Kūno kalba
Visu pirma turi būti kūno kalba, poto - žodžiai. Nuo pat gimimo šuneliui natūraliausias bendravimo būdas yra kūno kalba. Žmonės taip pat naudoja kūno kalbą, bet žmogaus ir gyvūno judesiai gali turėti labai skirtingas reikšmes. Kuo labiau Jus susipažinsite su vienas kito kūno kalba, tuo efektyvesnis bus Jūsų bendravimas.
Vykdydami pastovius, tam tikrus judesius šuns akivaizdoje, padėsite augintiniui suprasti šiuos signalus. Svarbiausia, kad Jus pats suprastumėte kokius signalus rodote. Panaudokite veidrodį, atspindį lange ar net filmavimo kamerą, kaip priemone, kuria galėsite stebėti savo judesius iš šalies ir pamatyti tai, ką mato Jūsų šuo. Taip galėsite išrinkti tinkamiausius kūno signalus bendravimui su gyvūnu.
Žodis šuniui tampa „antra kalba“. Kaip ir naujagimis, kuris dar nemoka kalbėti, taip ir šuo gali suprasti daugumą žodžių, kuriuos žmogus nuosekliai vartoja. Šuns ir vaiko skirtumas - gyvūnai negali suprasti sudėtingos žodžių gramatikos, kaip ir galvoti žodžiais.
Jūsų augintinis gali išmokti asocijuoti tam tikrus žodžius ir suprasti jų reikšmę, jei Jūs suteiksite konkrečias reikšmes kiekvienam iš tų žodžių. Pavyzdžiui, šuo gali išmokti tokių komandų kaip „atnešk kamuolį“, „laikyk kamuolį“, „eik pas Petrą“. Pasistengus, galima pasiekti, kad augintinis sugebės susieti šias komandas tarpusavyje, šunį, kuris moka atnešti kamuolį, galima išmokinti nunešti kamuolį Petrui.
Gyvūnas nesupras žodžių, reiškiančių daiktų ar veiksmų pavadinimus prasmės, jei jis nebuvo su šiais žodžiais susidūręs. Bet iš gyvenimo patirties šuo gali pasiekti stulbinančių dalykų. Mes galime tik spėlioti, ką žino mūsų augintiniai apie šį pasaulį. Jo gebėjimas suprasti kūno kalbą, galimybė matyti tamsoje, girdėti garsus, kurių negirdime mes, taip pat skirti kvapus, kurių mes neužuodžiam – visą tai reiškia, kad būdami šalia vienas kito, mes gyvename visiškai skirtingose pasauliuose..
Mes galvojame, kad mūsų bendravimo problemos atsiranda dėl nepakankamo šuns intelekto, o priežastis yra kita, tai skirtingas pasaulio matymas. Kai kurie augintiniai sugeba patys likviduoti bendravimo spragas su šeimininku, bet kuo labiau mes stengsimės jiems padėti, tuo geresni taps abipusiai santykiai.
Kiekvienas šuo turi skirtingą gyvenimo patirtį, kiekvienas iš jų individualiai per skirtingus daiktus susipažįsta su pasauliu. Kiekvieno šuns skiriasi ir akių struktūra, kuri lemia skirtingas matymo galimybes, taip pat skirtinga ir uoslė. Kaip ir žmonės, taip ir šunis gali turėti regėjimo, uoslės bei klausos sutrikimų, taip pat gali būti ir pažeistos smegenys, o visą tai gali įtakoti bei riboti sugebėjimą mokytis.
Kiekvienas šuo - individualus. Dauguma mano, kad visi šunys gali išmokti tų pačių dalykų, mokytis vienodu tempu – tai klaidinga nuomonė! Du gyvūnai skiriasi vienas nuo kito, kaip ir du žmonės, skirtumas dar labiau išryškėja jei tai skirtingų veislių šunys. Yra gana sudėtinga sugebėti suprasti net vieną savo augintinį, o su kiekvienu nauju šunimi mes sužinome daug naujo. Jūs mokysitės suprasti savo numylėtinį visą jo gyvenimą, o jis bandys suprasti Jus. Štai kodėl seni šunys geriausi, jie jau taip daug visko žino.
Žmonės mėgsta keisti vartojamus žodžius. Dažnas vieno ir to paties žodžio naudojimas erzina žmogaus klausą. Todėl dresuotojui būtina koncentracija ir praktika, jis turi visada naudoti tuos pačius žodžius, tam, kad šuo galėtu juos suprasti. Augintinis gali išmokti kelėta niuansų ir suprasti, kad skirtingi žodžiai reiškią vieną ir tą pačią komandą, bet žmonės gali sukeisti žodžius vietomis ir gyvūnas nieko nebesupras.
Gabus šuo, laikui bėgant ir stebint Jūsų kūno kalbą, gali suprasti ko norite. Taip pat nugyvenęs su Jumis pakankamai ilga laikotarpį gali atrasti, kad „išeik“, „žemyn“, „užteks“, “nešok ant manęs“, „nusipurtyk“, „tavo letenos purvinos“ reiškia Jums abiem tas pačias reikšmes. Bet tikėtis, kad gyvūnas atspės, ką reiškia visa ta paini kalba ir teisingai sureaguos, būtu jau tikrai nesąžininga. Naudokite vieną tam tikrą žodį komandai ir Jūsų augintinis mokinsis daug sparčiau.
Žodžio reikšmė
Išmokius šunį komandos „sėdėt“, patikrinkite, kokią reikšmę augintiniui turi šis žodis. Kokia Jūsų kūno padėtis, kai tariate šią komandą? Pabandykite duoti komandą užimdami kitą padėtį, pvz. jei dažniausiai duodami komandą Jūs stovite, tai atsisėskite ant grindų ir duokit komandą, vėliau pabandykite atsigulti. Ar šuo į komandą reaguoja įprastai? O gal Jūsų augintinis yra sumišęs?
Norėdami padėti šuniui geriau suprasti žodžių reikšmes, nepriklausomai nuo aplinkybių, turime jį mokinti visuose galimuose situacijose, t.y. keičiant savo kūno padėtį, taip pat keičiant įvairias vietas.
Būdami lauke ir užsiimdami linksmais užsiėmimais, supažindinsite augintinį su jį supančiu pasauliu adaptacijos pagalba. Tokie užsiėmimai jūsų pasivaikščiojimus padarys daug įdomesniais.
Šuo gali išmokti skirti žodžius net jei jie bus panašaus skambesio, pavyzdžiui, tokius kaip „sėdėt“, „stovėt“, ‚stot“, „negalima“, „eik/bėk“. Du šunys panašiais vardais lengvai išmoksta skirti vardus, tam reikia tik praktikos ir paskatinimų. Lengviausiai augintiniai mokosi tada, kai jiems užsiėmimai yra malonūs, streso būsenoje šuniui mokytis yra daug sudėtingiau. Jei stresas yra didelis, šunys pradeda panikuoti, o tada jų mokinti yra paprasčiausiai neįmanoma.
Žmonėms sunku suprasti, kad komandų garsiau ar piktesniu balsu tarimas, tikrai nepadeda šuniui greičiau jų išmokti. Dauguma šunų puikiai girdi ir jie taip pat kaip ir žmonės klausys įdėmiau jei tarsite komandas ramiu balsu. Net vidutinis balso tonas gali iššaukti augintiniui streso būseną. Jautresniems šunims vidutinis balso tonas skamba net kaip bausmė..
Neatskiriamo mokymosi dalis yra motyvacija. Kodėl aš turiu skirtį dėmesį neįdomiems dalykams? Taip pat mąsto ir gyvūnai. Paskatinimas sukuria motyvaciją ir susidomėjimą.
Geriausias paskatinimas yra tai, ko šiuo momentu nori Jūsų šuo ir tai ką Jūs galite jam duoti nenutraukiant užsiėmimo. Geras paskatinimas – skanūs maisto gabalėliai, dauguma šunų mėgsta pavalgyti, o skanėstų gabalėliais šuo galės paskanauti nekeisdamas užimamos padėties. Priklausomai nuo to kaip vystosi bendravimo santykiai su augintiniu, Jūs galėsite įjungti ir kitokius skatinimo būdus.
Balso tonas
Seniau buvo manoma, kad norint pasiekti šuns pagarbą reikia komandas tarti garsiai ir net piktu, grubiu tonu ir taip įgyti autoritetą augintiniui. Dabar žinoma, kad šuo teisingai reaguos į įvairius balso tembrus, kuriuos užtvirtinome treniruočių metu. Taip pat žinome, kad grubus balsas kaip tik gali pakenkti mokymuisi.
Kitas bendravimo aspektas – tai paskatinimas balsu. Prieš duodami kąsnelį, paglostant ar prieš žaidžiant su augintiniu pagirkite šunį, taip jus išmokinsite gyvūną džiaugtis balso paskatinimu. Jei norite balso paskatinimą naudoti dresuojant šunį, naudokite pagyras su kitomis paskatinimo metodais.
Balso pagalba galima išlaikyti šuns norą dirbti. Šį gebėjimą galite išugdyti žaidžiant su augintiniu, taip šuo išmoks asocijuoti šį balsą su būtinybe tęsti kažką įdomaus.
Nenaudokite žodžių reiškiančių komandas (tokių kaip „sėdėt“, „pas mane“ ir pan.) giriant šunį, todėl kad šie žodžiai reikš baigtį veiksmą ir pradėti daryti kažką kitą.
Jei dažniausiai tariate šuns vardą prieš tariant žodinę komandą, taip duodami suprasti augintiniui, kad dabar reikės vykdyti kažkokią komandą, tai netarkite šuns vardo prieš pagiriant šunį. Jei šuo turi pravardę, naudokite ją. Paskatinimas balsu – puiki paskatinimo priemonė, kai dėl tam tikrų priežasčių negalime prieiti ir paliesti gyvūno. Paskatinimas balsu palaiko šuns džiaugsmo ir žaismingumo būseną, kurioje daugelis iš mūsų geriau galvoja ir dirba.
Tolygus, minkštas balso tembras padės šuniui suprasti įprastas komandas, tokias kaip „stot“, „gulėt“, „neskubėk“. Bauginantis balso tembras gali duoti priešingą efektą – šuo pasimes ir supanikuos. Padarykite taip, kad Jūsų tolygus balso tembras asocijuotųsi šuniui su jūsų bendru poilsiu: paglostykite šunį, kad augintinis atsipalaiduotu ir tai padės suteikti jūsų balsui reikiamą reikšmę. Kai kitą kartą šuo išgirs Jūsų tolygų balsą, jis prisimins apie ramų laiko praleidimo metą bei apie Jūsų ramius ir malonius prisilietimus.
Taip kaip Jus stebėjote savo kūno judesius, kad suprasti ką mato jūsų augintinis, pabandykite ir su savo balsu tam, kad suprasti ką girdi Jūsų numylėtinis. Treniruočių metu įrašyti savo balsą į diktofoną, o vėliau paklausykite įrašo.
Išsiaiškinkite, koks balso tembras yra efektyviausias treniruočių metu. Ar šuo Jūsų geriau klauso prie žemo ar aukšto balso tembro? Kuris balso tembras skatina šunį vykdyti komandas, o kuris paverčia augintinį nekontroliuojamu ir kvailiu? Visą laiką mes turime tai stebėti. Geri santykiai ir komandinis darbas daro treniruotes įdomesnes ir linksmesnes.
Rezultatas
Visos Jūsų pastangos pasiekti kuo geresnio bendravimo su augintiniu – atsipirks su kaupu. Kai tik gyvūnas supras, kad Jūs norite su juo susidraugauti, jis dės visas pastangas dirbdamas, kad susidraugautu su Jumis. Niekada nebauskite augintinio už pastangas ką nors padaryti. Jei šuo nevykdo to ko Jus norite, atminkite, kad jau vien bandymai yra labai vertingi. Didžiausia bausmė gali būti tai, kad Jūs paprasčiausiai nepaskatinsite šuns už netinkamai įvykdytą komandą, juk nenorime sugadinti nuoširdžių augintinio bandymų savo negatyvia reakcija. Jei ir toliau bandys, stengsis, tai laikui bėgant galėsite pasiekti bet kokio norimo tikslo. Pastovus gyvūno noras dirbti yra labai svarbus ir reikalingas mokymo procese.
Jai šuo nesistengia – nekaltinkite jo, juk tik žmogus yra atsakingas už gyvūno motyvaciją. Kaip augintiniui bebūtu įdomu kas dedasi aplink, Jūs turite padaryti taip, kad taptumėte šuniui įdomesni už viską. Geros dresūros pamokos Jūs gali to išmokyti.
Ugdykite savo kalbą (kaip ir balso, taip ir kūno), kad išvengti pavadžio tempimo. Bendravimas gerina tarpusavio santykius ir leidžia išvengti fizinio smurto. Laisvas pavadis padeda šuniui labiau susikoncentruoti į jūsų bendravimą.
Daugumą šunų turi gerą klausą, bet ji gali pablogėti dėl ligos ar nuo senatvės. Jūsų kūno kalbą, kurią šuo išmoko kartu su žodinėmis komandomis, visada palaikys jūsų glaudų ryšį. Jūs galite bendrauti su augintiniu visą jūsų bendrą gyvenimą.