Tačiau svarbiausias iššūkis - suvokti, kokias nesąmoningas, ir dažnai nesveikas, meilės žinutes mes siunčiame savo vaikams - tas, kurios ateina iš vadinamosios „tamsiosios pusės“.
Kas yra tamsioji pusė? Tai toji jūsų dalis, kuri gali būti nesaugi, perfekcionistė, kuri gali patirti pralaimėjimo baimę. Toji dalis, kuri yra baili, nerami, įkyri. Būkime realistai. Jūs, kaip dauguma tėvų, iš savo pačių auklėjimo atsinešate labai daug gerų dalykų, tačiau, be abejo, ir ne tokių pozityvių, kuriuos gavote iš savo tėvų ir kas paprastai vadinama jūsų „bagažu“.
Tėvai, kurie buvo emociškai tolimi, kurių meilė jums nebuvo besąlygiška, kurie buvo kritiški ar linkę teisti, vertė jus jaustis nesaugiai - jie gali palikti gilias žaizdas, kurias atsinešame iš vaikystės ir kurios mus, kaip tėvus, gali versti elgtis taip, kaip su vaikais elgėsi jūsų tėvai.
Visiškai natūralu džiūgauti, jei vaikas pasiekia tam tikrą raidos stadiją, ypač jei pasiekia greičiau nei dauguma vaikų. Ir lygiai taip pat galite pajusti nusivylimą ar susierzinimą, jei vaikui sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi. Tai taip pat yra normali reakcija tėvams, kurie nori, kad vaikai būtų patys geriausi. Be to, retas mūsų gali išvengti to jausmo, kad mus vertins pagal mūsų vaikus.
Tačiau jei jūsų emocinės reakcijos yra pernelyg stiprios, gali būti, kad tai jūsų bagažas verčia jus siųsti netyčines, tačiau stiprias, meilės žinutes vaikams iš tamsiosios jūsų pusės. Kai darote tai, perduodate savo paties bagažą, kaip kad genetiškai perdavėte savo plaukų spalvą ar kūno tipą. Jei jūs kritiški, linkę nervintis, emociškai atsitolinę, vaikai gali tapti tokie pat. Geriausia, ką galite padaryti vaikams - tai sąmoningai suvokti ir kontroliuoti savo bagažą, kad meilės žinutes skleistumėte iš savo „šviesiosios pusės“ ir leistumėte vaikams jaustis saugiems ir mylimiems.
Su savo tamsiąja meilės puse susidūriau, kuomet teko padėti vyriausiai dukrai išmokti važinėtis dviračiu, kai ji buvo šešerių metų. Bėgau šalia ir palaikiau ją, tačiau ji nežiūrėjo, kur važiuoja, mėgindama minti pedalus. Po kelių švelnių priminimų susierzinau dėl to, ką priėmiau kaip jos nepakankamą stengimąsi ir jai tai išreiškiau piktu tonu.
Mano dukra apsipylė ašaromis, o aš patyriau patį sunkiausią savo tėvystės momentą. Padariau būtent tai, ko patariau kitiems nedaryti; leidau savo bagažui, šiuo atveju, mano paties nesaugumams dėl to, kad viską pradėjau daryti vėlai, diktuoti elgesį su dukra. Žinoma, aš ją myliu, tačiau savo elgesiu tikrai tos meilės neišreiškiau.
Įskaudinęs savo dukrą, jaučiausi tiesiog siaubingai. Bijojau, kad ji niekada nebenorės važinėti dviračiu. Dar labiau susijaudinau, kad gal ją išgąsdinau visam gyvenimui! Ir išties ji nenorėjo lipti ant dviračio kelias savaites, tačiau tuomet vieną dieną ji paklausė, ar galėčiau su ja pasivažinėti. Ir kai mes ėjome į garažą, ji stabtelėjo, pažvelgė man į akis, ir tuomet su visu vaikišku nuoširdumu paklausė, ar šį kartą būsiu jai geras. Man ištryško ašaros, stipriai ją apkabinau ir pažadėjau, kad būsiu labai geras.
Meilės žinutės, kurias siunčiate savo vaikams labai ankstyvame amžiuje, yra tokios svarbios dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - jos gali formuoti jų suvokimą, kaip jūs juos mylite. Jei jūsų meilės žinutės ateina iš tamsiosios pusės, ir ateities signalai iš jūsų bus nudažyti tamsia spalva.
Antroji - tokios žinutės gali nulemti tai, kaip bendrausite su vaikais, kada jie pradės savo pasiekimų virtinę, įskaitant mokyklą, sportus, menus. Kuo daugiau tamsių žinučių siųsite, tuo labiau tikėtina, kad bėgant laikui jų vis daugės.
Ankstyvosios meilės žinutės vaikams turi būti pozityvios ir sveikos, padėsiančios jiems sukurti nuostabius meilės sau pagrindus, saugumą ir pasitikėjimą. Toji meilė juos lydės augant ir parengs suaugusiųjų gyvenimo iššūkiams.
