Žinodami apie gausią Puidokų šeimą, tikėjomės rasti 12 puikių vaikučių. Kai paskambinome, džiugus ir energingas moters balsas pasakė, kad tiek buvo pernai – šiemet jau 13 vaikučių. Prie Vilniaus, Salininkų soduose, gyvena Daiva ir Albinas Puidokai ir visi jų vaikai. Vyriausiajam – 22 metai, mažajam – 3 mėnesiai.
Daugiavaikė Puidokų šeima
© G. Savickio nuotr.
Sunku paslėpti smalsumą, kaip viename sodo namelyje telpa tokia šeimyna. Metus žvilgsnį – prieškambaryje ir kambariuose lyg ir per daug daiktų, drabužių, batų. Bet skaičiuoti paprasta – namie 15 žmonių, po vieną porą – trisdešimt batų. Tačiau ne daiktai čia svarbiausia, – mus pasitikusių didelių ir mažų žmonių veiduose švytėjo šypsenos.

Šeimynos gausa neplanuota

Pirmiausia užkalbinome tėvelį: ar jis pats iš gausios šeimos, ar noras turėti daug vaikų paveldimas? Tėtis Albinas juokiasi, kad jaunystėje apie tai negalvojęs. Didelės šeimos buvo normalus reiškinys, ne taip, kaip dabar – skaičiuoja, planuoja. Jis žemaitis, šeimoje buvo jauniausias – aštuntas vaikas. Jam būdavo smagu pas savuosius į svečius nuvažiuoti, pabendrauti.

Vedęs Daivą, studijavusią pediatriją, gausios šeimos neplanavo. „Iš pradžių galvojome apie tris, keturis. Kai gimė penktas, žmona lyg ir padejavo, kad daugoka, bet kai paklausiau, kurio norėtų atsisakyti, daugiau tokios kalbos nekildavo.“

Sunkiausia buvo auginti pirmuosius, bet tėtis su mama net nakties laiką planuodavo, kada kuris budės. Vėliau vaikai vieni kitus prižiūrėdavo. Ir dabar laikas planuojamas, kada kuris mažiuku padės pasirūpinti. Apmaudo nekyla, nes kai prižiūrėtojų daug, vienam tenka vos valandą kitą skirti broliukui ar sesutei.

Amžinos statybos

O pinigai? Jais čia nesišvaistoma, patys triušius ir vištas augina, darže šio to pasodinta, yra sodas. Juk šeimai dienai reikia 6–8 batonų, juodos duonos kepalo, apie kilogramo cukraus. O ir gimtadieniai kas mėnesį švenčiami, kartais net keli. Žiemai bulvių 2–3 tonas perka, todėl be didelio rūsio neapsieisi. Nejauku pasidaro, kai išgirsti, kad statybai namo, kurį ketinama išplėsti bene dvigubai, kas mėnesį galima sutaupyti tik keliasdešimt litų (beje, cemento maišyklę kažkas pavogė). Namą stato ne tik pats šeimininkas, bet ir visi kiti, radę laisvą valandėlę. Turėti savo kampą – jau suaugusių vaikų noras.

Šeimininkas juokiasi, kad čia vyksta amžinos statybos. Juk nežinojo, kad reikės tiek plėstis. Kai ketvirtą iš ligoninės parsivežė, vežimėliui vietos nebuvo, paguldė į obuoliams skirtą dėžę. Taigi jau kelis kartus reikėjo stogą kelti, namą aukštinti.

Skautai ir Dievas

Tėvelis Albinas direktoriauja skautiškoje stovykloje „Budėk“. Stovykla veikia ir vasarą, ir žiemą – mat skautų blogas oras negąsdina. A. Puidokas ir pats skautas, o 1988 m. buvo vienas iš keturiolikos savanorių, atkūrusių prieškarinį skautų judėjimą.

Skautų šūkis „Dievui, tėvynei, artimui“ natūraliai užpildo šio žmogaus gyvenimą. Skautais tapę ir beveik visi vyresnieji šeimos vaikai. Paklaustas, ar skautų veikla padeda auklėti vaikus, šeimininkas net neabejoja. Čia vaikai neleidžia veltui laiko, mokosi tyrinėti aplinką, kaupti žinias, sportuoti. Skautai per pramogą ir nuotykį siekia savo tikslo – padėti jaunam žmogui vystytis fiziškai, intelektualiai, socialiai ir dvasiškai. Vakare visi skautai susirenka vakarinei maldai. Ji gana paprasta – padėka Dievui už praėjusią dieną. Sustoję ratu visi garsiai kalba: „Už kalnų, už miškų, saulė leidžias pamažu... vakaras ateina jau pas mus. Dievas yra čia, Dievas yra čia, su mumis“. Paspaudžiamos rankos, palinkima labos nakties ir skirstomasi.

Puidokų šeima irgi kas vakarą susirenka vakarinei maldai. Kalba įprastas maldas, dalijasi dienos rūpesčiais ir džiaugsmais. Paklaustas, ar nė vienas vaikas dėl to neprotestuoja, tėtis sako, kad jiems tai įprasta, natūralu. Ši šeima katalikiškas tradicijas puoselėjo ir sovietmečiu, taigi nebuvo jokio atotrūkio ir nereikėjo nieko atrasti.

Išmintinga mama

Mažiuką krūtimi pamaitinusi ir į pokalbį įsiterpusi mama Daiva sako, jei nuo kūdikystės nemokysi dvasinių dalykų, vėliau vaikai beveik neturės galimybių jų atrasti, nes nesiilgės, jiems bus svarbios visai kitos vertybės. Jų pasaulėžiūra bus kitokia. Žmonės trokšta gėrio ir įsivaizduoja, kad per materialųjį pasaulį greičiau ir paprasčiau gali jo gauti. Bet taip nėra. Daiva žino, ką šneka, – ne tik iš savo mamos ir tikybos mokytojos patirties. Abu Puidokai Pedagoginiame universitete mokėsi Katalikų tikybos katedroje. Beje, Albinas sugebėjo dar ir trečią aukštojo mokslo diplomą gauti – VU Teisės katedroje apsigynė diplominį darbą, tema „Valstybės ir Bažnyčios teisinių santykių vystymasis Viduramžiais“.

Teisę dabar studijuoja ir mama. Ji sako, kad tai galimybė atitrūkti nuo namų ir būtinybė šiuolaikiniam žmogui įgyti žinių. Tėvų pėdomis seka ir vaikai – du jau studentai. O ir mažieji įvairių olimpiadų prizininkai.

Auklėjimo pamokėlės

Kolektyvinių sodų gyventojai iš pradžių kiek pašiurpo, sužinoję, kad soduose gyvena gausi šeima, manė – nusiaubs jų gėrybes. Bet Puidokai savo vaismedžių, ir vaiskrūmių daug prisisodinę. Kai vienam iš vyresnių sūnų tėvelis kadaise rykšte parodė savo sodo ribas, vaikai net į tą pusę neina. Paklaustas, ar dažnai baudžia vaikus, tėtis atsako priežodžiu, kad „beržinė rykštė niekam kaulų nelaužo“. Žmona juokiasi: jau senokai tos rykštės niekam nereikėjo. Vyras, gana griežtai auklėjęs vyresniuosius, dabar tapo daug švelnesnis. Be to, mažieji ima pavyzdį iš vyresniųjų, taigi geriau žino, kas galima, o kas ne.

Darna

Šiuolaikinis žmogus įsigudrino turtus užgyventi, bet pamiršo tikrąsias vertybes. O čia, jei nebūčiau mačiusi, kokia šviesa spindi dailus, kosmetikos nematęs 41 metų mamos Daivos veidas, kokia ramybė ir meilė dvelkia nuo jos, krūtimi maitinančios motinos, sakyčiau – taip nebūna, tai reklama.

Bet taip yra, o įvairi reklama – produktų, sveiko vaiko auginimo metodai čia mažiausiai turi įtakos. Daiva sako išmokusi kas svarbiausia – įsiklausyti į vaiko poreikius. Jei vaikas nori, jį krūtimi maitina net kelerius metus. Tai apramina kūdikį prieš miegą, sušildo. Vaikai jaučiasi mylimi, išmoksta mylėti vieni kitus. Mums užteko pamatyti, kaip jie draugiškai dalijosi redakcijos atvežtą šakotį.

Vyras laiko tris kampus

Paklaustas, ko daugiau jo gyvenime – džiaugsmų ar rūpesčių – šeimininkas juokiasi, kad niekuomet nebūna džiaugsmo be rūpesčių. Viskas teka sava vaga. Jam nebūdinga keikti vieną ar kitą valdžią, o ir nedaug kas jo gyvenime pasikeitė, keičiantis vyriausybėms. Kartais, kai reikia jo, gausios šeimos tėvo patirties, pasako, ką žino. Lietuvoje tokios šeimos neįprastos, todėl rengiant įstatymus, pavyzdžiui, dėl gyvenamojo ploto (juk tokiai šeimai nei vieno tualeto, nei vienos vonios neužtenka) jokių išimčių nenumatoma.

Kalbant su Puidokais atrodo, kad daugiau niurzga gyvenantieji lengviau ir turtingiau nei jie. Tėtis Albinas sako, kad svarbiausia –neprarasti orumo ir sąžiningumo.

Man pajuokavus, kad Daiva turbūt labai myli savo vyrą, nes sutinka tiek vaikučių gimdyti, ji ne juokais prabyla, jog atėjo laikas įvertinti tėvo vaidmenį šeimoje.

Niekas negali nuginčyti motinos vaidmens, bet ar ne per daug tik jis ir pabrėžiamas. Ar ne todėl motinos lieka vienos, o vaikinai užauga, neturėdami pareigos jausmo šeimai. Netiesa, sako mama Daiva, kad moteris laiko tris kampus – iš tikrųjų moteriai daug geriau, kai vyras laiko tris ar net visus keturis kampus. Mūsų visuomenėje daug moterų, norinčių viską – darbus ir atsakomybę užsikrauti sau. Žinoma, dažnai taip elgiasi ne iš gero gyvenimo, bet visuomenė į tai žiūri kaip į normalų reiškinį. Moteris nori valdyti, bet tampa savo gyvenimo auka. Tai reiškia, kad neturi šalia stipraus vyro.

Moteris turi ne protu, o širdimi valdyti, kad jos dvasia pleventų. Iš tikrųjų ji nori jaustis už vyro – kaip už sienos. Reikia daugiau kalbėti apie vyro vaidmenį šeimoje, kodėl apdovanojamos gausių šeimų motinos, bet nėra apdovanoto nė vieno vyro? Juk kuo daugiau vaikų, tuo daugiau atsakomybės tėvui. Vyrais nepakankamai pasitikima – tai nėra gerai, negalima su tuo taikstytis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: mažiausiai 13 žuvo sunkvežimiui įsirėžus į minią, praneša apie įkaitų dramą nuolat pildoma (270)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: išplatinta galimo įtariamojo nuotrauka (14)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (1)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

V. Adamkus: mes buvome matomi, o dabar tos lyderystės nebejaučiu (134)

Tarpusavio ginčai, smulkių, nereikšmingų skirtumų pabrėžimas, vienybės ir lyderystės stoka....

Siūbuojantis Vilniaus tiltas įvarė siaubo: manė, kad jis sugrius (29)

Vingio parko tiltas ne juokais išgąsdino žmones, kai po didžiulio Robbie Williamso koncerto...

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (111)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (329)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kelionė po Lenkijos pilis, kuriose buvo rezgami planai prieš Lietuvos kunigaikščius (4)

Kas gali būtų romantiškiau už pilis ? Ir kas gali būti įdomiau už kryžiuočių pilis? Pilis,...

Amerikiečių gydytojai: Kim Jong Uno elgesys rodo jo ligą (41)

Amerikiečių gydytojai, remdamiesi Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno elgesio analize,...