Lietuvoje yra apie 55 tūkstančiai porų, negalinčių susilaukti palikuonių, tačiau tik 45 lietuvių šeimos vaikus yra pasiryžusios įsivaikinti. Maždaug pusė iš 554 kūdikių, kuriuos šiuo metu galima būtų įsivaikinti, greičiausiai atsidurs kitose šalyse, mat jų įtėviais nori tapti 255 užsieniečių šeimos.

Šeima, meilė, vaikai
Specialistai tvirtina, jog įvaikinimo procedūros Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai paprastos - šeimai tereikia norėti vaiko, jos nariams būti sveiko proto ir turėti pastovias pajamas. Mūsų šalyje šios procedūros trunka iki trijų mėnesių, Vakarų šalyse - ne vienerius ir net ne dvejus metus.

Kliūtis - artimieji

Odetos Tarvydienės, Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės, teigimu, dauguma Lietuvoje gyvenančių bevaikių šeimų nenori tapti įtėviais dėl moralinių dalykų, o ne dėl prastos materialinės padėties. Esą jas gąsdina negatyvus visuomenės, o ypač artimųjų, požiūris.

"Bendrauju su bevaikėmis šeimomis, žinau jų istorijas. Jos veikiau paimtų vaikus iš kitos šalies, kad tik nesužinotų artimieji", - teigė O. Tarvydienė.

Anot jos, dauguma bevaikių porų, jei jau ryžtasi įsivaikinti, pageidauja naujagimio. Tačiau kūdikiai gali būti įvaikinami tik nuo trijų mėnesių.

Priklauso nuo auklėjimo

Šeima, meilė, vaikai

Kai kurios šeimos įsitikinusios, jog į globos namus patenkantys kūdikiai ne tik paveldi savo biologinių tėvų ligas, bet ir perima blogąsias jų charakterio savybes. Tačiau Įvaikinimo tarnybos vadovė tikina, jog tokia nuomonė yra klaidinga.

"Jeigu vaikas neturi kokios sunkios negalios, viskas priklauso nuo jo auklėjimo. Suaugęs jis tikrai nepradės gerti vien dėl to, kad jo biologinis tėvas buvo alkoholikas", - aiškino O. Tarvydienė.

Beje, yra ir tokių šeimų, kur pastoti negalinti moteris ryžtųsi įsivaikinti, tačiau tokiam jos žingsniui prieštarauja vyras.

Užsienyje vaikas renkasi įtėvius

Didelę Lietuvos vaikų "paklausą" tarp užsieniečių šeimų O. Tarvydienė aiškina tuo, kad Vakarų šalyse yra labai mažai beglobių vaikų, o porų, negalinčių susilaukti savo palikuonių, yra gana daug.

"Vakarų šalyse vadovaujamasi principu, kad vaikas sau renkasi įtėvius, o ne atvirkščiai, - sakė specialistė. - Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje šeima berniuką ar mergaitę gali pasirinkti iš šimto vaikų, tai užsienyje vienas vaikas iš šimto šeimų renkasi sau įtėvius".

Lietuvoje ieškantiems vaikų užsieniečiams taikomi didesni reikalavimai, nei mūsų šalies piliečiams, kuriems yra teikiama pirmenybė pasirinkti vaiką. Todėl kitų šalių gyventojai dažniausiai įsivaikina ketverių, penkerių ar net vyresnio amžiaus vaikus.

Tačiau užsieniečių nebaugina ne tik vyresni, bet ir ne visai sveiki vaikai. Be to, tarp norinčiųjų įsivaikinti svetimšalių yra nemažai vienišų moterų, ko nepasakysi apie lietuvaites.

O. Tarvydienės duomenimis, pastaruoju metu daugiausiai lietuvių vaikų įsivaikina italų, prancūzų, vokiečių, švedų ir kitų šalių šeimos. Anksčiau dominavo amerikiečiai.

Situacija gerėja

Šeima, meilė, vaikai

Specialistai sako, jog kuomet šalyje buvo įkurta Įvaikinimo tarnyba, atsirado centralizuota duomenų bazė ir buvo užkirstas kelias nelegaliam įvaikinimui.

Be to, vis daugiau atsiranda vaikus įsivaikinti norinčių lietuvių šeimų, o į įvaikinamųjų sąrašą įtraukiama mažiau kūdikių. Pastarasis faktas esą rodo, jog vaikų teisių apsaugos tarnybos produktyviau dirba su problemiškomis šeimomis.

"Atimti vaiką iš asocialiai besielgiančios motinos yra lengviausia, daug sunkiau priversti ją rūpintis savo mažyliu", - tvirtina O. Tarvydienė.

Tautiečiai - išrankūs

Iš 45 kūdikius įsivaikinti norinčių Lietuvos šeimų, penkios - klaipėdiečių. Pasak uostamiesčio Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistės Virginijos Geležnikienės, Klaipėdoje norinčiųjų tapti įtėviais yra nedaug, o ir tie patys - labai išrankūs.

Norą paimti svetimą vaiką pareiškia tik materialiai apsirūpinę klaipėdiečiai. Labai retai kūdikį nori įsivaikinti vienišos moterys.

Specialistės teigimu, šeima, norinti įsivaikinti kūdikį, Vaikų teisių apsaugos tarnyboje turi užpildyti specialią anketą, pristatyti pažymą apie šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, gaunamas pajamas ir sveikatos pažymėjimą. Su tokiomis šeimomis bendrauja ir socialiniai darbuotojai.

Tam, kad būtų įvertinta, ar žmonės gali tapti įtėviais, paprastai pakanka kelių savaičių. Tačiau įvaikinimo procedūroje galutinį sprendimą priima teismas.

Vaikas - ne žaislas

Šeima, meilė, vaikai

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė "Vakarų ekspresą" informavo, kad šiemet įvaikinamųjų sąraše yra apie 30 mažųjų klaipėdiečių, daugiausia - Girulių kūdikių namų auklėtiniai. Šios įstaigos vadovė gydytoja Irena Genytė pasakojo, jog šiuo metu čia gyvena 80 mažylių - nuo naujagimių iki penkerių metų amžiaus, tačiau iš jų tik 12 įrašyti į įvaikinamųjų sąrašą. Kiti - sunkiai serga, arba turi juos lankančius tėvus.

Beje, tapti įtėviais neretai norą pareiškia ne tik bevaikės, bet ir šeimos, jau turinčios savų vaikų.

"Tačiau visuomenė turėtų žinoti, kad vaikas - ne žaislas, kurį galima įsigyti vos panorėjus. Sakau taip todėl, nes yra tekę atsakyti vienai poniai, kuri, atėjusi į kūdikių namus, paklausė, kuris vaikutis yra laisvas. Mat savo dukrytei buvo pažadėjusi, jog šiandien turės broliuką arba sesutę", - pasakojo I. Genytė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (37)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (24)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (6)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (3)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (68)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1731)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (141)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...