Mamos ir dukros: suaugusių moterų žaidimai

 (9)
Mamos ir dukros: suaugusių moterų žaidimai
© Shutterstock nuotr.

Panašu, kad posakis „mamos dukrelė“ jau paseno. Pastaruoju metu vis dažniau mamos asocijuoja save su dukromis, o ne atvirkščiai, kaip tai buvo visais laikais. Gerai tai ar blogai?

Kaip vertinti tai, kad daugelis 35-40 metų moterų atrodo tarsi būtų 25-30 metų, o jaučiasi dar jaunesnėmis? Psichologiniu požiūriu tai nėra blogai. Egzistuoja netgi toks terapinis metodas, kai moteris penkias minutes per dieną žiūri į jaunystėje padarytą mėgstamą savo fotografiją ir tada užmerkusi akis bando prisiminti, kokia tuomet buvo.

Tokia emocinė terapija labai veiksminga! Pagerėja nuotaika, netgi eisena darosi lengvesnė, it jaunystėje. O kai priešais akis nuolat yra gyva kopija – suaugusi dukra – „antisenėjimo“ poveikis dar labiau sustiprėja.

Atlikus apklausas paaiškėjo, kad kas ketvirta mama, besijaučianti jaunesnė nei yra iš tikrųjų, mėgdžioja savo dukters drabužius ir makiažą. Vis dėlto esmė čia slypi ne tiek mechaniniame išorinės jaunystės atributikos kopijavime, kiek psichologinėje dviejų žmonių harmonijoje.

Tokia harmonija pasiekiama tada, kai mama dukrai nedaro spaudimo, nemoko jos gyventi, o suteikia galimybę priimti sprendimus savarankiškai. Negana to, ji tariasi su dukra tada, kai tenka pačiai priimti svarbius sprendimus.

Blogiausia yra tada, kai mama bando konkuruoti su savo dukra, mėgina įrodyti, kad, nepaisant savo amžiaus, ji atrodo geriau už atžalą. Motina pradeda vergauti itin madingiems drabužiams ir stengiasi įrodyti, kad kelia didelį vyrų, netgi dukters bendraamžių, susidomėjimą.

Toks motinos elgesys kelia audringą dukters reakciją. Atžala ima dėvėti maišus primenančius drabužius, pradeda ignoruoti vaikinus, nebesirūpina tuo, ką deda į burną, nors jos mama nuolat laikosi dietos. Galiausiai jos abi tarsi susikeičia vietomis.

Jaunesnioji elgiasi taip, kaip daro senstančios moterys, numojusios į save ranka, o vyresnioji visomis pastangomis stengiasi išlikti jauna.

Ką daryti tokiu atveju? Psichologai tikina, kad santykius sutvarkyti padėtų vaidmenų žaidimas, kai mama stengiasi vaidinti dukrą, o dukra – savo mamą. Reikia bandyti kopijuoti vienai kitą kuo tiksliau – žodžių manierą, minčių seką, aprangos stilių.

Toks abipusis persikūnijimas leidžia motinai ir dukrai pažvelgti į save tarsi iš šalies. Po to joms abiems darosi lengviau sukurti naują santykių modelį, kuriame nebeliks vietos neigimui ir tarpusavio konkuravimui.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Kalėdų kepyklėlės atidarymu startuoja penktoji „Spalvoto meduolio diena“

2014 lapkričio mėn. 27 d. 10:45
Šiandien Vilniuje atidaroma centrinė „Spalvoto meduolio dienos“ kepyklėlė. Joje visą gruodžio mėnesį, iki pat Kalėdų, lankysis vaikai iš visos Lietuvos globos namų ir kurs šventines dovanas – keps kalėdinius meduolius.

Kodėl net ir geriausias specialistas vaikui niekada neatstos šeimos

2014 lapkričio mėn. 26 d. 13:40
Apie 8 milijonus vaikų visame pasaulyje gyvena globos įstaigose. Net maždaug 95 procentai šių vaikų nėra našlaičiai – jie turi tėvus, tačiau vis tiek patenka į globos namus. Daugiausiai globos įstaigose – net 42 procentai visų pasaulio beglobių vaikų – auga Vidurio ir Rytų Europoje bei NVS šalyse.

Šiuolaikiniai vaikai dažnai erzina: ką reikia išmokti visiems (7)

2014 lapkričio mėn. 24 d. 12:32
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad šiuolaikiniai vaikai „lipa ant galvos“, o tėvai viską leidžia. Štai, viena mama iš Kauno prisimena įvykusią situaciją: „Keletas vaikų, kartu ir mano, laksto ir pavaiko balandžius Katedros aikštėje.

Nauji pavojai: atsiranda vis keistesnių ir rafinuotesnių patyčių metodų (9)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 09:23
Pasak mokymus vedusios psichologės Aurelijos Lingienės, patyčių tema, nors apie ją jau nemažai kalbėta, vis tiek lieka be galo aktuali labiausiai dėl to, kad keičiasi ir pačių patyčių būdai, randasi vis keistesnių ir rafinuotesnių patyčių metodų: „Jei prieš keletą metų kalbėdavome daugiausiai tik apie patyčias mokykloje, dabar jau turime gebėti stebėti ar net kontroliuoti patyčias internete“, - sako psichologė ir priduria, jog būtent dėl to mokytojai turi būti labai atidūs ir dėmesingi.

Kuo mums grasina gyvūnų paliktos „dovanos“ pievutėse (36)

2014 lapkričio mėn. 25 d. 00:01
Miestuose lieka vis mažiau švarių gamtos lopinėlių. Netgi žaliuojančiame parke reikia žiūrėti, kur statyti koją – ar tik nepasitaikys koks plastikinis butelis arba šuns palikta krūvelė? O kur bėgioja mažasis sūnelis ar dukrelė? Ar tik neskabo žolės, kuri gali būti užteršta parazitų kiaušinėliais?