Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
 
13
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Kaip bendrauti su senstančia mama, kai iš jos liejasi išgalvoti kaltinimai ir pyktis (301)

2014 liepos mėn. 19 d. 12:27
Sveiki, esu subrendus moteris, turiu gražią šeimą; mama – garbaus amžiaus moteris, našlė. Mes niekada nebuvome artimos, bet kaip gyvenimas bevingiuotų, mūsų santykiai tarsi upė plaukia žemyn.

Kas geriausiai vaikus išmoko elgtis su pinigais? (1)

2014 liepos mėn. 22 d. 10:55
Kišenpinigiai – galingas įrankis vaikui ugdyti, jo vertybėms formuoti. Ar jie padės atžalai pasiekti gerų ugdymo rezultatų, priklauso nuo tėvų sąmoningumo ir finansinio išprusimo. Deja, gimdytojai ne visada tai supranta.

Kaip bendrauti su vaiku, kai esame ilgam išvykę: 12 ryšio palaikymo idėjų (5)

2014 liepos mėn. 18 d. 06:57
Kiekvienas vaikas trokšta turėti kasdienį, nepertraukiamą santykį su savo tėvais, kad galėtų patenkinti svarbiausius saugumo ir meilės poreikius. Vaikams svarbu savo tėvus matyti, stebėti kaip jie elgiasi ir tokiu būdu iš jų mokytis, būti tėvų apkabinamiems, su jais kalbėtis, užduoti klausimus, klausytis pasakojimų, žaisti ar veikti kažką kartu ir kt.

A. Landsbergienė. Ar tikrai „kas antras“ vaikas yra hiperaktyvus? (13)

2014 liepos mėn. 21 d. 10:25
Pradėsiu nuo to, kad PLJS gavau spyrį į uodegą - net keletas žmonių pasakė, kad tiesiog privalau daugiau ir dažniau rašyti tai, apie ką galvoju, tai, apie ką kalbu ir formalioje, ir neformalioje aplinkoje.

Kaip įrengti vaikus dominantį daržą (1)

2014 liepos mėn. 17 d. 15:28
Kaip įrengti vaikus dominantį daržą
Organizatorių nuotr.
Siekdami sudominti vaikus gyvuoju augalų pasauliu, projekto „Žalia stotelė“ iniciatoriai ir pedagogai 34-iose Lietuvos ugdymo įstaigose pradėjo įgyvendinti vieno kvadratinio metro (arba vienos kvadratinės pėdos) sodininkavimo idėją. Pagal šią sistemą mokyklų, darželių ir globos namų auklėtiniai, kūrė bei planavo savo teminius sodelius ir jau dabar džiaugiasi pirmaisiais rezultatais.