Mamos ir dukros: suaugusių moterų žaidimai

 (9)
Mamos ir dukros: suaugusių moterų žaidimai
© Shutterstock nuotr.

Panašu, kad posakis „mamos dukrelė“ jau paseno. Pastaruoju metu vis dažniau mamos asocijuoja save su dukromis, o ne atvirkščiai, kaip tai buvo visais laikais. Gerai tai ar blogai?

Kaip vertinti tai, kad daugelis 35-40 metų moterų atrodo tarsi būtų 25-30 metų, o jaučiasi dar jaunesnėmis? Psichologiniu požiūriu tai nėra blogai. Egzistuoja netgi toks terapinis metodas, kai moteris penkias minutes per dieną žiūri į jaunystėje padarytą mėgstamą savo fotografiją ir tada užmerkusi akis bando prisiminti, kokia tuomet buvo.

Tokia emocinė terapija labai veiksminga! Pagerėja nuotaika, netgi eisena darosi lengvesnė, it jaunystėje. O kai priešais akis nuolat yra gyva kopija – suaugusi dukra – „antisenėjimo“ poveikis dar labiau sustiprėja.

Atlikus apklausas paaiškėjo, kad kas ketvirta mama, besijaučianti jaunesnė nei yra iš tikrųjų, mėgdžioja savo dukters drabužius ir makiažą. Vis dėlto esmė čia slypi ne tiek mechaniniame išorinės jaunystės atributikos kopijavime, kiek psichologinėje dviejų žmonių harmonijoje.

Tokia harmonija pasiekiama tada, kai mama dukrai nedaro spaudimo, nemoko jos gyventi, o suteikia galimybę priimti sprendimus savarankiškai. Negana to, ji tariasi su dukra tada, kai tenka pačiai priimti svarbius sprendimus.

Blogiausia yra tada, kai mama bando konkuruoti su savo dukra, mėgina įrodyti, kad, nepaisant savo amžiaus, ji atrodo geriau už atžalą. Motina pradeda vergauti itin madingiems drabužiams ir stengiasi įrodyti, kad kelia didelį vyrų, netgi dukters bendraamžių, susidomėjimą.

Toks motinos elgesys kelia audringą dukters reakciją. Atžala ima dėvėti maišus primenančius drabužius, pradeda ignoruoti vaikinus, nebesirūpina tuo, ką deda į burną, nors jos mama nuolat laikosi dietos. Galiausiai jos abi tarsi susikeičia vietomis.

Jaunesnioji elgiasi taip, kaip daro senstančios moterys, numojusios į save ranka, o vyresnioji visomis pastangomis stengiasi išlikti jauna.

Ką daryti tokiu atveju? Psichologai tikina, kad santykius sutvarkyti padėtų vaidmenų žaidimas, kai mama stengiasi vaidinti dukrą, o dukra – savo mamą. Reikia bandyti kopijuoti vienai kitą kuo tiksliau – žodžių manierą, minčių seką, aprangos stilių.

Toks abipusis persikūnijimas leidžia motinai ir dukrai pažvelgti į save tarsi iš šalies. Po to joms abiems darosi lengviau sukurti naują santykių modelį, kuriame nebeliks vietos neigimui ir tarpusavio konkuravimui.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Skiriatės? Kaip šią žinią pranešti vaikams (3)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 00:01
Tuokdamiesi visi tikisi gyventi ilgai ir laimingai. Tačiau negailestinga statistika byloja, kad vis daugiau šeimų skiriasi, ir vis daugiau vaikų auga su vienu iš tėvų. Kaip atžalai pranešti, kad gimdytojai skiriasi, ir padėti išgyventi pokyčius šeimoje, pataria psichologė Rūta Bačiulytė.

L. Imbrasienė: pirmąją sūnaus savarankišką kelionę į parduotuvę stebėjau slapčia (9)

2014 rugpjūčio mėn. 19 d. 11:11
Artėjant mokslo metams, jaunesnio amžiaus vaikus auginantys tėvai susiduria su nelengvu uždaviniu, kaip savo atžalas tinkamai išmokyti saugaus eismo pagrindų. Kaip saugaus eismo pagrindų sekasi mokyti savo vaikus paklausėme žymios laidų vedėjos Lauros Imbrasienės, kuri augina vienuolikmetį sūnų Mantą ir rudenį gimusią dukrelę Saulę Sofiją bei rugsėjo 6 d. ves prie Baltojo tilto Vilniuje organizuojamą saugaus eismo renginį šeimai „Eismo kiškiai“. Ji pripažino, kad pirmąją savarankišką Manto kelionę paslapčia stebėjo iš tolo.

Kas nutinka, kai meluojame savo vaikams (3)

2014 rugpjūčio mėn. 18 d. 13:16
Jūs tikriausiai meluojate savo vaikams apie dantukų fėją. Galbūt meluojate, kad jie neaugs, jei negers pieno. Ir galbūt, kai mirė dėdė, sakėte, kad jis pavirto viena iš žvaigždžių danguje.

A. Landsbergienė. Audringa reakcija į sesers/brolio gimimą (46)

2014 rugpjūčio mėn. 14 d. 08:59
Mūsų vaikai į naujagimį visada reaguodavo gražiai. Iki tol, kol tas vaikas ūgtelėdavo ir pradėdavo kėsintis į jų žaislus ir teritoriją. Prisimenu, net Augustas, kuriam nebuvo nė dvejų, viską nešdavo "boliui", kol tas sau ramiai gulėjo ar sėdėjo, tačiau - kai tik mažasis tapo mobilus - ta besąlygiška meilė baigėsi, savo bloge pasakoja edukologė, 4 vaikų mama Austėja Landsbergienė.

Kaip rugsėjo 1-ąją paversti nepaprasto nuotykio pradžia? (5)

2014 rugpjūčio mėn. 13 d. 14:09
Vaiko mokymosi motyvacija daugeliu atveju yra „išvestinis dydis“, pasekmė, priklausanti nuo protingo, pamatuoto tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą, kuris prasideda ikimokykliniame amžiuje ir, palengva atslūgdamas, išlieka per visus mokyklinius metus, kol paauglys ima daryti sprendimus, susijusius su savo profesijos pasirinkimu.