Pirmiausia turite jį stebėti. Iškyla pirmieji įtarimai dėl sveikatos pablogėjimo, jei:

-krenta svoris, ypač patiems mažiausiems,
-vaikas pablyškęs, pamėlę paakiai, blausus žvilgsnis,
-nebe toks žvalus, snausdamas visą dieną čiulpia savo nykštį, nebesidomi aplinka, nebenori žaisti,
-neramus, nervingas, dėl nieko aikštijasi,
-blogai miega,
-karštas veidukas, prakaituoja.

Kada reikėtų iškviesti gydytoją?

Tėvams įvertinti mažylio ligos simptomų svarbą yra labai sunku. Nuo slogos iki rimtesnių ligų, tokių kaip bronchitas ar plaučių uždegimas gali būti vienas žingsnis, ypač naujagimiui. Kuo vaikas mažesnis, tuo greičiau jį turi apžiūrėti gydytojas: jei karščiuoja, kosėja, vemia arba pakartotinai viduriuoja, taip pat jei be priežasties verkia ar nenori gerti.

Laukiant gydytojo

Iškvietus gydytoją, pasirenkite atsakyti į jo klausimus: ar aukšta temperatūra, kokios išmatos, ar turėjo sąlytį su užkrečiamu ligoniu. Laukdami gydytojo, stenkitės nuraminti vaiką, neduokite jokių gydytojo nepaskirtų vaistų.

Jei vaikas karščiuoja, duokite jam kuo daugiau skysčių. Per šiltai neapklokite, nes temperatūra dar labiau pakils. Atvykęs gydytojas nustatys išankstinę diagnozę ir nuspręs, ar reikia skubiai papildomai ištirti.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį

Šaltuoju metų laiku vaikai dažniau pradeda sirgti peršalimo ligomis. Mažyliai kankinasi dėl slogos, gerklės skausmo, kosulio, karščiavimo.

Sloga – viena dažniausiai besikartojančių kūdikių ligų: jie negali miegoti, sloga trukdo žįsti ir vaikučiai darosi irzlūs.

Karščiavimas – tai temperatūros pakilimas virš normos, veikiant uždegimą sukeliančioms medžiagoms (pvz., susirgus virusine infekcija). Karščiavimas yra normali organizmo gynybinė reakcija. Vien nuo karščio žūva virusai ir bakterijos, gaminasi antikūnai ir interferonas. Slaugant karščiuojantį vaiką, nereikia siekti normalios kūno temperatūros, tačiau būtina pagerinti vaiko savijautą.

Svarbu išsiaiškinti, ar karščiuojančio vaiko nevargina skausmas. Doc. dr. Marusios Lilovos (Sofija, Bulgarija) teigimu, dažnai skausmas ir karščiavimas būna susiję simptomai, bet į skausmą neatkreipiama dėmesio.

Temperatūra paprastai matuojama pažastyje, rečiau – tiesiojoje žarnoje, pastarasis būdas labiau tinka naujagimiams, kūdikiams ar vaikams iki 3 metų amžiaus. Vyresniems nei 5 metų vaikams temperatūrą matuoti galima ir burnoje tam skirtais termometrais. Normali vaiko kūno temperatūra pažastyje yra iki 37,2˚C, tiesiojoje žarnoje – iki 38˚C, o burnoje – iki 37,4˚C. Per parą kūno temperatūra gali svyruoti 0,8–1˚C.

Vokiečių profesorius J. Breitkreutzas ir dr. M. Hermesas teigia, kad karščiuojantiems vaikams gydyti turėtų būti skiriami saugūs vaistai, kurių dozes lengva keisti atsižvelgus į vaiko būklės kitimus ir individualius organizmo poreikius.

Temperatūrą mažinkite specialiai vaikams skirtais vaistais, kurių sudėtyje yra skirtingų veikliųjų medžiagų. Galite naudoti vaistų, kurių sudėtyje yra ibuprofeno. Jis yra gerai toleruojamas ir greitai numalšina karščiavimą ir, kas ypač svarbu, slopina skausmą. Jo poveikis prasideda po 15 minučių ir trunka iki 8 valandų. Vaikams gydytojai gali paskirti vaistų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos paracetamolio. Tačiau tėveliai turėtų žinoti, kad paracetamolis neturi antiuždegiminio veikimo.

Karščiuojančio vaiko slaugymas

Fizinės šaldymo priemones naudokite tik kartu su vaistais temperatūrai mažinti, geriausiai 30 min. po vaistų vartojimo. Ties stambiosiomis kraujagyslėmis (kirkšnyse, pažastyse, kaklo šonuose) galima dėti vystyklus, sudrėkintus šaltu vandeniu, taip pat drungnu vandeniu įtrinti rankas, kojas, krūtinę, liemenį.

Sergant vaikeliui patartina vėdinti kambarį, tuo metu pernešus mažąjį ligonį į kitą kambarį. Nuneškite vaikelį atgal į jo lovytę, kai kambarys vėl sušils. Karščiuojantis vaikas prakaituoja. Kasdien jį gerai apvalykite: veidą, kaklą, rankas ir kojas, tai jį atgaivins ir jis pasijus geriau.

Dažnai keiskite drabužėlius, ypač apatinius. Sergantis vaikas daug miega, netrukdykite jam. Kai nemiega, skirkite jam daugiau laiko. Jis jausis geriau, kai šalia nuolat bus tėvas, mama, senelė.

Kaip maitinti sergantį vaiką?

Jei mažylis neviduriuoja, galima duoti įprato maisto. Mažam vaikui galima duoti sultinio, daržovių, kompoto, sutrinto banano, sausainių ir džiuvėsėlių. Tik nereikia versti valgyti. Jei vaikas karščiuoja, reikia duoti daugiau gerti, net ir naktį. Duokite gerti sulčių, vaistažolių arbatos, vandens. Jei vaikas nevalgo, minimalų kalorijų kiekį duokite su saldžiais produktais: medumi, kompotu, vaisių sultimis.

Slaugyti ligoniuką lengviau sudarius reguliarią dienotvarkę. Matuoti temperatūrą, duoti vaistus, įtrinti tepalais reikia tam tikromis nustatytomis valandomis.

Ne vien slaugymas, bet ir jūsų buvimas prie vaiko, jūsų raminantis balsas ir šypsena, jūsų rankos prisilietimas padės vaikučiui greičiau pasveikti.