Mamos ir dukros: suaugusių moterų žaidimai

 (9)
Panašu, kad posakis „mamos dukrelė“ jau paseno. Pastaruoju metu vis dažniau mamos asocijuoja save su dukromis, o ne atvirkščiai, kaip tai buvo visais laikais. Gerai tai ar blogai?
© Shutterstock nuotr.

Kaip vertinti tai, kad daugelis 35-40 metų moterų atrodo tarsi būtų 25-30 metų, o jaučiasi dar jaunesnėmis? Psichologiniu požiūriu tai nėra blogai. Egzistuoja netgi toks terapinis metodas, kai moteris penkias minutes per dieną žiūri į jaunystėje padarytą mėgstamą savo fotografiją ir tada užmerkusi akis bando prisiminti, kokia tuomet buvo.

Tokia emocinė terapija labai veiksminga! Pagerėja nuotaika, netgi eisena darosi lengvesnė, it jaunystėje. O kai priešais akis nuolat yra gyva kopija – suaugusi dukra – „antisenėjimo“ poveikis dar labiau sustiprėja.

Atlikus apklausas paaiškėjo, kad kas ketvirta mama, besijaučianti jaunesnė nei yra iš tikrųjų, mėgdžioja savo dukters drabužius ir makiažą. Vis dėlto esmė čia slypi ne tiek mechaniniame išorinės jaunystės atributikos kopijavime, kiek psichologinėje dviejų žmonių harmonijoje.

Tokia harmonija pasiekiama tada, kai mama dukrai nedaro spaudimo, nemoko jos gyventi, o suteikia galimybę priimti sprendimus savarankiškai. Negana to, ji tariasi su dukra tada, kai tenka pačiai priimti svarbius sprendimus.

Blogiausia yra tada, kai mama bando konkuruoti su savo dukra, mėgina įrodyti, kad, nepaisant savo amžiaus, ji atrodo geriau už atžalą. Motina pradeda vergauti itin madingiems drabužiams ir stengiasi įrodyti, kad kelia didelį vyrų, netgi dukters bendraamžių, susidomėjimą.

Toks motinos elgesys kelia audringą dukters reakciją. Atžala ima dėvėti maišus primenančius drabužius, pradeda ignoruoti vaikinus, nebesirūpina tuo, ką deda į burną, nors jos mama nuolat laikosi dietos. Galiausiai jos abi tarsi susikeičia vietomis.

Jaunesnioji elgiasi taip, kaip daro senstančios moterys, numojusios į save ranka, o vyresnioji visomis pastangomis stengiasi išlikti jauna.

Ką daryti tokiu atveju? Psichologai tikina, kad santykius sutvarkyti padėtų vaidmenų žaidimas, kai mama stengiasi vaidinti dukrą, o dukra – savo mamą. Reikia bandyti kopijuoti vienai kitą kuo tiksliau – žodžių manierą, minčių seką, aprangos stilių.

Toks abipusis persikūnijimas leidžia motinai ir dukrai pažvelgti į save tarsi iš šalies. Po to joms abiems darosi lengviau sukurti naują santykių modelį, kuriame nebeliks vietos neigimui ir tarpusavio konkuravimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Gebėjimas žaisti gali būti gyvybiškai svarbus

„Dėl kūrybiškumo nuslopinimo galite padėkoti tiems, kurie kažkada jums pasakė „užteks žaisti, eik mokytis“, – sako aktorius, režisierius, dramaturgas Justas Tertelis. Jo paties mėgstami vaikystės žaidimai suaugus tapo mylima profesija ir jis iš visos širdies linki tėvams netrukdyti vaikų kūrybiškumui. Konferencijoje „Atsakinga tėvystė“, kuri vyks kovo 25-26 d. „Litexpo” centre jis skaitys pranešimą „Kūrybiškumo pradžiamokslis: arba ką tėvams turi pasakyti menininkas?“.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ką daryti, jei vaikas „nieko nevalgo“? (3)

Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo“, „mano vaikas valgo tik nesveiką maistą“. Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, atsakydama į vienos susirūpinusios mamos laišką, pranešime spaudai pateikia keletą patarimų visos Lietuvos mamoms ir tėčiams. Jie padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.

Penkiametis taisyklingai netaria garsų – laukti kol „išaugs“ ar metas padėti? (8)

Tėvams viena didžiausių intrigų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais – kokį pirmąjį žodį mažasis ištars? O štai ketveri–penkeri metai laikomi ta riba, kai mažylis jau turi gebėti taisyklingai tarti bemaž visus kalbos garsus. Tačiau neretai pasitaiko, jog sudėtingesniųjų garsų, tokių kaip r, š, č ar dž, tarimo mokymasis gali kiek užsitęsti.

Kaip užauginti smalsų vaiką? (1)

Kiekvienų tėvų svajonė, kad jų mažųjų pasaulio tyrinėtojų atradimai ir kopimas į „Olimpo“ kalną būtų sėkmingas. Ir ne paslaptis, kad vaiko sėkmė dažnai priklauso nuo jo motyvacijos, noro siekti ir imti iš aplinkos viską, ką tik ji suteikia.