Mikčiojimas – ne kaprizas

 (13)
Liūdnas vaikas
Liūdnas vaikas
© Corbis/Scanpix

Vaikas čiulpia pirštą, mikčioja, nuolat krapšto nosį... Tėvai pradeda ieškoti visokiausių būdų atpratinti savo vaiką nuo „žalingų įpročių“ – gėdina jį, stengiasi nubausti manydami, jog tai kaprizas, apsileidimas, auklėjimo trūkumas. Nedaug kas iš suaugusiųjų susimąsto, kad tai – rimtų vaiko sveikatos sutrikimų simptomai, išryškėję dėl daugelio priežasčių – kai kuriose iš tų priežasčių įžvelgiama ir tėvų kaltė.

Kodėl vaikas mikčioja?

Specialistai tvirtina, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų esminių veiksnių: paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą įgimtą polinkį. Berniukus ši negalia ištinka tris kartus dažniau nei mergaites. Dažniausiai mikčiojimas pradeda ryškėti sulaukus 1,5-2 metų. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko frazinė kalba, o kalbos defektas gali pasireikšti dėl mąstymo ir vaiko kalbėjimo greičių nesutapimo.

Kartais mikčiojimas būna sunkaus gimdymo pasekmė. Bet dažniau jis atsiranda kaip vaiko išgyvento streso ar psichologinės traumos rezultatas. Štai vienas iš pavyzdžių. Petriukas yra smalsus berniukas, kuris gerai mokosi, domisi piešimu, bet yra kairiarankis. Dailės mokytoja nusprendė perauklėti berniuką ir verčia jį piešti dešine ranka. Dėl to Petriukas pradėjo bijoti vaikščioti į dailės pamokas, ėmė nekęsti vaizduojamojo meno ir... pradėjo mikčioti.

Labai dažnai vaikai pradeda mikčioti dėl to, kad nesutampa jų pačių ir jų tėvų temperamentai. Jei mama pakankamai emocinga, kalba greitai, žodžius taria neaiškiai, nuolat skubina vaiką, tuomet vaikui gali prasidėti bendras nervinis persitempimas. Savo stabtelėjimais, žodžių ištempimu vaikas tartum grįžta į savo įprastinį mąstymo pasaulį.

Kaip išgydyti negalią?

Jokiu būdu negalima vaiko dėmesio kreipti į mikčiojimą, taisyti kalbą, versti kalbėti „taisyklingai“. Mikčiojimo greitai įveikti neįmanoma. Dirbtinai slopinamas lėtas kalbos tempas gali nesiderinti su greitu vaiko galvojimo tempu jei šis yra cholerikas ar netgi sangvinikas. O tai jau savaime gali įtvirtinti mikčiojimą neribotam laikui.

Jei vaikas pakankamai aiškiai taria garsus, nereikia skubėti pas logopedą. Iš pradžių reikia kritiškai įvertinti santykius šeimoje, savo kalbą, priderinti ją prie vaiko kalbos tempo, sumažinti savo per didelį aktyvumą, nekantrumą, siekį kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį. Suteikite jam galimybę spontaniškai reikšti savo mintis ir emocijas, būkite natūralūs ir betarpiški.

Reikėtų išsiaiškinti ar vaikui ramybės neduoda baimės, pabandyti padėti jam savo baimes įveikti. Sudominkite vaiką aktyviais žaidimais, pasiūlykite jam sukurti pasakojimą, pasaką ir kartu ją suvaidinkite.

Vaistų, kuriais būtų gydomas mikčiojimas, deja, nėra. Esant bendram nerviniam nusilpimui (neuropatijai) ir kitų nervinių reiškinių (po sunkaus gimdymo, susirgimų, sutrikimų) galima naudoti vaistus, tačiau būtinai tik kontroliuojant medikams.

Pagrindinė tėvų užduotis – padėti vaikui suprasti, kad jis galės įveikti savo problemą, palaikyti jį.

www.DELFI.lt
 
13
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Kaip kalbėti su paaugliais apie seksą, jei nenorite anksti tapti seneliais (19)

2014 spalio mėn. 22 d. 23:00
Priežastis, kodėl seksas yra tapęs tokia keblia tema tarp tėvų ir paauglių, labai paprasta – nė viena pusė nenori tikėti, kad kita gali tai daryti. Tačiau, nors ir nemalonu galvoti, kad jūsų vaikas – seksuali būtybė, lygiai kaip jiems galvoti tą patį apie jus, vis dėlto svarbu užtikrinti, kad seksas netaptų tabu tema.

Viena dažniausių vaikų baimių - kaip ją nugalėti (5)

2014 spalio mėn. 19 d. 00:00
Tamsos baimė viena „populiariausių“ vaikiškų baimių. Vaikai pasižymi puikia vaizduote ir siaubai, slypintys tamsoje, jiems yra realūs Šie siaubai dažnai savitai išreiškia nuslopintus vaikų jausmus – pyktį, irzlumą.

Kaip išmokti paleisti užaugusius vaikus (20)

2014 spalio mėn. 20 d. 06:44
Vaikai užauga ir palieka gimtuosius namus, kuria savarankišką gyvenimą. Dauguma tėvų skausmingai išgyvena išsiskyrimą su atžalomis. Kokias emocijas tėvams kelia ištuštėję namai, su kokiomis psichologinėmis problemomis jie susiduria, kalbamės su psichologe Vilma Vėlyviene.

Inkliuzinė mokykla: kas tai – siekiamybė ar utopija? (9)

2014 spalio mėn. 17 d. 06:30
Švietimo bendruomenėje jau kelintus metus kalbama apie inkliuzinį ugdymą, inkliuzinį darželį, inkliuzinę mokyklą. Nors Švietimo įstatyme ši sąvoka nėra apibrėžta, akivaizdu, kad Lietuva kartu su visu demokratišku pasauliu suka inkliuzinės mokyklos link – mokyklos, kurioje yra gera visiems.

Bus pildomos sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų svajonės (3)

2014 spalio mėn. 15 d. 17:05
Penktus metus vykstantis socialinis projektas „Vaikų svajonės“ jau pradeda registruoti sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų kalėdinius norus, kuriuos įgyvendinti kviečiami visi geros valios žmonės. Šiemet projekte dalyvauja net 55 Lietuvos savivaldybių socialiniai centrai ir dar 12 jų partnerių.