Man 12 metų, gyvenu kaime ir labai nenoriu sunkiai dirbti

 (125)
Man 12 metų. Gyvenu kaime nuosavame name. Ir niekaip negaliu pamiršti minties, kad man kažkada reikės dirbti namie, nors daug ir nedirbam, gyvename kaip kiti. Dar dėl to pagalvoju apie miesto vaikus - jie gyvena mieste, civilizacija didelė, nereikia dirbti sunkių kaimo darbų.
Man 12 metų, gyvenu kaime ir labai nenoriu sunkiai dirbti
© Shutterstock nuotr.

Na, dar kartais nervina namas, kuriame gyvenu - jis nėra labai gražus, bet yra beveik normalus. Na, šiaip gyvenimu nesiskundžiu, viskas gerai. Bet man tereikia atsikratyti šitos minties, kad kažkada reikės sunkiai dirbti arba ilgai dirbti.

Šitos mintys sustiprėja, pagalvojus apie miesto žmones. Man kažkaip reikia atsikratyti šitų minčių - kol kas tai mano didžiausia problema.

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Jei gerai tave suprantu, pavydu, kad tie miesto vaikiai neturi tiek daug pareigų ir atsakomybių, kiek tenka tau, gyvenančiam kaime. Atrodytų, kad ir ta buitis jų gražesnė ir mažiau varginanti. Drįsiu manyti, jog tokias tavo mintis palaiko kokie nors konkretūs pavyzdžiai: gal koks pusbrolis/ pusseserė ar vasaroti atvažiuojantis draugas. Ir tikrai negaliu sakyti, jog fizinių darbų mieste yra tiek pat, kiek kaime. Vadinasi, ir dirbti mieste vaikams tenka mažiau.

Tavo jausmas ir nepasitenkinimas yra suprantamas. Tikiu, kad kartais būna pikta, kuomet vietoj žaidimų ar kitų malonių užsiėmimų tenka pagelbėti tėvams ūkyje. Juo labiau įsivaizduojant, kad taip bus visą gyvenimą, bet jokios galimybės, kad kada nors galėsi gyventi kitaip.

Dabartyje, kuomet esi vaikas ir gyveni savo tėvų šeimoje, išties nelengva tikėtis pasikeitimų. Kitą vertus, net jei tau atrodo, kad taip, kaip gyveni tu, dabar yra blogai, tai yra labai tave ugdantis ir mokantis gyventi patyrimas. Tikrai ne kiekvienas tavo amžiaus vaikas moka nudirbti jam priskirtus darbus, pagelbėti jam svarbiems ir mylimiems žmonėms, iš viso moka dirbti savo rankomis ir matyti jų sukuriamą rezultatą.

Taigi net jei šiuo metu atrodo nemalonu, tu gauni nuostabią pamoką, kurią puikiai galėsi panaudoti ir gyvendamas mieste, jei kada nors to panorėsi, kai jau būsi pakankamai suaugęs rinktis.

Tačiau puikiai tave suprantu, kad tavo amžiaus žmogui norisi ir kitokių veiklų, ne tik darbų ūkyje. Pagalvok, kas dar tave domina. Kaip norėtum praleisti laiką, jei nereikėtų dirbti? Ką realu veikti ten, kur tu gyveni nuo darbo laisvu laiku? Šiuos pomėgius, mėgstamus užsiėmimus labai svarbu įterpti į dienos laiką. Dėl to verta pasikalbėti su tėveliais, kad jie paliktų tau laiko džiaugsmams ir neužpildytų visos tavo dienos darbais ir pareigomis.

Na, ir apie ateitį... Įdomu, kaip sugalvojai, kad ateityje taip pat teks likti gyventi kaime ir dirbti tą patį, ką dirbi dabar? Ir dar sunkiai ir ilgai. Jei taip kalba tavo tėveliai, tikiu, kad linkėdami viso ko geriausio tau, jie nori perduoti tai, ką patys moka, ką yra užgyvenę per savo gyvenimą ir taip užtikrinti tavo ateitį. Galbūt jie bijo, kad jiems nepakaks pinigų, kad tu baigtum mokslus ir tuomet jie sako, jog tavo ateitis yra kaime. Taip jie kalba rūpindamiesi tavimi. Tačiau tai neprivalo tapti tavo gyvenimu, jei tu to nenori.

Išvažiuoti gyventi į miestą arba dirbti visai kitus darbus (tiesa, nebūtinai lengvus ir trumpus) gali bet kuris žmogus, kuris to nori. Kol kas, kol tu priklausai nuo savo tėvų, tau gali atrodyti, kad teks gyventi taip, kaip sako jie. Visgi nebūtinai taip bus, kai tu užaugsi.

Tu jau dabar gali daugiau dėmesio skirti dalykams, kurie tau patinka, mokykloje pasirinkti domėtis pamokomis, kurios tave džiugina ir taip pamažu krautis „lagaminą“ kitokiam gyvenimui. Žinoma, tavo tėvai ir tau užaugus gali norėti, kad tu liktum su jais, bet tavo pasirinkimas dirbti norimą darbą ir gyventi ten, kur tu nori, nėra nepagarba ar nemeilė savo tėvams.

Taigi, kol kas šalia darbo ir mėgstamų veiklų, belieka pasižiūrėti, kas dar tave žavi moksluose ir kuo norėtum būti, jei ne ūkininku, ir to siekti.

Sėkmės tau.

Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

5 patarimai, kaip išsirinkti būrelį

Rugsėjo 1-oji svarbi pradžia ne tik mokyklą lankantiems vaikams, bet ir didelis iššūkis tėvams - kokia papildoma veikla užimti atžalas, kad tai būtų ir smagu, ir naudinga. Vaikai būrelius dažnai renkasi pagal pomėgius, įdomumą ar įkalbėti draugų. Bet ar tikrai tai jiems pravers ateityje? Verta gerai apgalvoti investuojant į užklasines vaiko veiklas.

Psichologas: šeimose vyrauja „pasidaryk pats“ ir „sumokėk“ kultūra (1)

Rodos, namuose remonto darbais nuo seno buvo priimta rūpintis vyrams, tačiau XXI amžiuje situacija keičiasi. Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, nyksta lyčių skirtumai, vyrauja „pasidaryk pats“ bei „sumokėk“ kultūra. Nebelieka skirtumo tarp vyriškų ir moteriškų darbų.

Vaikų gydytoja: vakcinos nėra šventintas vanduo (58)

„Kai kurie iš tėvų būna labai priešiškai nusiteikę. Jie šventai tiki, kad skiepai kenkia vaikų sveikatai“, – aktualiu klausimu kalba Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė (35 m.).

Rugsėjo 1-oji: kaip šią šventę paminėti visai šeimai? (5)

Artėja viena svarbiausių moksleivių ir jų tėvų švenčių – Rugsėjo 1-oji. Pasiruošimas šiai šventei įprastai siejasi su mokyklai reikalingų priemonių pirkimu, tačiau daiktai – dar ne viskas. Ne mažiau svarbu naujus mokslo metus pasitikti su gera nuotaika, kurią vaikams sukurti padeda ypatingas šios šventės paminėjimas su visa šeima.

Trenerė: prasideda suglebusių vaikų sezonas. Kaip nuo to apsaugoti savuosius?

Nuo rugsėjo Lietuvos didmiesčių vaikų „trečiaisiais namais“ – po tėvų namų ir mokyklos – taps tėvų automobilis. Kūdikių ir vaikų gimnastikos mokyklos vadovė trenerė Monika Kvietkutė-Greimienė skaičiuoja, kad tolėliau į mokyklą pavežami, pavyzdžiui, vilniečių vaikai per metus automobilyje gali praleisti daugiau kaip 50 valandų. Ji įspėja, kad jau prieš mokslo metus vertėtų pagalvoti, kaip subalansuoti vaiko užimtumą ir atsverti valandas, kurias jis praleidžia pririštas kėdutėje.