kovoja prieš patyčias (10)

Dar 1990-aisiais pasaulyje sparčiai išgarsėjęs Japonijos pop kultūros perlas Cosplay neaplenkė ir Lietuvos. Cosplay - tai kostiuminis pasirodymas (angl. - costume ir play), kurio metu įkūnijamas mėgstamas animacijos, komiksų, fantastinės literatūros ar kompiuterinio žaidimo personažas. Tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir puiki priemonė lygybės skatinimui.

N. Marčėnaitė: per Velykas leiskite laiką kaip norite, bet būtinai – su vaikais (18)

„Per Velykas leiskite laiką kaip norite, bet būtinai – su vaikais, šeima. Tokia ir yra Velykų esmė, o ne tai, kaip prabangiai ar išradingai marginsime margučius ir dekoruosime namus. Vaikams svarbiausia, kad su jais užsiimama, drauge leidžiamas laikas, kad tai daro artimiausi žmonės. Tai – kaip pasakos skaitymas prieš miegą: žinoma geriau, jei turite gražią, įdomią knygelę, bet vaikui, net jei mama skaitytų kalendorių, esu tikra, svarbiausia, jog ji tai daro su meile, sėdėdama šalia ant lovos krašto“, – sako dailininkė, keramikė, knygų vaikams autorė N. Marčėnaitė.

Unikali galimybė: vaikų kuriamos pasakos virsta knygomis

Lig šiol tebuvau viena ausimi girdėjusi, kad Lietuvos vaikai turi unikalią galimybę kurti pasakas, dalyvauti konkurse, didžiuliame pasakų festivalyje, o gražiausios pasakos virsta knygomis. Šiemet pati pirmą kartą buvau pakviesta į tokio leidinio „virtuvę“.

Vyras klausia: kaip pasiruošti artimo žmogaus mirčiai? (39)

Noriu paprašyti patarimo – kaip pasiruošti (jeigu tai apskritai įmanoma) artimo žmogaus mirčiai? Kol kas esu laimingas, nes visi artimiausi žmonės – tėvai, seneliai – yra gyvi ir pagal savo amžių geros sveikatos. Bet suprantu, kad ateis diena, kai jų neteksiu.