Anksčiau mokyklą išrinkdavo tėvai dažnai tiesiog pagal gyvenamąją vietą. Tačiau atsirandant vis daugiau įvairių profilių mokyklų bei galimybė vaikus vežti į tolimesnes mokyklas keičia dabartinius pasirinkimo kriterijus. Taip pat vis dažniau skatinama mokyklą rinktis nebe tėvams, bet visai šeimai kartu su vaiku – įtraukiant ir jį į pažinties bei sprendimo priėmimo procesą.
Kaip gi nepasimesti, kur ir kokios informacijos ieškoti, kokią mokyklą vadinti gera bei kaip priimant šį sprendimą atsižvelgti ir į vaiką, Jums pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo turinio vadovė Lina Kilčiauskaitė bei leidyklos „Šviesa“ metodinės grupės vadovė Lina Virozerovienė.
Kas yra gera mokykla?
L. Kilčiauskaitė teigimu, mokykla – tai bendruomenė. Joje svarbu ne tik akademiniai rezultatai, bet ir teigiamas mikroklimatas, kur kiekvienas jaučiasi priimtas, tiek vaikas, tiek mokytojas. Gera ir smagu matyti kaip dirba atsidavę ir savo misija tikintys profesionalai. Tokie, kurie drąsina, skatina siekti daugiau netgi tuos vaikus, kurie gimė ar auga mokslams neįkvepiančioje aplinkoje.
Tokiose mokyklose, net jei atsiranda nesutarimų ar patyčių, jie būna iš karto sprendžiami, o ne tik deklaruojama jog "pas mus patyčių nėra". Geros mokyklos veikia kaip savitos ekosistemos, kuriose veikia visi: mokiniai, mokytojai, tėvai, administracija. Jie tariasi, pažįsta vieni kitus, kartu mokosi tėvystės įgūdžių, organizuoja įvairius renginius vaikams, šeimoms.
L. Virozerovienė pastebi, jog paprašyti patikslinti, kaip jie įsivaizduoja gerą pradinę mokyklą, dauguma tėvų išskiria, jog itin svarbu, kad vaikas mokykloje būtų saugus, būtų atsižvelgiama į vaiko individualius poreikius, gebėjimus ir galimybes, dirbtų kompetentingi, supratingi bei vaikus mylintys mokytojai. Gera mokykla tėvams asocijuojasi su aukštais mokinių pasiekimais ir mokymosi pažanga.
Kaip atsirinkti informaciją?
Apie ugdymą greičiausiai ir paprasčiausiai galima pasiskaityti mokyklų svetainėse, sužinoti, ko ir kaip siekia konkreti mokykla, kokia mokyklos vizija, misija, vertybės, prioritetai, kas sudaro mokyklos bendruomenę.
Tačiau L. Virozerovienės teigimu, panagrinėjus ne vienos, o bent kelių ugdymo įstaigų svetaines, pastebėsime, kad informacija visose panaši, panašus net ir jos pateikimas. Tai nereiškia, kad visos mokyklos yra vienodos, gal tiesiog nėra akcentuojami ir išskirti saviti mokyklos bruožai, arba yra remiamasi standartiniais, tarsi numatytais šablonais, kokia informacija turėtų būti pateikiama, tačiau ne visada tai reiškia, jog tai tikrai įgyvendinama mokykloje.
Pašnekovė rekomenduoja pasidomėti, ar organizuojamos atvirų durų dienos ar kiti renginiai, kurių metu galima pabendrauti su mokyklos darbuotojais, apžiūrėti erdves, nesikišant į mokinių ugdymo procesą. Galbūt norėsite kelios pažįstamos būsimų mokinių šeimos apsilankyti kartu ir paprašyti ekskursijos po mokyklą su „gidu“, kad Jums viską parodytų, papasakotų.
Renkantis įtraukite ir vaikus
„Vykdami apžiūrėti mokyklos būtinai pasikviesti kartu vykti ir vaiką. Aprodykite jam aplinką, papasakokite kuo ši mokykla įdomi. Leiskite pačiam vaikui patyrinėti erdves, pažaisti ir tiesiog pabūti. Labai svarbu, kad gera mokykla Jums, būtų gera, maloni, jauki ir vaikui, kad jis gerai jaustųsi.“ – pastebi „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė L. Kilčiauskaitė.
Pasidomėkite, galbūt ugdymo įstaigos organizuoja įvairius užsiėmimus ar stovyklas būsimiems mokinukams. Tokiu būdu, vaikas gali susipažinti ne tik su aplinka, bet ir mokytojais. Taip pat, pats išmėginti įvairias veiklas, kurios būdingos tai mokyklai. Atsižvelgdami į vaiko nuomonę renkantis mokyklą, tik padidinsite tikimybę, jog vaikas į ją eis noriai, bus motyvuotas ir noriai mokysis.
Kas svarbu lankantis ugdymo įstaigoje?
Linos Virozerovienės patarimai tėvams
Pasidomėkite, kaip į mokyklos gyvenimą įtraukiami tėvai;
Pasikalbėkite apie tai, kokios metodikos, mokymosi būdai taikomi mokykloje, kaip ugdomas mokinių kritinis, kūrybinis mąstymas. Iš pokalbio turėtų susidaryti vaizdas, ar mokymosi procese daugiau veikia mokinys ar mokytojas, ar mokomasi tyrinėjant, atliekant daugiau praktinių veiklų ar remiamasi tradiciniais mokymo metodais (mokytojo aiškinimu, pasakojimu, demonstravimu). Mokymąsi per aktyvų tyrinėjimą ar patyrimą realiose aplinkose gali rodyti ir mokyklos pamokų/veiklų tvarkaraštis, išvykų/pamokų netradicinėse erdvėse planas;
Pasiteiraukite, kokie specialistai dirba mokykloje, kokios mokytojų kvalifikacijos kėlimo, tobulinimosi galimybės;
Stebėkite, koks vyrauja požiūris, nusiteikimas, kalbant apie vaikus, mokytojus, darbą mokykloje, ugdymą apskritai;
Pasidomėkite, kiek klasėse vidutiniškai būna mokinių, kaip mokykloje individualizuojamas ugdymas (kas rodo, kad mokykloje atsižvelgiama į kiekvieno vaiko gebėjimus), kokia mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema, kaip dažnai bei kokiais būdais teikiama grįžtamoji informacija tėvams apie mokinio pasiekimus ir pažangą;
Pasidomėkite, ar ir kaip į formalų ugdymą integruojamas neformalus ugdymas (popamokinė veikla, būreliai);
Pasiteiraukite kaip skatinama/palaikoma mokinių mokymo(si) motyvacija;
Atkreipkite dėmesį, ar mokykloje sudarytos sąlygos pamokose taikyti informacines technologijas. Kam jos taikomos, kada ir kaip;
Pasidomėkite kokios galimybės ugdyti mokinių savarankiškumą, atsakomybę už savo veiksmus, sprendimus, pasirinkimus;
Svarbu žinoti tai, kad nebūtinai į visus klausimus bus išsamiai atsakyta, arba vieni aspektai bus labiau akcentuojami nei kiti. Taip yra todėl, kad geros mokyklos ne tik deklaruoja, bet ir siekia kokybiškai įgyvendinti išsikeltus tais metais prioritetinius tikslus, vadinasi, į kažkurias sritis susitelkia labiau ir daugiau dirba tose srityse, tad mokyklos veiklos rezultatai atsiskleidžia ne per vienerius metus.
Informacijos rinkimas iš įvairių šaltinių ir apsilankymai mokykloje/se padės tėvams susidaryti realesnį vaizdą apie pageidaujamą mokyklą ir nuspręsti dėl jos pasirinkimo.
O jei mokykloje yra formuojama priešmokyklinio ugdymo klasė, tai pažinimo ir mokymosi kelionę geriausia pradėti nuo čia.
