Specialistai mano, kad jie vaikams yra tiesiog būtini, pirmiausia dėl to, kad jie išmoktų savarankiškai tvarkyti savo finansus.

Juk nuolat nevaikščiosite su savo atžala po parduotuves, nurodinėdami, ką reikėtų, o ko nereikėtų pirkti? Be to, kišenpinigiai išmoko vaiką taupyti: turėdamas rankose ribotą sumą pinigų, jis svarstys, ką nusipirkti pirmiausia, o kas gali palūkėti. Todėl net neverta kelti klausimo, duoti kišenpinigių, ar ne: aišku, kad duoti! Kitas klausimas – kiek, kaip ir kada.

Doleriai, eurai ir kitos valiutos

Į klausimą, nuo kada vaikui galima duoti kišenpinigių, psichologai atsako vieningai: nuo šešerių ar septynerių metų, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą. Lepinti kišenpinigiais jaunesnius vaikus nėra prasmės: jie dar būna per maži tokiems suaugusiųjų reikalams ir verčiau težaidžia su žaislais.

Kišenpinigių dydis priklauso nuo jūsų finansinių galimybių ir nuo vaiko amžiaus. Amerikiečiai, pavyzdžiui, mano, kad 6 metų vaikui pakanka per savaitę duoti 6 dolerius, 10 metų vaikui – 10 dolerių ir t.t.

Vokietijoje kišenpinigių suma nustatyta įstatymais: Vaikų ir jaunimo reikalų tarnyba yra surašiusi daiktus ir veiklas, kurias tėvai turi apmokėti. Jeigu jie atsisako tai daryti, vaikas turi teisę pasiskųsti ir tuomet tėvams grės baudos.

Kalbant apie sumas, 7 metų vaikui priklauso 1 – 2 eurai (3,4 – 7 litai) per savaitę, 10-mečiui – 10 – 12 eurų (34 – 40 litų) per savaitę, 15-mečiui – 25 – 30 eurų (85 – 100 litų) per savaitę.

Didžiojoje Britanijoje ši sfera nėra griežtai reguliuojama, todėl kiekviena šeima kišenpinigių klausimą sprendžia individualiai. Nors vieną tendenciją, vis dėlto, galima pastebėti.

Anot apklausos, britai vaikų „pajamas“ koreguoja atsižvelgdami į... finansinę krizę. Jei prieš pora metų britų vaikai gaudavo 6 – 7 svarus kišenpinigių, tai dabar tėvai jiems duoda vienu ar dviem svarais mažiau.

O štai mažieji japonai pinigų „susišaudo“ ne iš tėvų, bet senelių: pagyvenę žmonės Tekančios saulės šalyje turi tvirčiausią finansinį pagrindą.

Kinijoje egzistuoja kitokia tradicija: juaniai vaikams dovanojami Naujųjų metų proga. Pinigai sudedami į šventinį raudonos spalvos voką ir tuomet iškilmingai įteikiami vaikams. Beje, nudžiuginti pinigais reikia ne tik savo atžalas, bet ir svetimus vaikus, kurie ateina į namus per pirmąsias 15 dienų nuo Naujųjų metų.

Kai kurias iš šių tradicijų galima pritaikyti ir savo šeimoje. Amerikiečiai ir vokiečiai elgiasi gerai, kad duoda vaikams kišenpinigių reguliariai, ir ne kartą per mėnesį, bet kartą per savaitę.

Vaikui, iš karto gavusiam didelę sumą pinigų, kyla pagunda iš karto ją iššvaistyti. Jei taip atsitinka, jis vėl būna priverstas kaulyti pinigų (nors kai kurie psichologai mano, kad paaugliams pinigų galima duoti ir mėnesiui į priekį – taip jie mokosi planuoti savo biudžetą).

Teisūs jie ir dėl to, kad kišenpinigių suma su amžiumi turi didėti. Jei šešiamečiui gali pakakti ir poros litų, tai 15-mečiui gali būti mažai ir kelių dešimčių. Tačiau duoti pernelyg daug nepatariama, nes vaikas neįvertins pinigų vertės ir neišmoks atsakingai su jais elgtis.

Kontrolė atšaukiama

Davę kišenpinigių, stenkitės nekontroliuoti, kur vaikas juos išleido ir kiek pinigų dar jam liko, nes tuomet vaikui atrodys, kad juo nepasitikite. Taip pat nepykite, jei pinigus jis išleis visokiems niekams. Beje, taip veikiausiai ir bus, todėl tam turite pasirengti iš anksto.

Apklausos rodo, kad dauguma 10 – 15 metų moksleivių kišenpinigius išleidžia kramtomajai gumai, bulvių traškučiams, šokoladiniams batonėliams ir sausainiams. Žinoma, visi šie produktai vaikų sveikatai nėra naudingi, tačiau prisiminkite savo vaikystę: gavę iš tėvų šiek tiek pinigų, vargu ar pirkdavote kefyrą, kuris naudingas virškinimo sistemai.

Jūs veikiausiai taip pat išleisdavote pinigėlius ledams, šokoladukams ir tai pačiai kramtomajai gumai. Jeigu norite, kad jūsų vaikas vartotų mažiau nesveiko maisto, stenkitės įdėti jam į mokyklą jogurto, bananų ar sumuštinių su sūriu. Tuomet jam nereikės prikimšti skrandžio bulvių traškučiais ar saldumynais.

Kontroliuoti, kam vaikas išleidžia pinigus, nereikia ir dėl to, jog kišenpinigiai yra būdas vystyti vaiko savarankiškumą. Kam vaikui reikalingi kišenpinigiai, jeigu jūs viską už jį nusprendžiate?

Tačiau suteikti atžalai visišką laisvę irgi nereikia: jūs turite paaiškinti, ką būtent galima nusipirkti už šią sumą ir kam derėtų ją išleisti, bei pamokyti, kaip atskirti kokybišką prekę nuo nekokybiškos. Parodykite vaikui tuos bulvių traškučius ir sausainius, kurie yra sveikesni, ir tuos produktus, kurių geriau nepirkti.

Paaiškinkite, kad geriau gerti sultis ar kokteilius, o ne gazuotus gėrimus. Jeigu jums kategoriškai nepatinka vaiko pirkiniai (paaugliai kišenpinigius dažnai išleidžia pirmosioms cigaretėms ar alui), turite teisę nurėžti dalį jo „pajamų“ ir taip apsisaugoti nuo nepageidaujamų vaiko išlaidų.

Jei vaikas beveik neišleidžia gautų kišenpinigių ir kantriai juos taupo, kad nusipirktų telefoną ar muzikos grotuvą, nuostabu – tai liudija, kad jis mąsto ir kruopščiai planuoja savo išlaidas. Jei jūsų atžala ne tokia ir yra linkusi viską išleisti per vieną kartą, neskubėkite jos barti.

Pirmiausia kurį laiką stebėkite savo paties elgesį: juk vaikai mokosi dviem būdais – iš savo patirties ir tėvų pavyzdžio. Jeigu jūs patys mėgstate impulsyviai prisipirkti brangių daiktų, jūsų vaikas, veikiausiai, elgsis taip pat.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)