Duoti, nesitikint grąžos: ko vaikus išmoko mentorystė

 (3)
Tyrimais įrodyta, jog emocinis intelektas tiesiogiai lemia žmogaus santykių kokybę, asmeninį efektyvumą, tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Taip pat tyrimais patvirtinta, kad žmonės yra labiau linkę pasirinkti pozityviai nusiteikusius, entuziastingus, motyvuotus žmones.
© Shutterstock nuotr.

Tuo tarpu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje veikiančios organizacijos „Mentor Lietuva“ ir Lyderystės ekspertų grupės (LEG) bendradarbiavimo praktika rodo, jog pozityvaus emocinio turinio žmonės sąmoningai apsisprendžia dalyvauti mentorystės programose – tapti mentoriais bei gali turėti lemiamos įtakos paauglio pasaulėžiūrai, mokymuisi bei ateities perspektyvoms.

Sėkmės pojūtis – stipriausias motyvacinis veiksnys

„Žmonės, kurie nusprendžia užsiimti savanoriška, mentoriaus veikla, suvokia būtinybę duoti, nesitikint grąžos. Tuo pačiu, nors skamba labai pompastiškai, siekia, kad augtų brandesnė Lietuva, kad pasaulis būtų geresnė vieta gyventi. Prasminių tikslų suvokimas yra labai aukštos brandos žmogaus požymis. Būdamas emociškai brandus žmogus, duodamas kitiems, mentorius laimi“, – sako LEG direktorė, emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė, lektorė Nomeda Marazienė.

Kalbėdama apie naudą, kurią gauna mentorystės programoje dalyvaujantis paauglys, N. Marazienė teigia, jog jis, visų pirma, mato sėkmingo, aukštos savigarbos bei savivertės žmogaus pavyzdį ir būtent toks žmogus gali palaikyti, paskatinti. „Nusivesdamas į teatrą, organizuodamas įvairias pramogines, sportines veiklas, jis sukuria vaikui kontekstą, kuriame jis pasijaučia sėkmingu. O sėkmingo žmogaus pojūtis yra pats stipriausias motyvacinis veiksnys. Tai duoda vaikui labai daug vidinio pasitikėjimo – jis tiki, kad jis gali, kad yra sėkmingas. Taip pat atsiranda noras bandyti, noras lipti iš komforto zonos“, – sako lektorė N. Marazienė.

Bendravimas su mentoriumi sukuria lūžio tašką

Organizacijos „Mentor Lietuva“ praktikoje jau buvo pavyzdžių, kai bendravimas su mentoriumi paaugliui tapo paskata imtis naujos, prasmingos veiklos. Tuo atveju mentorystės programoje dalyvaujantis suaugęs žmogus nusivedė vaiką į teatrą – tai buvo pirmas kartas, kai paauglys lankėsi teatre, po kurio jis ėmėsi režisuoti spektaklius mokykloje. „Tai įrodymas, kad net keli susitikimai su aukštų savasčių žmogumi gali būti lūžio taškas, kuris sukuria pokytį vaiko mąstysenoje, požiūryje, vertybėse“, – sako N. Marazienė.

Toks ženklus pokytis yra įmanomas net ir tais atvejais, kai šeimoje, kurioje auga paauglys, dominuoja ribojantys įsitikinimai, pesimistiniai požiūriai, agresyvus elgesys vertinant vieniems kitus ar dėl nesėkmių kaltinant kitus asmenis. „Augdamas tokioje aplinkoje vaikas išmoksta taip pat mąstyti ir elgtis, tačiau mentorius, kai jis yra ryškūs, pozityvus žmogus, gali sudaryti reikiamą atsvarą ir stabilizuoti situaciją – net tyrimais įrodyta, jog tiek vaikai, tiek suaugę žmonės yra labiau linkę pasirinkti teigiamo emocinio turinio žmones“, – sako LEG vadovė.

Mentoriams – galimybė įsivertinti savo emocinę brandą

Galimybė rinktis bei turėti progų bendrauti su pozityvias emocijas skleidžiančiais bei kuriančiais žmonėmis ypatingai svarbi paauglystėje. Šiuo laikotarpiu – nuo maždaug 10-ies metų vaiko „psichologinė bambagyslė“ atitrūksta. Tėvai, kiti suaugusieji, kurie dalyvauja vaiko ugdyme, vis mažiau lemia tolesnę vaiko raidą. Vis didesnę įtaką turi bendraamžiai, juos supanti aplinka, kontekstas, į kurį paauglys pakliūva. Jei joje yra emociškai brandus žmogus, kuris spinduliuoja pozityvius lūkesčius, su kuriuo bendraudamas paauglys jaučia jam rodomą besąlyginę pagarbą, pasitikėjimą, tai tampa labai stipriu emociniu turiniu“, – teigia N. Marazienė.

Šį turinį kuriantys žmonės – organizacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos dalyviai turi galimybę nusistatyti savo emocinės brandos lygį. Remiantis „Mentor Lietuva“ ir LEG bendradarbiavimo susitarimu, visi šio pusmečio mentorystės programos dalyviai – mentoriai gali atlikti emocinio intelekto (EQ) testą bei gauti individualią ataskaitą („Self Evaluation Inventory Leadership Report“). Lietuvių partnerių – vienos pirmųjų pasaulyje EQ srityje tyrimus pradėjusios JAV kompanijos „Six Seconds“ plėtojamas EQ testas matuoja aštuonias asmens emocinio intelekto kompetencijas.

Testo rezultatai parodo, ar žmogui jų užtenka kasdienėms operacijoms atlikti įprastomis sąlygomis ir ar jų pakanka kilus įtampoms asmeniniame ar darbiniame gyvenime. Tuo tarpu LEG vadovė neabejoja, jog gavus individualias EQ ataskaitas, sustiprės mentorių savęs pažinimas bei savivoka, bus identifikuotos stipriosios kompetencijos, susijusios su savęs valdymu ir sprendimų kokybe kasdienėse situacijose bei pokyčių kontekste. Taip pat, turėdami savo EQ kompetencijų nuotrauką, mentoriai galės susidaryti kryptingos saviugdos gaires.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Ar galima pergirti vaiką? (2)

Jeigu be saiko ir neteisingai girsite – gali iškilti auklėjimo problemų.

Ką pasėsi, tą ir pjausi. Apie bausmes ir natūralias poelgių pasekmes (1)

Ar galima bausti vaikus? Jei taip, tai tuomet kaip?

Kao manė: šią kačių veislę išvedė Tailando karalius

Paslaptinga kao manė katė Tailando karalystėje buvo stropiai saugoma. Ji laikyta šventa ir ypatinga. Senovės Tailande buvo manoma, kad neįprastų akių kao manė neša sėkmę.

Vėlai miegoti einantiems vaikams – rimtos ligos (4)

Vaikams naudinga anksti eiti miegoti, Ir kuo anksčiau, tuo geriau. Tokia išvada padaryta atlikus Niujorke milžinišką tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 500 tėvų.

Išmintis, slypinti M. Montessori priesakuose tėvams (7)

XX amžiuje pedagoginio auklėjimo revoliuciją įvykdė vos keturi pedagogai.