Mokymosi sėkmę mokykloje lemia mokymosi programų veiksmingumas, mokymosi aplinka, mokytojų asmeninės savybės, tėvų ir visos šeimos teikiama mokymosi pagalba ir asmeninės vaiko savybės, tokios kaip: noras pažinti, motyvacija mokytis, gebėjimas susieti informaciją, pasitikėjimas savimi, gebėjimas sutelkti dėmesį, gebėjimas keistis bei pritaikyti turimas žinias ir kitos savybės, kurių pagrindai įgyjami dar iki mokyklos.
© DELFI / Audrius Solominas

Vaikai nuo pat gimimo kaupia patirtį ir kiekvieno vaiko patirtis labai skiriasi. Ugdomąją aplinką dažniausiai formuoja tėvai, nes nuo kūdikystės didžiąją laiko dalį praleidžia su vaiku.

Sukaupta vaikų patirtis iki mokyklos – lemiamas mokymosi sėkmės veiksnys

Vienas lemiančių vaikų mokymosi sėkmės veiksnių yra jų sukaupta patirtis iki mokyklos. Pasižiūrėkime į bet kurios klasės vaikus – vieniems mokytis yra įdomu, jie turi motyvaciją mokytis ir viskuo domisi, o kiti – ne, jie sprendžia kitas asmenybės problemas.

Teiginį iliustruosiu savo vaikų stebėtu elgesio pavyzdžiu. Kai vasaras leidžiame kaime pas senelius, jauniausias sūnus, kuriam dabar 5 metai, daugiausia laiko praleidžia su seneliu jam talkindamas ūkio darbuose, o jo statusas šeimoje – senelio padėjėjas. Leidžiant žiemos atostogas kaime stebėjau situaciją, kaip mažasis sūnus vadovavo darbo procesui, kuriame dalyvavo ir vyresni 7 ir 8 metų broliai. Mažasis pasiėmęs storą šaką pjūklu ją pjovė, kad galėtų paruošti malkų, o vyresnieji broliai jam talkino, laikydami šaką ir brolio paprašyti pasukdavo reikiama kryptimi.

Tai įrodo, kad domėjimasis ir įgyta patirtis leidžia žinias pritaikyti praktiškai ir net ankstyvoje vaikystėje užimti dominuojančią padėtį. Tai leidžia pasijusti reikšmingam, t. y. patenkinti vieną iš pagrindinių žmogaus poreikių.

Vaikai turi išmokti išsikelti tikslus ir jų siekti savo pastangomis

Ankstesnis pavyzdys rodo, kad vadovauja tas, kuris turi daugiau patirties, o kiti tai supranta ir leidžiasi vadovaujami, nes pasitiki juo, o patys neturi tiek patirties ir bijo ar nenori bandyti. Vadinasi, dėl šioje srityje įgytos patirties mažasis yra pranašesnis už brolius, tai teikia jam pasitikėjimo savimi jausmą, norą dirbti ir išreikšti save šioje veikloje, imtis iniciatyvos, nebijoti suklysti, ugdo gebėjimą vadovauti ir nugalėti kliūtis – mokosi būti laimingas. Tai visas rinkinys savybių, kurių pagrindus vaikas turi įgyti per ikimokyklinę patirtį, tai padės jam mokytis mokykloje. Toks vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, nebijos klausti, jeigu jam neaišku, nebijos bandyti, mokytis ir būti smalsus, gebės pritaikyti sukauptas žinias ir patirtį naujose situacijose.

Labai svarbu, kad vaikas turėtų nuostatas, kad nuo jo paties priklauso ir siekiamas tikslas, ir rezultatas, nuo jo darbo ir visų įdėtų pastangų, o ne nuo kitų; kad jis pasijustų atsakingas už savo mokymąsi. Mes, tėvai, padedame vaikui susiformuoti šias vertybes, kad jis pasirinktų tinkamus tikslus, kurių siekia, būdus ir priemones, kurias taiko siekdamas tikslų, kad tai nežalotų jo paties ar aplinkinių žmonių. Patirtis suformuoja įsitikinimą, kad vaikas viską gali padaryti pats, dėl to atsiranda pasitikėjimas savimi, vaikas nebijo klysti ir net išmoksta mokytis iš savo klaidų. Tai ugdo atsparumą patyčioms – tai prevencija nuo nepasitikėjimo savimi.

Švietimo sistema skatina ar žlugdo vaikų norą pažinti?

Kai kuriose situacijose smalsūs vaikai mokytojams ar kitiems ugdytojams kelia daugiau rūpesčių, daug paprasčiau su paklusniais, neturinčiais klausimų ir netrukdančiais numatytai pamokos veiklai. Jeigu vaikystėje vaikas susidūrė su daugeliu tėvų ar kitų ugdytojų draudimų, kurie užslopino jo prigimtinį pažinimo poreikį, toks vaikas išmoko paklusti arba įvairiais būdais priešintis kitiems. Jis kaip asmenybė neaugo. Atėjęs į mokyklą jis susiduria su sunkumais.

Vaikai, neišmokę prisiimti atsakomybės už savo elgesį ir neturėję galimybės pajausti, kad nuo jų vienokio ar kitokio pasirinkto elgesio priklauso ir rezultatas ar tam tikros pasekmės, ieško, kam gali permesti atsakomybę už savo veiksmus ar sprendimus, pradeda manipuliuoti kitais.

Bet gali būti ir priešingai: kai smalsus vaikas patenka į mokyklos aplinką, kurioje švietimo sistema neskatina vaikų kūrybingumo ir noro pažinti, bet, atvirkščiai, jį slopina, tokie vaikai taip pat susiduria su sunkumais.

Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA) rezultatai paskatino temą

Iš PISA (tarptautinis penkiolikmečių matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo gebėjimų tyrimas) ataskaitos matyti, kad pagal mokymosi pasiekimus pirmauja Šanchajaus vaikai. Analizuojant tyrimo rezultatus nuopelnai atiduodami Šanchajaus švietimo sistemai, bet niekas neanalizuoja to fakto, kad Šanchajuje iki mokyklos lankymo vaikai auga ir kaupia patirtį visiškai kitomis sąlygomis. Šioje šalyje gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis yra žemesnis ir vaikų gyvenimo dėsnių pažinimas per sukauptą patirtį yra daug įvairiapusiškesnis nei kitų, labiau civilizuotų, šalių, kur vaikai turi komfortiškesnes gyvenimo sąlygas ir daug ką už juos daro kiti. Ši patirtis neleidžia jiems sukaupti pasitikėjimo savimi patirties, kurią žmogus įgyja veikdamas. Tėvai, daug ką darydami už vaikus, atima iš jų galimybę patirti pažinimo džiaugsmą, išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir leidžia permesti šią atsakomybę tėvams.

Turime reaguoti į PISA tyrimų rezultatus ir iš esmės padėti savo vaikams

Pagal PISA tyrimą tik 2 proc. Amerikos ir 3 proc. Europos penkiolikmečių pasiekia geriausius matematinio raštingumo rezultatus, įrodę, kad geba suvokti, apibendrinti ir taikyti matematikos gebėjimus tyrimuose bei taikyti įgytas žinias naujomis aplinkybėmis. Šanchajuje tokie mokiniai sudaro daugiau nei 30 proc. Šanchajuje mokinių ugdytojai jau perprato, kad pasaulio ekonomika mokės didesnę premiją už geriausius pasiekimus, ir jau nevertina žmonių už tai, ką jie žino, tačiau vertina už tai, ką žmonės geba padaryti su turimomis žiniomis. Tėvai turėtų tai įvertinti ir atitinkamai auklėti savo vaikus.

Padėti vaikams mokytis būti laimingiems reikia nuo pat vaikystės

Padėkime savo vaikams būti laimingiems ne tenkindami kiekvieną jų norą, o mokydami išsikelti tikslus ir savo pastangomis jų siekti. Savo pastangomis pasiekti tikslai ir rezultatai leis įgyti pasitikėjimą savimi, suteiks laimės pojūtį. To žmogus turi mokytis nuo pat vaikystės, o pagrindiniai pagalbininkai yra tėvai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (3)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus ženkliai pavyko sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (63)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta  (98)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (19)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (5)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (62)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (161)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (128)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...