Kaip sodininkavimas kartu atskleidžia vaikų išgyvenimus

 (5)
Pražydus žiedams išsiskleidžia ne tik aplinkos grožis, bet ir gražiausios žmogaus savybės: dažniau sveikinamės, daugiau šypsomės, užplūsta gerumo banga. Teigiama augalų galia gali atverti ir daug didesnius stebuklus, kuomet prisilietimas prie gamtos keičia vaiko pasaulį, o gėlių sodinukai draugėn suburia ir visą miestelio bendruomenę. Tai įrodo žaliųjų edukacinių erdvių Lietuvos ugdymo įstaigose kūrėjų bei bendruomenių daržų mieste iniciatorių patirtis.
Daržininkavimas Kuršėnų globos namuose
Daržininkavimas Kuršėnų globos namuose
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atskleidžia gražiausias savybes 

Prieš kelerius metus Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos mokytojai ieškodami galimybių apželdinti vidines erdves, kreipėsi į „Žaliosios stotelės” iniciatorius ir taip įsijungė į šį projektą. Technologijų mokytoja Jolanta Kundrotienė, projekto mokykloje iniciatorė bei įkvėpėja, sako, kad draugystė su augalais atskleidžia gražiausias ir jauno, ir brandaus žmogaus savybes. Pasak jos, augalai skatina rūpintis bei jaustis atsakingais, tapti kantriais, kūrybiškais, puoselėja norą bendrauti bei dalintis.

Ypač tai atsiskleidė šiais metais vykusioje Jurbarko miesto ir verslo šventėje – didžiulio bendruomenės susidomėjimo sulaukė vaikų išauginti serenčių daigeliai. 

J. Kundrotienė pasakojo, kad mokiniai jai ruošėsi ilgai: ,,dar praėjusiais metais surinkome gėlių sėklas, šį pavasarį jas pasėjome, vėliau prižiūrėjome. Iš viso mugei išauginome apie 700 serenčių daigų”.

Bendromis pastangomis puošia aplinką 

Dalyvavimas šventėje pravertė ne tik draugėn suburiant vaikus, tačiau ir įtraukiant miestelio gyventojus. ,,Specialiai miestelio gyventojams parengėme stendą apie serenčių auginimą bei naudą. Šventės metu gėlių daigeliais susidomėję jurbarkiečiai patys noriai dalijosi patarimais bei palaikė ir rėmė idėją, nusipirkdami augalus. Po šventės likusius daigelius dovanojome Jurbarko seniūnijai”, – pasakojo Jolanta Kundrotienė, pridūrusi, kad prie mugės prisidėjo visi: mokiniai, jų tėveliai, mokytojai, miestelio bendruomenė, geranoriškai palaikiusi iniciatyvą. 

Mokytoja pridūrė, kad tokiam sėkmingam projekto vystymui svarbi mokyklos administracijos pagalba: „Deja, ne visose mokyklose vadovybė supranta šio projekto svarbą. Džiaugiuosi, kad pas mus situacija priešinga. Mes sulaukiame ne tik jos palaikymo, bet ir realios paramos.”

Pats pasodinu – pats prižiūriu 

Tos pačios mokyklos mokytoja Elena Bakšienė pastebėjo, kad sąlytis su gamta itin keičia vaikus bei klasę: „dažnai mokykloje sunkiau pritampantys ar turintys elgesio problemų, su augalais elgiasi labai atsargiai. Draugą pastumti gali, o augalo gležnumas juos apramina, vaikai jaučiasi atsakingi. Dirbdami su žeme vaikai visai kitokie, jautresni”. 

Ji pasakojo, kad vaikai gina ir vertina savo triūsą: „Kol nedirbome darže, to nepastebėjau. Puikiai veikia principas: „Pats pasodinu – pats prižiūriu”. Šalia mokyklos prisodinome tulpių. Kaip jas saugo! Žiūri, kad kamuolys nenukristų, dar ir kitus sudrausmina. Nors patys, gal kažkur pridarę žalos, čia žaisdami elgiasi atsargiau, juk patys tą grožį puoselėja. Be to, pradėję dirbti darže, patys mažiau laužo gėles mokykloje”.

Teikia pažinimo džiaugsmą 

Pernai metais mokytojos mokiniai augino pupeles, o sunokusias visi kartu mokėsi aižyti. Vienas berniukas, itin smalsus, perskaitęs ne vieną enciklopediją, džiaugėsi sužinojęs, kaip atsiranda pupelės: „Matydavau, kad yra maišelyje parduotuvėje, o dabar žinau, iš kur jos atsiranda”.
Mokytoja su kolegomis pastebėjo, kad auga karta, pasaulį pažįstanti iš paveikslėlių. Nors daug žino, tačiau to gyvenime nemoka pritaikyti. 

„Teoriškai jie žino labai daug, o praktiškai – ne. Reikia parodyti, kad atpažintų gyvenime. Tarkim, atnešiau į klasę purieną. Neatpažino, nors apie ją gali papasakoti daug ir net parodyti paveikslėlyje, kuri tai gėlė”,– sakė Elena Bakšienė.

Kompensuoja bendravimo trūkumą 

Mokytoja pastebėjo, kad dirbdami darže vaikai labai nori išsikalbėti: „Dirbame mažomis grupelėmis, po penkis šešis, kitaip ir neišeina. Ir matau, kaip jie nori išsikalbėti. Matyt, kad jiems trūksta pokalbių su artimaisiais. Iš pradžių kalba apie daržo darbus, lygina, ką daro namie, o vėliau pereina prie to, kas slegia jų širdeles.”

E. Bakšienė sako, kad išsikalbėję, išsakę savo problemas mokiniai neskuba namo, ilgai ir po kelis kartus plaunasi rankas, kad tik galėtų pabūti kartu.

Daržas – integruotam mokymui 

Elena Bakšienė dalinasi, kad mokyklos daržas puikiai pasitarnauja integruotam mokymui: „mokėmės apie dirvožemį. Kadangi smėlio ir molio mūsų aplinkoje nėra, aš jų atsinešiau. Ėjome į daržą, lyginome, aiškinomės, kuo skiriasi, kaip auga daržovės molyje, smėlyje ir t. t. O per mugę, prekiaudami savo užaugintais serenčiais, kurių ir sėklas patys surinkome, mokėmės matematikos: kiek grąžos atiduoti žmonėms, kiek iš viso surinkta. Ir tai praverčia perteikti daugelį mokomųjų dalykų”. 

Jolanta Kundrotienė taip pat pastebi, kad ši veikla tinka taikant įvairias moksleivių žinias. Pavyzdžiui, jau dabar mokykla ruošiasi išradingam gėlių sodinimui darže, kuriame pagal vaikų sukurtą viziją augs apie 30 rūšių augalų. Informacinių technologijų būrelio ,,Fotografija” nariai taikydami savo žinias praktiškai, paruošė net 15 projektų pavyzdžių „Gėlių klombos”.

Vaikai skatina tėvus 

Pasak su pradinių klasių vaikais dirbančios mokytojos Elenos Bakšienės, mokinių tėvai labai noriai prisijungia prie jų veiklos. Ir ne tik padeda sėklomis, daigais ar darbais. Mokytoja pasakojo, kad rudens mugėje tėveliai mieliau ėjo ne į jiems skirtą atskirą paskaitą, bet į kūrybines vaikų dirbtuves, kuriose vyresnieji mokiniai mokė jaunesnius įvairių dalykų, tarkim, kaip ištirti nitratus savo darže.
„Vaikai pasakoja, kaip tėvai, įkvėpti jų, ima namie sodinti – ne mokykla ar mokytojai, tačiau patys vaikai skatina. Jei tėvai domisi vaiko veikla, jis supranta, kad tai, kuo jis užsiima, yra svarbu. Tada vaikai labiau trokšta tos veiklos”,– sakė Elena Bakšienė. 

Apie tai, kad vaikai daro didžiulę įtaką tėvams ar seneliams, pasakoja ir Jurbarko sėklų parduotuvės „Žalia stotelė” vedėja Saida Burnilaitienė, aktyviai įsijungusi į šio projekto veiklą: parduotuvė ne tik mokyklai tiekia sėklas, įrankius ir žemes, bet ir konsultuoja moksleivius.
„Po paskaitos mokykloje ne vienas vaikas į parduotuvę atsiveda mamą ar senelius ir prašo sėklų, kad visi galėtų namie sėti”, – pasakojo S. Burnilaitienė.

Daugiau ne tik darbo, bet ir malonumo 

Elena Bakšienė svarstė, kad su mokiniais dalyvauti projekte „Žalia stotelė” sunkiau, tačiau verta: „Žinoma, darbo, įvairaus planavimo mokytojui daugiau. Tačiau paskui ir malonumo daugiau, kai pamatai rezultatą. Atsiperka tas džiaugsmas. Jei mokytojas pats nelabai nori kažkuo užsiimti, vaikai labai greitai tai pajunta. O jei uždegi juos, labai smagu”. 

Sėklų parduotuvės vedėja Saida Burnilaitienė taip pat patvirtino, jog dirbti su smalsiais vaikais – labai įdomu. 

„Ypač domisi pradinių klasių mokiniai. Jie užduoda tiek daug ir tokių klausimų, kurie mums, suaugusiems, atrodo savaime suprantami. Tarkim, kiek sėklyčių berti į žemę, kokiame gylyje ir pan. Bet įdomu jiems atsakyti ir padėti, nes jiems tai rūpi,” – teigė S. Burnilaitienė.

Sujungia draugėn

Kuršėnų vaikų globos namų ir Daugėlių mokyklos bendradarbiavimas – puikus pavyzdys, kaip augalai draugėn subūria kelias bendruomenes. Pasak Kuršėnų vaikų globos namų socialinės pedagogės Elenos Gelažienės, tokia draugystė išsirutuliojo natūraliai: ,,abi įstaigos – netoli viena kitos. Pas mus yra daugiau žemės ir erdvės daržams, o daugėliškiai atsineša daigų. Be to, kai kurie mūsų globos namų auklėtiniai mokosi Daugėlių mokykloje, tad nuolatos bendraujame”.
Vaikai kartu prižiūri augalus, rengia šventes, praėjusiais metais prisodino vaiskrūmių, tarp jų prisėjo vaistažolių, iš kurių ruošia arbatą. 

Praėjusį rudenį nuo 2008 m. projekte „Žalia stotelė” dalyvaujantys globos namai kartu su Daugėlių mokykla surengė Derliaus šventę. Iš išaugintų daržovių, gėlių ir prieskonių surengė gražią parodą, kuri, pasak E. Gelažienės, atskleidė nepaprastą vaikų kūrybiškumą. Išradingumą rodė ir kiekviena globos namų šeimyna, gaminusi ir vaišinusi savo firminiu patiekalu.
Mokytoja pasakojo, kad į šventę atvyko Šiaulių universiteto studentai, pagal mainų programą mūsų krašte viešėję iš Olandijos, Latvijos, Pietų Korėjos. „Pavasarį studentai padėjo mums pasėti daržoves. O rudenį juos pakvietėme į šventę. Kartu žaidėme, kartu iš savo daržo skynėme šalavijus ir virėme arbatą”, – įspūdžiais dalinosi Elena Gelažienė.

Ruošia gyvenimui 

Kuršėnų vaikų globos namuose nuo seno užsiimama ne tik augalininkyste, bet ir gyvulininkyste. Šiuo metu čia gyvulių laikoma nedaug: yra trys žirgai, dvi ponio kumelaitės, kelios karvės ir kiaulės. Turėjo ir povų porelę, tik, štai, lapė įsisuko.
Pasak socialinės pedagogės Elenos Gelažienės, „Tokia veikla ugdo kasdienius įgūdžius. Juk mes vaikus ruošiame gyvenimui”.

Susivienijus lengviau 

Visuomenininkas, Žali.lt atstovas ir bendruomenės daržų pradininkas Lietuvoje Donatas Vaičius sako, kad augalų auginimas – puiki iniciatyva, leidžianti suburti bendruomenes bendrai veiklai, pasidalinti idėjomis, problemoms spręsti ir net žmonėms šviesti.
„Bendruomenės daržų idėja ir yra suvienyti žmones tam tikroje vietoje: kad sutiktų vienas kitą, bendrautų, dalintųsi ir spręstų problemas. Tai – vieta susiburti. Maisto užsiauginimo tema artima ir priimtina visiems” , – bendruomenės daržų privalumais dalinosi D. Vaičius.
Jis įsitikinęs, kad ,,susivienijusiai bendruomenei paprasčiau tvarkyti savo reikalus ar spręsti problemas. Vienas mažai ką padaryti gali. O bendruomenės svoris visai kitas, ypač jei dar papildomos pagalbos kreipsiesi, pavyzdžiui, į nevyriausybines organizacijas.”

Auga pilietiškumas ir mažėja nusikalstamumas 

Bendruomenės daržų iniciatorius sako pastebėjęs, kad bendra iniciatyva mažina nusikalstamumą. Tai rodo ir užsienio patirtis: ,,Nepasitaikė, kad daržai būtų nukentėję nuo vandalų. Žinoma, jų teritorijos yra nuošaliau. Be to, bendra veikla užsiimantys žmonės tampa pilietiškesni, jie pradeda matyti vienas kitą ir bendrauti, dalintis informacija, tampa aktyvesni. Kita vertus, ir sąžinė neleis suniokoti pažįstamų daržo,” – svarstė Donatas Vaičius. 

Užsienyje bendruomenės daržai – labai reikšmingi. Pasak Donato Vaičiaus, daugelis, ypač megapoliuose, nematę ir nepažįsta augalų, neragavę natūraliai užaugintų daržovių. Tad JAV betono džiunglėse žmonės, radę bet kokį žalią plotelį, iškart apsodina jį.

***
Šis tekstas – iniciatyvos „Žalia stotelė“ dalis, visuomenei pristatanti žaliųjų erdvių naudą ir raginanti organizuoti augalų auginimo veiklas savo bendruomenėse, siekiant ugdyti atsakingą jaunąją kartą. Informacija apie ugdymo įstaigoms skirtą inciatyvą – Ekokarta.lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

DELFI pasakos: kaip lova lapuotą antklodę įsigijo (1)

Nuo gruodžio 1-osios iki pat Šv. Kalėdų, kiekvieną vakarą, 18 val., DELFI portalo lankytojams grafikas, iliustratorius ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius padovanos po įgarsintą pasaką. Tai tarsi savotiškas advento kalendorius DELFI portale, skaičiuojantis likusias dienas iki gražiausių metų švenčių.

Pažintys per maistą - ar išbandytumėte? (3)

Ar norėtumėt per vieną dieną susipažinti mažiausiai su 20 žmonių? Ne internete, ne forumuose, ne grupėse. Akis į akį ir dar valgant skanų maistą. Išmanieji telefonai, socialiniai tinklai ir vienas sparčiausių pasaulyje internetas vis dažniau gyvą, realų bendravimą pakeičia virtualiu.

Kodėl žiemą ypatingai reikia saugoti vaikų akis (1)

Šaltukas, spindinčios pusnys ir viską aplink išdabinęs šerkšnas džiugina ne tik suaugusiuosius, išvargintus vėlyvo rudens darganų. Žiemos grožybės vilioja vaikus atsitraukti nuo kompiuterių ir bent valandą kitą pasinerti į žėrintį sniego pasaulį.

"Pypliukas": naujas vaikų mokymosi metodas, priverčiantis aikčioti aplinkinius (2)

Šiandien laidoje: išskirtiniai užsiėmimai vaikams, kuriuose sudėtingas skaičių formules mažieji įveikia per kelias sekundes, mokytojų ir mokinių santykiai - kaip spręsti iškilusias problemas, patarimai tėveliams kaip elgtis užspringus vaikui ir žinoma, auksinės pypliukų mintys.

Tyrimas: stresas skirtingai paveikia paauglių merginų bei vaikinų smegenis

Stanfordo universiteto (angl. Stanford University) mokslinio tyrimo rezultatai parodė, jog daug streso sukėlę įvykiai skirtingai paveikia paauglių vaikinų ir merginų smegenis.