Apie tai, kaip savo vaikų apranga rūpinasi garsūs Lietuvos žmonės, ar vaikosi madų, ar ieško patogumo, kalbamės su radijo ZIP FM laidos „Radistai“ vedėju Rolandu Mackevičiumi, modeliu, „Mis Lietuva 2002“ nugalėtoja Vaida Grikšaite-Česnauskiene ir aktore bei dainininke Renata Voitechovskaja-Norvile.
Vaikų aprangai – nemaža dalis išlaidų
Pasak prieš daugiau nei pusmetį tėvu tapusio R. Mackevičiaus, jis kartu su žmona Ieva sūnaus drabužėliams skiria didžiąją dalį išlaidų ir jau senokai nebeperka tiek rūbų sau, kiek pastaruoju metu tenka pirkti vaikui.
Kita vertus, net garsenybės, vaikams sparčiai augant, nevengia vyresnio vaiko rūbų perleisti jaunesniam.
„Nors vaikai greitai auga, rūbus stengiuosi pirkti tada, kai atsiranda poreikis ir gerai žinau, ko iš rūbų vaikams reikia. Tikrai būna, kad jaunėlis nešioja vyresnėlio drabužius, o pirkdama rūbus tyčia perku juos truputį didesnius“, - teigia V. Grikšaitė-Česnauskienė.
Tuo metu R. Voitechovskaja-Norvilė, kurios šeima nemažai rūbų vaikams gauna dovanų, taip pat neišvengia apsilankymų vaikiškų drabužių parduotuvėse.
„Apsilankymų parduotuvėje metu, nemažą dalį pirkinių sudaro vaikiškos prekės, kadangi vaikui visada visko reikia. Tačiau man pirkti tenka rečiau, nes viską gauname iš užsienio: mūsų senelis dirba treneriu,todėl daug keliauja ir stengiasi grįždamas vis kažką parvežti. Kiti artimieji taip pat mus lepina. Patys rūbus perkame rečiau, tačiau tai neišvengiama, todėl stengiamės išnaudoti tą laiką apsipirkinėdami kartu, visa šeima“, -sako R. Voitechovskaja-Norvilė.
Svarbiausia – sutaupytas laikas
Visos įžymybės sutaria, kad ieškant drabužių vaikams, prioritetas skiriamas laikui. Visi nori pasilikti laisvalaikio sau bei šeimai, todėl stengiasi apsipirkti ten, kur viskas vienoje vietoje. O mada, patogumas ar išskirtiniai rūbai, nors tikrai vertinami, nublanksta prieš taupumą laiko atžvilgiu.
„Važiuodamas su žmona apsipirkti, labiausiai vertinu du dalykus: patogumą, kai visos parduotuvės yra vienoje vietoje, ir aptarnavimą. Dėl pirmo dalyko visuomet renkuosi prekybos centrus, pavyzdžiui „Ogmios miestą“ – ten ne tik sutelkta daug vaikiškų prekių parduotuvių, bet ir visos įsikūrusios arti viena kitos, todėl su žmona džiaugiamės, kad nereikia važinėti iš vieno miesto galo į kitą. Juk norisi laiko ir sau, ne tik po parduotuves lakstyti. O kitas dalykas – aš mėgstu pakalbėti, todėl man svarbu, kad pardavėja nebūtų supykusi, nepatenkinta gyvenimu ar susiraukusi. Aš noriu pabendrauti, pajuokauti, bet ir sulaukti patarimo“, - apie apsipirkimo įpročius pasakoja R. Mackevičius.
„Rinkdamasi drabužius vaikams, vertinu tiek stilių, tiek kokybę, tiek unikalumą. Nesivaikau žinomų pavadinimų, man svarbu, kad deriniai būtų geri, o rūbai kokybiški. Tai nebūtinai turi būti žinomas vardas, Lietuvos gamintojai taip pat gamina geros kokybės drabužių. Iš konkrečių parduotuvių dažniausiai renkuosi „Modi du“, nes ji atitinka mano bei vaikų stilių. Todėl natūralu, kad taupydama laiką, dažniausiai apsiperku ten, kur įsikūrusi ši ir daugiau vaikiškų prekių, nebūtinai drabužių, parduotuvių, tokių kaip „Assorti“– „Ogmios mieste“, -sako V. Grikšaitė-Česnauskienė.
R. Voitechovskajai-Norvilei bei jos šeimai pagrindiniai argumentai, renkantis, kur apsipirkti, taip pat yra aptarnavimo kokybė bei patogumas.
„Be to, kad apsipirkinėdami su šeima taupome laiką, vertiname ir aptarnavimo kokybę. Vienur ji geresnė, kitur prastesnė, o juk visiems norisi apsipirkinėti ten, kur gerbia tiek tave, tiek tavo laiką, ypač kai ateini su šeima. Vien todėl dažniau apsipirkinėjame prekybos centruose – Akropolyje, „Ogmios mieste“, „Oze“ ir kt.“, - išskiria R. Voitechovskaja-Norvilė.
Vaikai rengiasi kaip jų garsūs tėvai
Nors visi pašnekovai pabrėžia, kad pirkdami rūbus vaikams vertina jų kokybę ir praktiškumą, visgi dažnai atsižvelgiama ir į tai, ką dėvi patys tėvai.
„Rinkdamasis rūbus sau bei pirkdamas juos savo vaikui laikausi mados, tačiau labiausiai man patinka, kai vaikas ir tėvelis rengiasi vienodai. Jeigu aš nusiperku marškinius ar batus, kurie dabar madingi, noriu, kad mano vaikas turėtų tokius pat. Ir atvirkščiai. Smagu bei miela, kai tėtis ir vaikas panašūs ne tik veido bruožais“, - sako R. Mackevičius.
Tačiau norą sutapti su vaikais išreiškia ne tik tėvai: V. Grikšaitė-Česnauskienės pavyzdys rodo, kad kartais tenka derinti drabužių vaikams praktiškumą su jų noru būti panašiais į sportuojantį tėtį.
„Man labai svarbus praktiškumas, nes nenoriu būti mama, kuri neleidžia savo vaikams džiaugtis vaikyste, bėgioti kieme ir pan. Visgi, man labai svarbu, kad vaikas atrodytų stilingai ir gražiai, kad rūbai derėtų. Tai dažnai tampa mano rytiniu galvos skausmu – kaip apvilkti vaiką, kad ir jam patiktų, ir kad atrodytų gražiai. Pirkdama rūbą, visuomet pagalvoju, ar jo reikia, bei kur ir kada vaikas jį vilkės. Žinoma, dažnai tenka pirkti sportinius drabužius, kadangi vaikai daug sportuoja, o derindamiesi prie tėčio, nori atrodyti taip pat, kaip jis“, - pastebi V. Grikšaitė-Česnauskienė.