Gebėjimas laiku ir vietoje pasijuokti tiek iš savęs, tiek iš kitų neretai pavadinamas tikra Dievo dovana. Ja apdovanotas asmuo dažnai sukuria ypatingą atmosferą, kurioje lengviau bendrauti ir jam, ir aplinkiniams žmonėms. Geras humoro jausmas itin vertinamas suaugusiųjų pasaulyje, tačiau juokauti pradeda jau maži vaikai. Jų pokštai ir išdaigos kiek skiriasi nuo vyresniųjų, nes bręstanti asmenybė pasižymi savita mąstymo raida.

Juokas
© Corbis/Scanpix
Juoko vertė

Paprastai mes mėgstame tuos žmones, kurie turi gerą humoro jausmą. Jo šeimininkai lengvai tampa bet kurios draugijos siela, nes savo žodžiais moka išsklaidyti įtampą, liūdesį, nuobodulį bei kitus bendravimui galinčius trukdyti veiksnius. Nuoširdžiai besišypsantis veidas mums siejasi su teigiamais jausmais, tad jį matydami ir patys nejučia atsipalaiduojame, būname geranoriškesni bei atviresni naujai patirčiai.

Nuo senų laikų juokui priskiriamos gydomosios savybės, o profesionalių juokdarių paslaugos visada buvo paklausios. Šiandien gera nuotaika įvardijama kaip viena svarbiausių puikios psichinės sveikatos sąlygų.

Humoro reikšmę pabrėžė ir kai kurie asmenybės teorijų kūrėjai, priskyrę šią savybę brandžios asmenybės bruožams. Jos dėka net sunkiausiomis savo gyvenimo akimirkomis galime įžvelgti teigiamų dalykų, kurie sustiprins mūsų gyvybines jėgas. Be to, sveikai iš savęs pasijuokti gali tik tas žmogus, kuris neblogai pažįsta tiek save, tiek jį supantį pasaulį.

Lemia ir aplinka

Gerą humoro jausmą sunku apibūdinti vienareikšmiškai, nes jis priklauso tiek nuo žmogaus individualių savybių, tiek nuo kultūrinės aplinkos. Tačiau juokauti linkusius žmones sieja ir kai kurios bendros ypatybės – mąstymo lankstumas, puikus kalbos įvaldymas, jautrumas kito asmens savybėms.

Nors kai kurie žmonės pralinksmina kitus vien savo pasirodymu ar buvimu šalia, tačiau dažniausiai šypseną pažadina taiklus posakis ar tinkamai parinktas žodis. Tad gebėjimas juokauti neišvengiamai susijęs su kalbos vystymusi. Pirmaisiais savo gyvenimo metais mažylis neįsisąmonintu šypsniu kviečia suaugusiuosius su juo bendrauti, tačiau tikrasis humoras gimsta ne anksčiau, nei pasiekiama tam tikra kalbos bei mąstymo raidos stadija. Vaiko kalbos lavinimui didžiulę įtaką daro jo artimiausia aplinka, tad juokauti greičiau išmokstama nei paveldima. Be to, pirmiausia mažieji mėgina atkartoti savo tėvų elgesį, todėl tiksliai įvertinti paveldėtų ir įgytų bruožų santykį praktiškai yra neįmanoma.

Humoro įvaldymas bei supratimas kelia nemažus reikalavimus besivystantiems mažųjų mąstymo, mokymosi ir bendravimo sugebėjimams. Norint papasakoti juokingą istoriją, reikia mokėti atidžiai išklausyti, žinoti, kas gali būti juokinga kitiems žmonėms, ir tiksliai prisiminti, kaip ta istorija turi būti pasakojama.

Vaikiški juokavimai

Vaikų gebėjimas juokauti iš dalies siejamas su jų mąstymo raida.

Ikimokyklinukams daug džiaugsmo suteikia simboliniai žaidimai žodžiais ir sąmoningai daiktams suteikiami neteisingi pavadinimai. Į konkretaus mąstymo stadiją įžengusių jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų juokavimas dažniau atspindi žodžių daugiareikšmiškumą.

Tarp pradinių klasių mokinių itin populiarios tikroviškos mįslės, kurių juokingumas atsiskleidžia tik tuomet, jei suprantame tikrus objektus ir įvykius. Pavyzdžiui, išgirdę pasakymą, kad zebras yra arklys su pižama, turime realiai įsivaizduoti mums pažįstamą naminį gyvulį, aprengtą dryžuotu drabužiu.

Ketvirtokai ir penktokai itin mėgsta daugiareikšmės kalbos sąmojus, kurie pagrįsti žodžių žaismu. Tad į klausimą „kodėl krokodilas yra žalias?“ galima atsakyti, kad „jis tiesiog neišvirtas arba neiškeptas“. Tokių juokų supratimui neužtenka vien žinoti, kad žodžiai gali turėti daugiau nei vieną reikšmę. Mažieji privalo sugebėti pereiti nuo vienos reikšmės prie kitos.

Viduriniosios vaikystės pabaigai būdingos absurdiškos mįslės. Kad jos būtų juokingos, vaikai turi suprasti: jeigu priimtina absurdiška prielaida, priimtinas ir absurdiškas atsakymas. Pavyzdžiui, jei priimama prielaida, kad gyvatė gali praryti ežį, priimamas ir mįslės įminimas, jog tokiu atveju gausime „spygliuotą vielą“. Kai absurde įžvelgiame logiką, tokios mįslės tampa juokingos, o ne kvailos.

Gali įžeisti

Paaugliai savo mąstymu iš dalies prilygsta suaugusiesiems, tad būtent šiame amžiuje ir pradeda atsiskleisti tikrasis humoro jausmas. Tačiau jaunuoliai itin jautrūs savęs vertinimui, todėl neatsargūs aplinkinių pajuokavimai gali juos labai įžeisti. Kiek iškreiptas paauglio savęs suvokimas trukdo atsiskleisti visoms subtilaus humoro savybėms, kai sugebama sveikai pasijuokti ne tik iš kitų, bet ir iš savęs.

Dar vienas humoro privalumas slypi tame, kad jo dėka į įprastus kasdienybės dalykus ir reiškinius galime pažvelgti kiek kitokiomis akimis. Juokavimo logikos supratimas ir priėmimas leidžia atsiplėšti nuo mąstymo stereotipų, suteikia galimybę įvertinti turimą patirtį bei žinias iš kitos perspektyvos.

Nepaisant raidos savitumų ir skirtingos patirties, humoro jausmas yra vienas labiausiai įvairių amžiaus kartų žmones vienijančių dalykų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (72)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (62)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (9)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (121)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (2)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (203)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...