Man 12 metų, gyvenu kaime ir labai nenoriu sunkiai dirbti

 (125)
Man 12 metų. Gyvenu kaime nuosavame name. Ir niekaip negaliu pamiršti minties, kad man kažkada reikės dirbti namie, nors daug ir nedirbam, gyvename kaip kiti. Dar dėl to pagalvoju apie miesto vaikus - jie gyvena mieste, civilizacija didelė, nereikia dirbti sunkių kaimo darbų.
© Shutterstock nuotr.

Na, dar kartais nervina namas, kuriame gyvenu - jis nėra labai gražus, bet yra beveik normalus. Na, šiaip gyvenimu nesiskundžiu, viskas gerai. Bet man tereikia atsikratyti šitos minties, kad kažkada reikės sunkiai dirbti arba ilgai dirbti.

Šitos mintys sustiprėja, pagalvojus apie miesto žmones. Man kažkaip reikia atsikratyti šitų minčių - kol kas tai mano didžiausia problema.

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Jei gerai tave suprantu, pavydu, kad tie miesto vaikiai neturi tiek daug pareigų ir atsakomybių, kiek tenka tau, gyvenančiam kaime. Atrodytų, kad ir ta buitis jų gražesnė ir mažiau varginanti. Drįsiu manyti, jog tokias tavo mintis palaiko kokie nors konkretūs pavyzdžiai: gal koks pusbrolis/ pusseserė ar vasaroti atvažiuojantis draugas. Ir tikrai negaliu sakyti, jog fizinių darbų mieste yra tiek pat, kiek kaime. Vadinasi, ir dirbti mieste vaikams tenka mažiau.

Tavo jausmas ir nepasitenkinimas yra suprantamas. Tikiu, kad kartais būna pikta, kuomet vietoj žaidimų ar kitų malonių užsiėmimų tenka pagelbėti tėvams ūkyje. Juo labiau įsivaizduojant, kad taip bus visą gyvenimą, bet jokios galimybės, kad kada nors galėsi gyventi kitaip.

Dabartyje, kuomet esi vaikas ir gyveni savo tėvų šeimoje, išties nelengva tikėtis pasikeitimų. Kitą vertus, net jei tau atrodo, kad taip, kaip gyveni tu, dabar yra blogai, tai yra labai tave ugdantis ir mokantis gyventi patyrimas. Tikrai ne kiekvienas tavo amžiaus vaikas moka nudirbti jam priskirtus darbus, pagelbėti jam svarbiems ir mylimiems žmonėms, iš viso moka dirbti savo rankomis ir matyti jų sukuriamą rezultatą.

Taigi net jei šiuo metu atrodo nemalonu, tu gauni nuostabią pamoką, kurią puikiai galėsi panaudoti ir gyvendamas mieste, jei kada nors to panorėsi, kai jau būsi pakankamai suaugęs rinktis.

Tačiau puikiai tave suprantu, kad tavo amžiaus žmogui norisi ir kitokių veiklų, ne tik darbų ūkyje. Pagalvok, kas dar tave domina. Kaip norėtum praleisti laiką, jei nereikėtų dirbti? Ką realu veikti ten, kur tu gyveni nuo darbo laisvu laiku? Šiuos pomėgius, mėgstamus užsiėmimus labai svarbu įterpti į dienos laiką. Dėl to verta pasikalbėti su tėveliais, kad jie paliktų tau laiko džiaugsmams ir neužpildytų visos tavo dienos darbais ir pareigomis.

Na, ir apie ateitį... Įdomu, kaip sugalvojai, kad ateityje taip pat teks likti gyventi kaime ir dirbti tą patį, ką dirbi dabar? Ir dar sunkiai ir ilgai. Jei taip kalba tavo tėveliai, tikiu, kad linkėdami viso ko geriausio tau, jie nori perduoti tai, ką patys moka, ką yra užgyvenę per savo gyvenimą ir taip užtikrinti tavo ateitį. Galbūt jie bijo, kad jiems nepakaks pinigų, kad tu baigtum mokslus ir tuomet jie sako, jog tavo ateitis yra kaime. Taip jie kalba rūpindamiesi tavimi. Tačiau tai neprivalo tapti tavo gyvenimu, jei tu to nenori.

Išvažiuoti gyventi į miestą arba dirbti visai kitus darbus (tiesa, nebūtinai lengvus ir trumpus) gali bet kuris žmogus, kuris to nori. Kol kas, kol tu priklausai nuo savo tėvų, tau gali atrodyti, kad teks gyventi taip, kaip sako jie. Visgi nebūtinai taip bus, kai tu užaugsi.

Tu jau dabar gali daugiau dėmesio skirti dalykams, kurie tau patinka, mokykloje pasirinkti domėtis pamokomis, kurios tave džiugina ir taip pamažu krautis „lagaminą“ kitokiam gyvenimui. Žinoma, tavo tėvai ir tau užaugus gali norėti, kad tu liktum su jais, bet tavo pasirinkimas dirbti norimą darbą ir gyventi ten, kur tu nori, nėra nepagarba ar nemeilė savo tėvams.

Taigi, kol kas šalia darbo ir mėgstamų veiklų, belieka pasižiūrėti, kas dar tave žavi moksluose ir kuo norėtum būti, jei ne ūkininku, ir to siekti.

Sėkmės tau.

Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Gebėjimas žaisti gali būti gyvybiškai svarbus

„Dėl kūrybiškumo nuslopinimo galite padėkoti tiems, kurie kažkada jums pasakė „užteks žaisti, eik mokytis“, – sako aktorius, režisierius, dramaturgas Justas Tertelis. Jo paties mėgstami vaikystės žaidimai suaugus tapo mylima profesija ir jis iš visos širdies linki tėvams netrukdyti vaikų kūrybiškumui. Konferencijoje „Atsakinga tėvystė“, kuri vyks kovo 25-26 d. „Litexpo” centre jis skaitys pranešimą „Kūrybiškumo pradžiamokslis: arba ką tėvams turi pasakyti menininkas?“.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ką daryti, jei vaikas „nieko nevalgo“? (3)

Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo“, „mano vaikas valgo tik nesveiką maistą“. Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, atsakydama į vienos susirūpinusios mamos laišką, pranešime spaudai pateikia keletą patarimų visos Lietuvos mamoms ir tėčiams. Jie padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.

Penkiametis taisyklingai netaria garsų – laukti kol „išaugs“ ar metas padėti? (8)

Tėvams viena didžiausių intrigų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais – kokį pirmąjį žodį mažasis ištars? O štai ketveri–penkeri metai laikomi ta riba, kai mažylis jau turi gebėti taisyklingai tarti bemaž visus kalbos garsus. Tačiau neretai pasitaiko, jog sudėtingesniųjų garsų, tokių kaip r, š, č ar dž, tarimo mokymasis gali kiek užsitęsti.

Kaip užauginti smalsų vaiką? (1)

Kiekvienų tėvų svajonė, kad jų mažųjų pasaulio tyrinėtojų atradimai ir kopimas į „Olimpo“ kalną būtų sėkmingas. Ir ne paslaptis, kad vaiko sėkmė dažnai priklauso nuo jo motyvacijos, noro siekti ir imti iš aplinkos viską, ką tik ji suteikia.