Naminės katės murkia esant įvairioms aplinkybėms: maitindamos kačiukus, glostomos žmonių ir net patirdamos stresą. Taip, perskaitėte teisingai: katės murkia ir kai yra laimingos, ir kai labai prastai jaučiasi. Todėl mokslininkai vis dar suka galvas dėl murkimo funkcijos.
Vienas iš variantų – murkimas skatina kaulų augimą, aiškino L. Lyonsas žurnale „Scientific American“. Murkimo garso dažnių diapazonas nuo 25 iki 150 Hz. Nustatyta, kad tokio dažnio garsai gerina kaulų tankumą ir skatina gijimą.
Kadangi katės tausoja energiją ilgai miegodamos, murkimas gali būti mažai energijos suvartojantis mechanizmas, skirtas sveikiems raumenims ir kaulams išsaugoti jų nenaudojant. Kita vertus, ši preliminari teorija nepaaiškina, kodėl katės murkia esant labai skirtingoms aplinkybėms.
„Manau, kad ši paslaptis taip ir liks neatskleista. Kad ir kaip stengiuosi, man niekaip nepavyksta jos įminti“, – sakė L. Lyonsas svetainei „Life's Little Mysteries“.
Ar tikrai drugelius šviesa vilioja?
„Žiūrėk! Drugelis tiesiog įsirėžė į lemputę ir žuvo!“, – taip pasakę nieko nenustebintume. Šį reiškinį matome taip dažnai, kad pabandę pradėti diskusiją greičiausiai sukeltume pašnekovui žiovulį. Tačiau, pasirodo, jog tokio savižudiško vabzdžių elgesio motyvai yra visiškai nežinomi. Geriausi mokslininkų spėjimai nėra labai įtikinami.
Kai kurie entomologai laikosi nuomonės, kad drugeliai lekia į dirbtinius šviesos šaltinius, nes jie sutrikdo jų vidinę navigacijos sistemą. Skersinė navigacija – taip vadinamas kai kurių vabzdžių gebėjimas nustatyti judėjimo kryptį skrendant pastoviu kampu tolimo šviesos šaltinio, pavyzdžiui, Mėnulio, atžvilgiu. Atsiradus dirbtiniams šviesos šaltiniams, pavyzdžiui, laužui ar lemputei verandoje, kampas pasikeičia. Berklyje įsikūrusio Kalifornijos universiteto entomologas Jerry Powellas sako, kad manoma, jog „šviesa drugelius tarsi apakina ir kažkaip vilioja“.
Tačiau ši teorija turi du didelius trūkumus. J. Powellas aiškina toliau: „Pirma – laužus žmonės kuria jau apie 400 000 metų. Vadovaujantis natūralios atrankos principu, visi drugeliai, strimgalviais lekiantys į šviesos šaltinį vedami instinkto, turėjo išmirti, tiesa? Antra – gali būti, kad drugeliai nesinaudoja skersine navigacija, nes daugiau nei pusė jų rūšių nemigruoja.“
Kitose teorijose taip pat netrūksta spragų. Pavyzdžiui, viena iš jų teigia, kad drugelių patinėlius traukia infraraudonoji šviesa, nes jos spindėjimas primena patelių skleidžiamus feromonus, arba sekso hormonus, kurie šviečia labai blausiai. Trumpai tariant, patinėliai gali sumaišyti žvakės šviesą su patelėmis, kviečiančiomis poruotis. Kita vertus, D. Powellas nurodo, jog drugelius labiau traukia ultravioletiniai spinduliai nei infraraudonieji, tačiau ultravioletinė šviesa nė kiek neprimena šviečiančių feromonų.
Regis, drugelių mirtys – ne tokia jau ir nuobodi tema.
