Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Skyrybų košmaras: kaip išvaduoti įkaitais tapusius vaikus

Skyrybos niekada nebūna lengvos, bet tokio košmaro tikrai nesitikėjau. Taip DELFI teigė vilnietė Natalija, klausdama, ką daryti, kad nebekentėtų bent jau vaikai.

Skylėti vaikų dantys – tėvų sąžinės reikalas (8)

Vaikų dantų gydymas bei protezavimas Lietuvoje yra nemokamas, tačiau jų būklė išlieka itin bloga.

Abėcėlė tėveliams: kaip įkvėpti vaiką mokytis? (6)

„Mano sūnus šaunus ir protingas vaikas, tačiau mokykloje jam nesiseka ir jis gauna blogus pažymius”, – šiuos žodžius neretai galima išgirsti iš nusivylusių tėvelių. Pastarieji susidūrę su vaikų motyvacijos mokytis stoka ir nebežinantys, kaip su tuo kovoti, dažnai griebiasi drastiškų priemonių: draudžia arba riboja pramogas, kerta per kišenę ar imasi gąsdinimų, sakoma pranešime spaudai. Specialistų teigimu, tai nėra efektyvūs būdai, siekiant įkvėpti vaikus mokytis.

Kaip mes negalvodami luošiname savo vaikus: žodžiai, kuriais galima užmušti (36)

Įpratome neteikti didelės reikšmės ištartiems žodžiams, ypač jei kreipiamės į savo vaikus. Mums atrodo, kad šaukti ant vaiko – auklėjamoji priemonė, nė nesusimąstome, ką jaučia vaikas. Galvojame, kad turime teisę elgtis su vaikais taip, kaip mums atrodo, o vaikai privalo klausyti ir visada paklusti, rašo wiolife.ru.

Gydant kūdikį antibiotikais paskatinama alergija (3)

Ekspertai įspėja, kad antibiotikais gydyti kūdikius galima tik tuomet, kai ligos nepadeda įveikti kitos priemonės.