Vienu, gan tipiniu atveju, mano pacientės tėvai nerimavo dėl savo sūnaus, dėsto L.Sax. Jis nesistengė mokykloje, jo pažymiai vis blogėjo. Sulaukęs šešiolikos, jis daugiausia savo laiko praleidžia žaisdamas tokius kompiuterinius žaidimus kaip „Grand Theft Auto“ ar „Call of Duty“ arba naršydamas internetą ir ieškodamas merginų nuotraukų. Jis yra laimingas paauglys.
Abu tėvai labai didžiuojasi savo keturiolikmete dukra, kuri yra tikra pirmūnė, puiki atletė ir turi daugybę draugų. Tačiau kai su ja susitiko psichologė L. Sax, mergaitė atskleidė, jog ji prastai miega – atsikelia vidury nakties jausdama kaltę, jog suvalgė gabalėlį picos vakarienei. Jai dažnai pritrūksta oro. Neseniai ji pradėjo pjaustytis savo viršutinę šlaunies dalį, ten kur tėvai negalėtų pamatyti. Iš išorės ji yra auksinė mergaitė, tačiau viduje – griūna.
Kodėl merginos yra daug labiau linkusios į nerimą negu berniukai?
Socialinių tinklų maitinamos baimės
Tai gali prasidėti nuo to, kaip jos jaučiasi dėl savo išvaizdos. Teksaso Universiteto atlikti tyrimai parodė, jog paauglystės metu, merginos yra linkusios būti nepatenkintos savo išvaizda, o tuo tarpu vaikinai yra linkę būti patenkinti savo kūnu. Kitas faktorius yra susijęs su tuo, kaip mergaitės ir berniukai naudojasi socialiniais tinklais. Indianos universiteto atliktas tyrimas patvirtino, jog mergaitė yra daug labiau linkusios pasidalinti savo bikini nuotrauka, tuo tarpu berniukai yra linkę kelti nuotraukas, kurios atspindi ką jie nuveikė, o ne kaip jie atrodo. Jeigu tau nepatiko Džeiko asmenukė, kur jis besididžiuodamas demonstruoja savo naujausią trofėjų, jam tai gali nerūpėti. Tačiau jeigu tau nepatiks Sonijos nuotrauka, kur ji vilki bikini, ji turbūt tai priims labai asmeniškai.
Įsivaizduokite kitą merginą, sėdinčią savo kambaryje, vieną. Ji naršo kitų merginų nuotraukas Instagram ir Snapchat kanaluose. Ji pamato Sonijos nuotrauką, demonstruojančią naują bikini; Sonija atrodo puikiai. Ji pamato besilinksminantį Matą vakarėlyje, taip pat Karoliną su savo nauju šunyčiu. Mergina tuomet galvoja: „aš tiesiog sėdžiu savo miegamajame ir nieko neveikiu. Mano gyvenimas yra niekam tikęs“.
Berniukai patiria mažesnę riziką būti paveiktiems neigiamų efektų, atsirandančių socialinių tinklų erdvėse. Tam yra trys priežastys. Visų pirma, vaikinams mažiau rūpi, ką kiti mano apie jų asmenukes. „Ar šis maudymosi kostiumėlis mane storina?“ yra klausimas dažniau išsprūstantis iš merginų, nei vaikinų lūpų. Visų antra, berniukai yra linkę pervertinti kiek jų gyvenimas yra įdomus. Visų trečia, labiau tikėtina, jog vidutinis berniukas praleidžia daugiau laiko žaisdamas kompiuterinius žaidimus, negu bandydamas koreguoti savo asmenukės nuotraukas Instagram paskyrai. Ir kompiuteriniuose žaidimuose, skirtingai nuo socialinių tinklų, visi gali būti tikrais nugalėtojais (anksčiau ar vėliau). Jeigu tu žaidi Grand Theft Auto ar Call of Duty pakankamai ilgai, tu anksčiau ar vėliau įvykdysi visas misijas, jei skirsi tam pakankamai laiko.
Tėvai negali lengvai pakeisti nei vieno iš šių faktorių. Tu negali lengvai priversti mergaitę nustoti nerimauti dėl savo išvaizdos, ar dėl to, kad jos gyvenimas nėra pakankamai įdomus, ar priversti ją labiau domėtis Grand Theft Auto žaidimo misijomis, negu populiarumu Instagram puslapyje. Tad kaip, vis dėlto, galime padėti mergaitėms?
Trys paprasti sprendimo būdai
Laikas su šeima. Jeigu jūsų dukra leidžia laiką savo kambaryje, lygindama save su kitų merginų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, galbūt jai nederėtų tiek laiko praleisti vienai. Tipiškuose amerikietiškuose namuose, kai vaikai pareina namo, jie eina į savo kambarį ir yra matomi tik tuomet, kai išlenda pavalgyti. Tai yra beprotiška. Šeima negali būti šeima, jeigu vaikai praleidžia daugiau laiko vieni savo kambaryje, negu su kitais šeimos nariais. Reikalaukite, kad jūsų dukra ar sūnus darytų tai, ką jie daro internete, bendrose patalpose: virtuvėje arba svetainėje. Vaiko kambaryje neturėtų būti nieko kito tik lova: jokio televizoriaus, PlayStation konsolės ar ekranų. Tai yra oficiali Amerikos Pediatrų Akademijos rekomendacija.
Saugi zona. Kita išeitis – kovokite dėl vakarienės laiko. Neleiskite naudotis išmaniaisiais telefonais vakarienės metu. 2013 metais, Kanadoje atlikta vaikų apklausa parodė, jog vaikai, kurie valgydavo kartu su savo tėvais, jautėsi mažiau vieniši, sunerimę ar liūdni. Jie buvo labiau linkę padėti kitiems ir labiau linkę būti patenkintais savo gyvenimu. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, ką jūs sakote sėdėdami už stalo. Šiuo metu blogi pažymiai ar neišlaikyti testai neturėtų būti diskutuojami. Palestinos-Izraelio konfliktas? Žinoma. Visatos atsiradimas ir gyvenimo prasmė? Be abejonės. Tačiau asmeninės jūsų vaikų nesėkmės nėra tinkama tema prie stalo.
Artimas bendravimas. Trečias pasiūlymas – jokių ausinių mašinoje. Kai jūsų vaikas yra mašinoje su jumis, jūs turėtumėte klausytis jos, o ji turėtų klausytis jūsų, o ne Justin Bieber ar Miley Cyrus. Išmokykite savo vaiką tikro pokalbio meno arba pažaiskite žodžių žaidimą. Ar sueiliuokite humoristinį eilėraštį. Skamba labai paprastai, tačiau tai veikia.
Jeigu jūsų dukra nemiega naktimis ar kenčia nuo nerimo, nepasitikėjimo savimi ar nepagrįstų baimių, juokingi eilėraščiai stebuklingai neišgelbės situacijos. Tokiose situacijose reikalingas specialistas, kuris galėtų skirti medikamentus. Taip pat kartais tai yra derinama su profesionaliomis konsultacijomis ar pokalbiais su psichologu, kartais psichologo sesijos yra skiriamos vietoj vaistų. Bet kuriuo atveju, medikamentai niekada nėra pati svarbiausia gydymo dalis. Svarbiausia gydymo dalis yra skirti šeimai pakankamai dėmesio ir suteikti savo vaikui saugius ir mylinčius namus.
