Ar kiekvienas vaikas gabus? „Taip. Nesu mačiusi negabių vaikų, jie kūrybingi iš prigimties. Jei mums atrodo, kad vaiko niekas nedomina, reiškia, dar neradome to, kas pažadintų jo kūrybingumą. Galbūt jis nejaučia vidinio saugumo arba drąsos, kad galėtų kurti“, - sako meno terapeutė, istorikė ir rašytoja Jelena Makarova.
© Corbis/Scanpix

„Antra vertus, nereikia painioti kūrybos ir saviraiškos. Vaikas gali rėkti arba atlikti kažkokius judesius – taip jis išreiškia save. Tačiau jei pasakysime jam: „Parodyk, kaip skamba tavo džiaugsmas, troškimas arba pyktis...“ – jis pradės savyje ieškoti to, iš ko kyla kūryba ir ims tam teikti ypatingą reikšmę. Išreikšti save savaime nėra nei gerai, nei blogai, tačiau jei norime padėti vaikui, reikia nurodyti jam kryptį, suteikti prasmę jo spontaniškai saviraiškai“, - patarė meno terapeutė.

- Kaip suprasti, kokių gabumų turi vaikas?

Reikia stebėti, kas jam patinka, į ką jis kreipia dėmesį. Jei vaikas mėgsta mėgdžioti, imituoti aplinkinių eiseną, greičiausiai jis turi aktorinių gebėjimų, tada kartu su juo galima rengti spektaklius, žaisti vaidmens žaidimus ir t. t.

Jei jis ypatingai imlus garsui, kalbos intonacijoms – reikia jį lavinti šia kryptimi: vestis į koncertus, rengti koncertus namie, demonstruoti, kaip skamba virtuvės „instrumentai“ – puodai, šaukštai ir puodeliai... Duslus garsas, skardus garsas... Galima organizuoti visą orkestrą! Su mažais vaikais svarbu laiku žaisti žaidimus, skatinančius kūrybinį aktyvumą.

- Kokie tai žaidimai?

Tai vadinamieji „viskas gali būti visur“ žaidimai. Žaidimai–metamorfozės, kurių pagrindas yra virsmas. Paimame bet kokį objektą, pavyzdžiui, puodelį – su juo galima žaisti iki begalybės. Jis gali tapti indu, kepure, kalnu arba veidu. Jei puodelį su vandeniu įdėsime į šaldiklį, sušalusio vandens paviršius gali tapti čiuožykla, paslėpus į tamsią dėžę jis visai išnyks ir t. t. Galima imti bet kokį po ranka pasitaikiusį objektą (įvairių faktūrų, formų ir spalvų) ir žaisti su juo. Žaidimas yra pagrindinis ir svarbiausias kūrybinės vaizduotės vystymo būdas.

- Ką daryti, jei vaikas užsidega troškimu ką nors daryti, tačiau labai greitai jo ryžtas išgaruoja?

Jei vaikas tiesiog prarado susidomėjimą, pavyzdžiui, grojimu instrumentu, galima paieškoti kito pedagogo arba laiku baigti pamokas, kitaip gali išsivystyti antipatija muzikai. Nereikia skubėti vaiko kaltinti dėl to, kad jis nebaigia pradėtų darbų: galbūt jam reikėjo šios patirties, kad suprastų, kas jam iš tiesų patinka. Gal tai ne jo kūrybos sritis, o gal neatėjo tinkamas metas – juk svarbu ne tik pasiūlyti vaikui tinkamą veiklą, bet ir pasiūlyti ją tinkamu laiku.

Jeigu jo ūpą gesina būtinybė dėti pastangas, neskubėkite įtikinėti: „Kad grotum kaip ta teta televizoriuje, turi labai stengtis.“ Ieškokite argumentų, kurie akcentuotų malonumą ir džiaugsmą. Kažkada vienam mažajam kompozitoriui, kuris nenorėjo mokytis muzikos teorijos, paaiškinau, kam reikalingos natos – kad ryte sugrotum ar sudainuotum tai, ką sukūrei vakar. Šis paaiškinimas jam pasirodė protingas ir jis sutiko jas mokytis.

- Manoma, kad piešti naudinga visiems vaikams. Kokia būtent nauda?

Trejų–penkerių metų amžiuje tai pagrindinis saviraiškos būdas – vaikui tiesiog negali būti neįdomu vaizduoti. Primygtinai rekomenduoju nupirkti popieriaus ritinį ir pakabinti jį ant sienos (tiks ir seni apmušalai, galima piešti kitoje jų pusėje). Šalia padėkite piešimo anglį ir pieštukus. Ritinys geras tuo, kad jo negaila išvynioti ir nuplėšti, o jūs matysite, kas vyksta vaiko pasaulyje – tai tarsi jo dienoraštis. Beje, suaugusiems toks piešimas taip pat išeitų į naudą.

Didelė erdvė taip pat palankiai veikia – vaiko ranka nesuspausta, jis laisvai piešia, tarsi kvėpuotų, ir nesijaudina dėl to, kad reikia sukurti paveikslą, kurį tėvai galėtų pakabinti ant sienos ar parodyti draugams ir pažįstamiems.

- Kokia veikla tinka konkrečiam amžiui?

Šiandien egzistuoja daugybė studijų, kuriose kviečiami mokytis ikimokyklinio amžiaus vaikai, moksleiviai ir paaugliai. Ką išsirinkti – dailę, šokius ar teatrą? Tai priklauso ne tik nuo vaiko gabumų, bet ir nuo amžiaus, mano vaikų psichologė Catherine Dolto-Tolitch.

3 metai

Muzikinius gabumus lavinanti veikla padės mažyliams susipažinti su ritmu, garsu, dainomis, pamėginti patiems groti mušamaisiais instrumentais ir pan. Kai kurie specialistai mano, jog šiame amžiuje galima vaiką mokyti groti fortepijonu arba smuiku: kol vaikas nepradėjo mokytis rimtų dalykų mokykloje, jo sąmonė yra labai lanksti. Pradėti rodyti vaikui meno šedevrus (vedžioti į galerijas, muziejus ir pan.) galima nuo bet kurio amžiaus, taip pat ir piešti namuose. Tačiau parodoje stenkitės būti ne ilgiau kaip valandą, kitaip vaikas pajus persisotinimą.

6 metai

Meno mokyklos ir studijos siūlo įvairias pamokas – dailę, piešimą, keramiką, modeliavimą, skulptūrą, mozaikų dėliojimo pamokas ir t. t. Dalyvių amžių nulemia techninis sudėtingumas. Solfedžio mokytis muzikos mokyklose vaikai pradeda nuo šešerių metų, o groti muzikos instrumentu – metais vėliau.

Mokytis aktorystės ir pantomimos meno galima siūlyti vaikams nuo šešerių metų – su sąlyga, kad akcentuojamas vaidybos malonumas, o ne klasikinis repertuaras. Teatras gali išmokyti būti grupėje, nustatytos taisyklės leidžia kurti kartu ir moko savikontrolės.

7–8 metai

Geriausias laikas pradėti sportuoti ar lankyti šokių pamokas.

9–12 metų

Šiame amžiuje vaikams labai patinka fotografavimas, videostudijos, kompiuterinė grafika. Ir susikausčiusiems, ir pernelyg emocionaliems paaugliams gali padėti teatro ir plastikos pamokos: jie išmoks išreikšti save ir rasti kontaktą su savo kūnu.

- Kodėl kai kurie vaikai labai susikaustę?

Nebūna iš prigimties susikausčiusių vaikų. Dailininkas ir rašytojas Nikolajus Kuzminas yra pasakęs: „Iš pradžių buvo vaikystė, kai kiekvienas iš mūsų buvo genialus.“ Iš pradžių vaikai įsisavina pasaulį, piešdami linijas, tepdami dažus, kurdami plastiškas formas ir nežino, kas yra banalumas. Sukaustytais jie tampa vėliau, kai juos ima veikti dvi sistemos: kompleksuoti tėvai ir vaikų darželių taisyklės, kurios moko piešti ar lipdyti „panašius“ ir „taisyklingus“ objektus.

Baigdamas pradinę mokyklą vaikas neretai „praranda talentą“, nes mokykla dažniausiai ne plėtoja, o išnaudoja jo gebėjimus. Vaikas vis iš naujo gamina atidirbtus šablonus ir patenka į aklavietę. Kita kūrybos kliūtis – tėvų ambicijos. Jei tėvai tegalvoja apie sėkmę ir iš vaiko reikalauja rezultato – būti geriausiam! – vaikas gali visiškai prarasti norą piešti, muzikuoti, kurti...

- Ar pastebėjus akivaizdų talentą reikia vaiką nukreipti konkrečia linkme, pavyzdžiui, menininko karjerai?

Nebūtina, tačiau pasistenkite imtis visų priemonių, kad talentas būtų lavinamas. Pavyzdžiui, intensyviai lavinami muzikiniai gebėjimai vėliau gyvenime gali padėti vaikui tapti puikiu matematiku ar programuotoju – galbūt ir programinius kodus jis suvoks laisviau – kaip natas. Labai svarbu, kad vaiką suptų geri mokytojai ir jautrūs bei subtilūs tėvai, kurie neužgniaužtų vaiko meninių gebėjimų.

- Kaip suprasti, ar pedagogas geras?

Blogas pedagogas visai nesidomi vaiku. Gal jį ir domina dėstomas dalykas, tačiau tai nesusiję su pedagogika. Daug kas priklauso ir nuo vidinės nuostatos: jei mokytojas (-a) galvos, kad šis vaikas neturi gabumų – vaikas ir neturės gabumų, ir pamokos taps kankyne. Gero pedagogo užduotis – suteikti vaikui erdvės vystymuisi ir tobulėjimui. Reikia ypatingo jautrumo, kad suprastum, ar šio vaiko talentas iš tiesų šioje srityje, o paaiškėjus, kad ne – nebesiekti tikslo, bet nukreipti vaiką į tą sritį, kurioje jis tikrai turi gabumų.

- Kaip šiuolaikiniams, nuolat laiko trūkumu besiskundžiantiems tėvams sukurti namuose tokią atmosferą, kur galėtų vystytis vaiko vaizduotė it kūrybinis mąstymas?

Kai nežinome, kaip padėti vaikui, reikia bent jau jam netrukdyti. Jei jis kažkuo užsiėmęs, kažką stato ar tyliai kuria, jis yra paniręs į kūrybos procesą. Keisčiausia, kad vaikams iš mūsų praktiškai nieko nereikia.

„Galima, aš čia piešiu?“, – klausia sūnus ar duktė, o mes griežtai atsakome: „Ne!“. Daugelis tėvų stato draudimų sienas: šito neimk, ano neliesk... Suaugusieji visuomet neturi laiko, dauguma tiesiog nebemoka stebėti, pamatyti galimybę sukurti kažką naujo. Tačiau šia savybe pasižymi vaikai. Jie ir stebėtojai, ir veikėjai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (11)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (60)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (1)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Butų nuoma Klaipėdoje ir Šiauliuose – miestai pajuto studentų mažėjimą (16)

Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose mažėja studentų ir pokyčius jau pajuto šiuose miestuose...

Šiurpą kelianti istorija: dingusios švedų žurnalistės kūnas rastas smarkiai sudarkytas (49)

Jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, praeitą...

Dėl sukčiavimo teisiamam Mios vyrui – dar vienas smūgis (14)

Dainininkės Vilijos Pilibaitytės-Antanavičienės ( Mia ) vyras Nerijus Antanavičius ,...

Kaip per savaitę sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje (14)

Mokslininkai tvirtina, jog cholesterol io lygį galima sureguliuoti be jokių vaistų - tiesiog...

Naudinga žinoti: skaičiai parodantys telefono patvarumą (1)

Perkant naujus mobilius prietaisus jų popieriuose visuomet rasite IP reikšmę. Tikriausiai daugelis...