Įstrižas buto išdėstymas iškėlė mintį, kad erdvės organizavimas bus gerokai sudėtingesnis. Centre atsirado apvalus holas, sujungtas su įnoringai išsirangiusiu koridoriumi. Tapo panašu į tam tikrą piltuvėlį, “prie savęs pritraukiantį visas likusias patalpas. Beje, tas piltuvėlis asocijuojasi su kriaukle - forma, tapusia rokoko architektūros simboliu. Koridoriaus sienų išlinkimą pakartoja pertvara tarp miegamojo ir kabineto (toks sprendimas vaizdžiai padidina abu kambarius).
Apskritai, šio interjero tiesių linijų paprastumui ir monotonijai priešpastatyta trapi “srovenančių” apimčių harmonija. Patekęs iš prieškambario į centrinę buto dalį, svečias atsiduria savotiškame labirinte: suprasti, kur veda pusratis koridorius ir kur yra kokie kambariai, pavyksta toli gražu ne iš karto. Visiškai suklaidinti lankytoją padeda didelis veidrodis, kabantis ant prieškambario sienos.
Sprendžiant erdvės klausimą aiškiai dominuoja žaismas. Ir tai, žinoma, neatsitiktinai. Sudėtinga vingrių linijų, ratų ir pusračių kombinacija vargu, ar gali atsibosti. Greičiau ji gali sužadinti kūrybą, ir esančiam bute žmogui padėti pasijusti vienokiu ar kitokiu, atitrūkus nuo kasdienių problemų.
Pasiekti įspūdingų rezultatų projekto autoriams pavyko mažiausiomis sąnaudomis. Senos pertvaros, žinoma, buvo pakeistos, tačiau kambarių išsidėstymas praktiškai liko ankstesnis (atsirado tik papildomas sandėliukas ir svečių sanitarinis mazgas).
Pagrindinės problemos atsirado dėl vienintelės bute esančios laikančios sienos. Pagal naują planą angą joje teko praplėsti iki trijų metrų, o ją pačią sutvirtinti sijų konstrukcijos pagalba. Taip atsirado sieną supančios iš keturių pusių metalinės kolonos.
Iš virtuvės - svetainės atsiveria vaizdas į centrinį koridoriaus “piltuvėlį”, pritraukiantį prie savęs buto kambarius. Šios interjero dalies apipavidalinimui, atrodo, panaudotos visos galimos medžiagos.
Šviesūs stiklo blokų intarpai ant išlenktos koridoriaus sienos ir skirtingai išdėliotos grindų ir sienų plytelės pabrėžia interjero žaismingumą, padaro jį dinamiškesnį.
Ekskursiją po butą geriausia pradėti nuo paradinės pusės - apjungtos virtuvės su svetaine. Pakabinamų lubų ir gelsvai rusvi koridoriaus grindų plytelių pusračiai atskiria šią zoną nuo likusios erdvės.
Pirma, kas svetainėje atkreipia dėmesį tai palubėje ant specialių metalinių konstrukcijų pritvirtinti prožektoriai. Panašius apšvietimo prietaisus greičiausiai galima tikėtis pamatyti kur nors diskotekoje arba teatre, bet tik ne gyvenamajame name. Teatrinis efektas sustiprinamas tuo, kad, pabrėžiant atskiras interjero detales, prožektorius galima nukreipti į skirtingas puses.
Tačiau tai dar ne viskas. Į prožektorių įstačius spalvotą filtrą,lengva pakeisti kambario nuotaiką, vadinasi, ir jame esantį žmogų. Sunku įsivaizduoti ką nors, kas laisvai išsities ant sofos erdvėje, užlietoje agresyvia raudona šviesa. Taip pat mažai tikėtinas audringas santykių aiškinimasis “šviečiant” taikiam žaliam “debesiui”. Spalvota šviesa gali sukelti pačias įvairiausias asociacijas: pavyzdžiui, žydra primins jūrą, geltona- dykumą kaitinančią saulę ir t.t.
Koridoriuje, skiriančiame reprezentacinę buto dalį nuo privačios, kontrastas tarp šaltos mėlynos ir šiltos gelsvai rausvos kiek prislopinamas. Tai vyksta sumažinus apšvietimo intensyvumą. Oranžinių stiklo blokų kvadratukai pagyvina žydrą sienų paviršių. Medinės sandėliuko, kabineto, miegamojo ir sanitarinio mazgo durys pagamintos specialiai šiam interjerui. Jos yra su originaliais stikliniais intarpais ir abstrakčiais piešiniais.
Dar dvejos durys - įėjimo ir vonios kambario - atrodo gana šventiškai. Ryškus metalinis ratas mėlyname fone neaiškiai, po truputį nuteikia žiūrovą jūros tema. Kol kas tai tik užuomina apie šeimininko hobi, kuris ateityje namuose ruošiasi išdėstyti jūrinių laivų ir mazgų modelių kolekciją.
Visos patalpos gana griežtai skiriasi pagal funkcijas, ir svečių tualetas niekaip nepakeis pilnavertės vonios. Ir vis gi antrinė svečių sanitarinio mazgo padėtis buto hierarchijoje netrukdo architektams išrasti vis naujus jo apipavidalinimo ir papildomų “patogumų” jame sukūrimo būdus.
Šiuo atveju stebina ne tik fantazija projektuotojų, suteikusių papildomam sanitariniam mazgui iki šiol nematytą lašo formą, bet ir meistriškumas, kurio dėka jame išdėstyti kriauklė ir unitazas. Kiekvienas kompozicijos elementas funkcionaliai apgalvotas: prieš įėjimo duris esantis didelis veidrodis, trikampė lentynėlė raktams ir rankinukams, stiklo blokai papildomam apšvietimui ir “iliuminatoriai” su veidrodiniais stiklais.
Miegamajame visiškai nedaug baldų. Atvirose baltos sieninės spintos lentynėlėse galima išdėlioti įvairias smulkmenas ir niekučius. Dar kambaryje stovi didelė lova - štai ir visas apstatymas. Tačiau jaukumas jau apsigyveno šioje šviesioje patalpoje. Alyvinės sienos, peršviečiamos rausvai gelsvos užuolaidos ir buko parketas nevargina žvilgsnio ir nuteikia ramiam miegui.
Vonios kambarys yra šalia miegamojo. Dominuojantis motyvas yra besikaitaliojančios horizontalios šviesiai žalios ir geltonos spalvos juostelės. Apvali metalinė kriauklė verčia prisiminti pasakišką virtuvės vaizdą. Nedidelė baltutėlė trikampė vonia leido patalpoje išdėstyti ir sauną - malonų papildą vandens procedūroms. “Dryžuota” tema pratęsta miniatiūriniame svečių sanitariniame mazge. Tik geltonos ir žydros juostelės čia išdėstytos ne pagal horizontalę, o pagal vertikalę.
Kaip matote, dizainerių meno terapijos pamoka pavyko. Mokant architektūros kalbą, galima ne tik kurti didingus pastatus, bet ir teigiamai įtakoti vidinį žmogaus pasaulį. Namie, kaip sakoma, ir sienos padeda. Ypač, jei jose įgyvendinta jūsų fantazijų muzika.
