Kartais nerimo jausmas peržengia racionalumo rėmus ir tiesiog įkalina mus. Tuomet imame nerimauti dėl visko: pradedant nuo netikėto vaiko peršalimo baimės ir baigiant globaliniu atšilimu. Pabandysime padėti jums atsikratyti negerų minčių ir nuvyti nuolatinio nerimo jausmą.
Nerimas
© Corbis
„Prašau Jūsų pagalbos. Nuolat nerimauju dėl savo devynmetės dukters. Labai bijau, kad jai nenutiktų kas nors blogo. Nerimo jausmas kyla spontaniškai ir ypač laimingomis akimirkomis. Arba perskaičius eilinį siaubingų naujienų rinkinį internete (nužudė, padegė, nušovė ir pan.). Prievarta ir agresija – bene pagrindinės žiniasklaidos temos. Žinant, kad mintys yra materialios, tiesiog einu iš proto: net galvoti negaliu...“

Baimė ir kitos stiprios emocijos verčia žmogųpriimti skubotas išvadas. Dėl to mes apibendriname visiškai nesusijusius faktus, išvadas grindžiame pavieniais atvejais ir kažkodėl viską, kas vyksta kažkur, lyginame su kažkuo iš savo gyvenimo.

Nerimaujantis žmogus linkęs išgyventi net dėl pačių nereikšmingiausių dalykų, visa kur įžvelgia katastrofas ir siaubus. Norėdamas prislopinti nerimavimą toks žmogus prisigalvoja įvairiausių ritualų.

Pavyzdžiui, po 10 kartų tikrina ar uždarytos lauko durys, kontroliuoja savo artimuosius skambinėdamas jiems kas pusvalandį, neleidžia vaikams lauke vaikštinėti su bendraamžiais, įsivaizduodamas siaubingas tokio bendravimo pasekmes...

Nerimaujantis žmogus visuomet būna įsitikinęs, kad gyvenimas yra labai pavojingas ir kupinas grėsmių. Jis visa kur įžvelgia kliūtis ir laukia problemų.

Reikia pasakyti, kas masinės informavimo priemonės tokiam aplinkos suvokimui yra ganėtinai palankios, nes jos kasdien mums kiša pasakojimus apie visame pasaulyje vykstančius siaubus.

Štai ir atsitinka taip, kad gyvena nerimastingi žmonės, nuolat besijaudinantys dėl ateities ir besistengiantys apsaugoti save bei savo artimuosius nuo galimų nemalonumų. Tam jie eikvoja daug savo jėgų, laiko ir emocijų.

Deja, vienintelis tokių pastangų rezultatas yra nerviniai sutrikimai, depresijos (juk žmogus visuomet galvoja apie nelaimes) ir artimųjų erzinimas (nes jie yra nuolat kontroliuojami).

Taip išeitų, kad nerimaujančiam žmogui gyvenimas yra sunkus bet kokiu požiūriu. Tačiau, nepaisant to, jis toliau nerimauja, nes kitaip tiesiog negali.

Ar yra būtų atsikratyti nerimo ir baimės? Psichologai vienareikšmiškai teigia: yra!

1. Dėmesio sutelkimas

Kiekvienas žmogus turi savą, subjektyvų „pasaulio žemėlapį“. Šiame žemėlapyje pavaizduota viskas, kas vyksta aplink ir mums yra reikšminga, viskas, kuo mes tikime ar ką juntame: tai ir yra mūsų suvokimas, tai ką mes vadiname patirtimi arba įsivaizdavimų apie tikrovę suma.

Pasaulio žemėlapis kuriamas nuo vaikystės ir jame detaliai sužymėta viskas, kas mums šiame gyvenime yra pasiekiama, o kas – ne.

Vaiko žemėlapis kuriamas jį supančių žmonių – tėvų, draugų, mokytojų - žemėlapių pagrindu. Ir su šiuo žemėlapiu jis keliauja per gyvenimą.

Ilgainiui, ir atsirandant naujai patirčiai, žemėlapis plečiasi, bet paradoksalu tai, kad vėlesnius įvykius žmogus suvokia iš ankstesnės patirties, kurios ribas peržengti be galo sunku, vertinimo taško.

Pasaulis yra sudarytas iš minčių ir yra mūsų galvose. Bet kuris pasaulio žemėlapis „atgyja“ dažnai į jį nukreipinėjant dėmesį.

Nuolat mąstyti apie siaubus, galinčius ištikti mus pačius ar mūsų artimuosius, yra visiškai neperspektyvu – baimės energija gali tik apsunkinti situaciją. Tai, apie ką mes galvojame, dažniausiai gyvenime ir sutinkame.

Keisdami savo mintis pradedate elgtis kitaip ir siekiate kitokių rezultatų.

Tai, kad jūsų išgyvenimai yra pavaldūs jums, o ne jūs esate pavaldūs išorinių aplinkybių ar prisiminimų sukuriamiems išgyvenimams, reiškia, kad turite galimybę rinktis, galimybę valdyti savo gyvenimą ir kurti savo ateitį.

Dėl to geras būdas atsikratyti nerimavimo – perkelti savo dėmesį į pozityvią pusę.

Visų pirma, kiek įmanoma apribokite savo gyvenimą nuo blogų naujienų. Nežiūrėkite ir neskaitykite kriminalinių naujienų, suvestinių apie katastrofas ir karus – juk mes patys formuojame priežastį bijoti, nes pasineriame į neigiamų emocijų erdvę.

Išjunkite televizorių, praleiskite straipsnius šia tema. Tokia informacija neteikia jokios naudos, o štai jūsų vaizduotė pradės piešti siaubingus vaizdus. Susikurkite sau teigiamos informacijos erdvę, koncentruokitės į gerąją gyvenimo pusę.

2. Naudingi mainai

Baimės atsiradimas ganėtinai dažnai žmogui suteikia vaizduotės, gebėjimo kurti asociacijas. Kai nerimaujate, jūsų vaizduotė piešia siaubingos ateities vaizdinius. Vaizdiniai gali būti milžiniški ir nuolat tvyroti prieš jūsų akis. O kas būtų, jei nemalonų vaizdinį pakeistumėte maloniu?

Įsivaizduokite situaciją, kuri sukelia jums malonių prisiminimų. Ryškiai įsivaizduodami šį džiaugsmingą išgyvenimą išsiaiškinkite, kaip jaučiatės. Vėliau leiskite tariamam vaizdiniui priartėti prie jūsų, kad jis taptų didesnis, ryškesnis ir sodresnis.

Vėl atkreipkite dėmesį į savo jausmus. Ar jie pasikeitė? Gal jie pasidarė stipresni?

Dabar leiskite savo vaizdiniui nutolti, susilpnėti, sumažėti beveik iki pašto ženklo dydžio. Kokie dabar jūsų jausmai? Tai nustačius grąžinkite vaizdinį į savo pradinę poziciją.

Daugumai žmonių būna taip: kai teigiami išgyvenimai artinasi – teigiami jausmai stiprėja, o kai išgyvenimai tolsta, silpnėja ir teigiami jausmai.

Jei teigiamas emocijas norite išgyventi intensyviau, tiesiog priartinkite jas prie vaizduotės reginių.

Bet jei norite, kad išgyvenimai būtų ne tokie intensyvūs, galite tolinti juos nuo savęs. Taip pat galite elgtis ir su nerimo jausmą skatinančiais vaizdiniais – nutolinti juos labai toli, arba paversti juos vos matomu taškeliu.

3. 3D matymas

Į situaciją pažvelkite iš skirtingų pusių. Tai padidins jūsų požiūrio į gyvenimą ir atskirus jo aspektus objektyvumą, sumažins nereikalingą nerimą, rašo "Ženskije strasti".

Šis pratimas grindžiamas tuo, kad jūs vertinate situaciją keleto sistemų atžvilgiu – tai gali būti Visata, Saulės sistema, Žemė, valstybė, miestas, gatvė, žemės lopinėlis ir panašiai.

Variantai gali būti įvairūs: pasaulio visuomenė, dėdė Juozas iš gretimos laiptinės, badaujantys Afrikos vaikai, vietinės ar užsienio žvaigždės ir panašiai.

Galima taikyti ir laiko sistemas: kokia bus to įvykio reikšmė po 5 metų? Po dvejų metų? Rytoj? Dabar pat? Apskritai viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir šiuo atveju logika nėra būtina.

4. Afirmacijos

Savo emocinę būseną labai padeda reguliuoti teigiami patvirtinimai, vadinami afirmacijomis.

Pavyzdžiui, kai tik pagaunate save galvojant apie neigiamus dalykus, iškart pradėkite kartoti frazę „Aš ir mano artimieji visur ir visada yra saugūs“. Ir kartokite tiek kartų, kiek reikės, kad nusiramintumėte.

Galite susigalvoti ir labiau jūsų situacijai tinkančių frazių. Svarbiausiai, kad jos būtų pozityvios ir esamojo laiko.

Jei jus kas nors nuolat neramina, kartokite afirmacijas kasdien, kiekvieną laisvą minutę – tik taip sugebėsite pasiekti teigiamą poveikį.

Išmokę valdyti savijautą, galėsite ne tik atsikratyti nerimavimo, bet ir atverti savo gyvenimą visai teigiamų emocijų vaivorykštei, kuri į jūsų gyvenimą pritrauks gausybę malonių situacijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (383)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (186)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (26)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (257)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (2)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

Naujos kartos automobiliai gali tapti išsigelbėjimu ieškantiems būsto nuomai

Savavaldis transportas – jau realybė. Taksi be vairuotojų važinėja po Pitsburgą, San Franciską...

Būtina aplankyti bent kartą gyvenime: šie paplūdimiai garsėja visoje Europoje (14)

Keisčiausių formų uolos ir paslaptingos grotos, tarp jų įsispraudę paplūdimiai su Atlanto...

Žvilgsnis iš arti: Malaizijos milijardieriaus paveldėtoja dalinasi ištaigingo gyvenimo akimirkomis (1)

Paprasti mirtingieji dažnai ieško progų žvilgtelėti į turtingų ir žinomų gyvenimus. Kadangi...

Savame bute jaučiasi kaimynų įkaitu (35)

Nuo lubų besisunkiantis vanduo, kibirkščiuojantys laidai ir nuolatinė drėgmė jau tapo...