Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI NESINORI GYVENTI
Sveiki,
Nesi pirmas, kurį aplanko blogos mintys. Tačiau mintys šios, kad ir kaip tai skambėtų keistai, visai nėra blogos. Nes savižudybė - tai tiesiog desperatiška priemonė išeiti iš kančios, kuri tavo atveju vadinasi „viskas atsibodo ir nuo visko pavargau“. Taigi, tai mintys apie priemonę, apie sprendimą.
Priemonių ir sprendimų būna įvairių: tarkime, sugedus automobilio varikliui galima keiktis, spardyti padangas ir trenkti iš visų jėgų kapotu. O galima patikrinti tepalų lygį. Galima nutempti mašiną į servisą. Galima pačiam taisyti, jei esi specialistas. Visos šios priemonės, žinoma, nevienodai sprendžia variklio problemą. Vienos tik padeda išsikrauti, o kitos aiškiai veda į variklio sutaisymą. Tepalų lygis netaiso, bet bent parodo, kur gali būti problema. Ir siūlo patį paprasčiausią jos sprendimą - pripilti tepalo. O kaip su mintimi atsikratyti automobilio? Kažin ar gera priemonė būtų nustumti automobilį į upę, jei jis naujas, bet neveikia, sutinki?
Taip ir su savižudybe: tai priemonė, tačiau kokio ji yra efektyvumo?
Ar ji mažina kančią?
Visos pasaulio religijos sako, kad savižudžiai po mirties kankinasi dar labiau. Sveikas protas sako, kad kankinasi artimieji.
Nepavykusios savižudybės palieka žmogų luošu, arba geriausiu ir lengviausiu atveju - apsvaigusiu nuo psichiatrinių vaistų.
Tad kaip gi pabėgti nuo gyvenimo beprasmybės, nuobodulio ir nuovargio gyventi?
Atsakymas vienas: likti su šiais jausmais. Niekur nebėgti. Likti. Visi šie jausmai, kuriuos patiri, yra skausmingi. O skausmas - tai signalas, kad gyveni iš tikrųjų, kad į gyvenimą žiūri reikliai ir nuo jo nesislepi.
Kuris vaikas labiau pažįsta gyvenimą: kurio keliukai apdraskyti nuo laipiojimo po griovius ir statybas, o rankos nusėtos mėlynėmis, ar tas, kuris yra švarutis ir sveikutis, nes gyvenimą leidžia prie kompiuterio? Kuris vaikas iš šių dviejų gyvena iš tikrųjų?
Argi neakivaizdu, kad skausminga patirtis rodo, jog gyveni realybėje?
Tik skirtumas tas, jog sielos skausmas, kurį aprašai, aplinkiniams yra nematomas ir būdamas nematomas yra sunkiai pateisinamas kitų akyse. Jeigu parodytumei tikrą mėlynę ir paaiškintumei: „čia aš Alpėse griuvau“ - į tave žiūrėtų su pagarba. O jeigu pasakytumei „aš skausmingai pergyvenu gyvenimo tuštumą ir nuobodulį“ - tau pasakytų: „Tu ką? Tau gi visas gyvenimas prieš akis! Baik - pasižiūrėk, aplinkui pavasaris, gėlės žydi, paukščiai čiulba, įsimylėjėliai vaikšto“.
Nesuprastų ir nepagerbtų tavo nuovargio gyventi. O artimieji tepasiūlytų psichiatro konsultaciją, kurio rezultate gautumei receptą antidepresantams. Kas savaime nėra neveiksminga, tačiau stimuliuoja tik fiziologinę smegenų veiklą, nelabai liečiant tavo sielos gyvumo sąlygų.
O kokios tos sąlygos? Kas per tepalas reikalingas šiam varikliui? Ko reikia, kad pasijaustum iš tiesų motyvuotas gyventi?
Štai kelios sąlygos, reikalingos tam, kad žmogus norėtų gyventi. Pirma sąlyga- gyvenimas pilnu pajėgumu, su giliu įkvėpimu ir iškvėpimu. Tai atrodo keista, tačiau kuo giliau kvėpuoji, tuo gyvensis jautiesi. Plačiąja prasme kvėpuoti pilna krūtine - reiškia garsiai ir atvirai reikštis: taip, net jeigu norisi staugti, rėkti ir raudoti arba keiktis, o to nedarei daug metų - būtent dėl šio neišreiškimo tave gali lydėti nuobodulio ir nuovargio jausmas. Leisk sau tai daryti, kai šalia nėra kitų žmonių - minučių dešimt. Čia tokia techninė rekomendacija. Veikia ji kaip antidepresantas arba net geriau.
Kita sąlyga - gyvenimas ne tik su savimi, bet ir su kažkuo. Ir dėl kažko. Daug kam atrodo, kad išgyventi gali ir vienas, jei tik turi pinigų, mašiną, pastogę ir internetą. Tačiau gyvendamas tik su savimi anksčiau ar vėliau pavargsti. Reikalinga kažkokia artima siela, kuri tau rūpėtų ir kuriai rūpėtum tu, su kuria gali susitikęs atsiverti, nevaidinti ir negalvoti, ką ji apie tave mano. Kurią gali apkabinti užmigdamas.
Tai ne tas pats, kaip draugai- bičiuliai- sugėrovai - klubas - sava hebra - tūsas, geri pažįstami - atsitiktinės meilės. Artimų sielų negali būti daug. Nuo artimos sielos nepavargsti. Su ja gali būti savimi- todėl ir įsitempti nereikia ir įrodinėti nieko jai nereikia- tad nuo ko čia pavargti? Taigi, jeigu jos dar nėra, reikia jos ieškoti.
Dar viena sąlyga - galėjimas būti savimi. Nuobodulys ir nuovargis gali būti ženklas, kad atsibodo vaidinti nusidėvėjusius nusitrynusius apsilupusius vaidmenis: „fainas bičas“, „kompanijos siela“, „nesuprastas genijus“, „originalas“, „maištininkas“, „aš kaip visi“ ir pan ir t.t. Aštuoniolikos metų jau žinai tuos vaidmenis, žinai, kokie iš jų tau įprastiniai. Tik nežinai, kuris iš jų yra tikrąsias tu.
O gal tu - tai jų visų visuma? O gal kažkas, kas slypi už jų ? Savęs paieška - koks pažįstamas žodis, tačiau kaip nelengva ir skausmingai mes ieškome savęs darydami klaidas ir apsirikdami žmonėmis, darbovietėmis, gyvenamosiomis vietomis, stiliais ir tikėjimais! Tęsk šį kelią ir keiks vaidmenis. Galėjimas būti savimi reiškia „leisk sau pabūti visokiu- tame tarpe, ir tokiu, kokiu mažiausiai tikiesi iš savęs“. Lengva pasakyti, bet ne taip paprasta padaryti. galbūt, tau padės tokia knyga. Ją parašė Luke Rhinehart, o vadinasi ji „Kauliukų žmogus“.
Ir dar viena sąlyga norėti gyventi - ilgalaikis tikslas. Greitai jį rasti nėra lengva. Reikia tapti truputį paranojiku: taip istorikas Šlimanas daug metų ieškojo Trojos ar matematikas Tiuringas bandė nulaužti „Enigmos“ kodą. Tau reikia idėjos ir užsispyrimo - o tavo vidiniais priešais bus netikėjimas, nenoras ir nuovargis. Išoriniais - aplinkinių pašaipos ir netikėjimas. Tačiau jei atlaikysi - pamatysi, kas yra prasmingo gyvenimo jausmas. Ne tada, kai pasieksi. pasiektas tikslas gali nebedžiuginti. O tada, kai tave tai „pagaus“ ir neleis miegoti naktimis.
Bet gal tau numoti ranka į šiuos protingus patarimus? Variklis neveikia, tad gal nustumti mašiną nuo skardžio? Ne, šitaip elgtis tu neturi teisės. Nes esi pilnametis. O pilnamečiai pilnai atsako už savo veiksmus.
Olegas Lapinas
*******************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.
********************
Pagalbos telefonai:
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. | 8 800 77277 | dirba nuo antradienio iki šeštadienio (II-VI) |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 8 800 66366 | dirba I-VII visą parą |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 116 123 | I-VII visą parą |
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |
Krizių įveikimo centre (Giedraičių 60 A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
