Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
 
13
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Edukologė: kodėl tėvai turi atsakyti į visus vaikų klausimus

2014 rugpjūčio mėn. 22 d. 00:01
Ne paslaptis, kad vaikai nepaprastai smalsūs. Visada tokie buvo ir bus – tyrinėti aplinką ir tai, kas juos supa, jie pradeda dar nepradėję vaikščioti: ropoja, bando lipti, čiupinėja, spaudo pirmą kartą matomą objektą, mėgina jį dėti į burną.

Skiriatės? Kaip šią žinią pranešti vaikams (3)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 00:01
Tuokdamiesi visi tikisi gyventi ilgai ir laimingai. Tačiau negailestinga statistika byloja, kad vis daugiau šeimų skiriasi, ir vis daugiau vaikų auga su vienu iš tėvų. Kaip atžalai pranešti, kad gimdytojai skiriasi, ir padėti išgyventi pokyčius šeimoje, pataria psichologė Rūta Bačiulytė.

L. Imbrasienė: pirmąją sūnaus savarankišką kelionę į parduotuvę stebėjau slapčia (10)

2014 rugpjūčio mėn. 19 d. 11:11
Artėjant mokslo metams, jaunesnio amžiaus vaikus auginantys tėvai susiduria su nelengvu uždaviniu, kaip savo atžalas tinkamai išmokyti saugaus eismo pagrindų. Kaip saugaus eismo pagrindų sekasi mokyti savo vaikus paklausėme žymios laidų vedėjos Lauros Imbrasienės, kuri augina vienuolikmetį sūnų Mantą ir rudenį gimusią dukrelę Saulę Sofiją bei rugsėjo 6 d. ves prie Baltojo tilto Vilniuje organizuojamą saugaus eismo renginį šeimai „Eismo kiškiai“. Ji pripažino, kad pirmąją savarankišką Manto kelionę paslapčia stebėjo iš tolo.

Kas nutinka, kai meluojame savo vaikams (3)

2014 rugpjūčio mėn. 18 d. 13:16
Jūs tikriausiai meluojate savo vaikams apie dantukų fėją. Galbūt meluojate, kad jie neaugs, jei negers pieno. Ir galbūt, kai mirė dėdė, sakėte, kad jis pavirto viena iš žvaigždžių danguje.

A. Landsbergienė. Audringa reakcija į sesers/brolio gimimą (46)

2014 rugpjūčio mėn. 14 d. 08:59
Mūsų vaikai į naujagimį visada reaguodavo gražiai. Iki tol, kol tas vaikas ūgtelėdavo ir pradėdavo kėsintis į jų žaislus ir teritoriją. Prisimenu, net Augustas, kuriam nebuvo nė dvejų, viską nešdavo "boliui", kol tas sau ramiai gulėjo ar sėdėjo, tačiau - kai tik mažasis tapo mobilus - ta besąlygiška meilė baigėsi, savo bloge pasakoja edukologė, 4 vaikų mama Austėja Landsbergienė.