Duoti, nesitikint grąžos: ko vaikus išmoko mentorystė

 (3)
Tyrimais įrodyta, jog emocinis intelektas tiesiogiai lemia žmogaus santykių kokybę, asmeninį efektyvumą, tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Taip pat tyrimais patvirtinta, kad žmonės yra labiau linkę pasirinkti pozityviai nusiteikusius, entuziastingus, motyvuotus žmones.
© Shutterstock nuotr.

Tuo tarpu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje veikiančios organizacijos „Mentor Lietuva“ ir Lyderystės ekspertų grupės (LEG) bendradarbiavimo praktika rodo, jog pozityvaus emocinio turinio žmonės sąmoningai apsisprendžia dalyvauti mentorystės programose – tapti mentoriais bei gali turėti lemiamos įtakos paauglio pasaulėžiūrai, mokymuisi bei ateities perspektyvoms.

Sėkmės pojūtis – stipriausias motyvacinis veiksnys

„Žmonės, kurie nusprendžia užsiimti savanoriška, mentoriaus veikla, suvokia būtinybę duoti, nesitikint grąžos. Tuo pačiu, nors skamba labai pompastiškai, siekia, kad augtų brandesnė Lietuva, kad pasaulis būtų geresnė vieta gyventi. Prasminių tikslų suvokimas yra labai aukštos brandos žmogaus požymis. Būdamas emociškai brandus žmogus, duodamas kitiems, mentorius laimi“, – sako LEG direktorė, emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė, lektorė Nomeda Marazienė.

Kalbėdama apie naudą, kurią gauna mentorystės programoje dalyvaujantis paauglys, N. Marazienė teigia, jog jis, visų pirma, mato sėkmingo, aukštos savigarbos bei savivertės žmogaus pavyzdį ir būtent toks žmogus gali palaikyti, paskatinti. „Nusivesdamas į teatrą, organizuodamas įvairias pramogines, sportines veiklas, jis sukuria vaikui kontekstą, kuriame jis pasijaučia sėkmingu. O sėkmingo žmogaus pojūtis yra pats stipriausias motyvacinis veiksnys. Tai duoda vaikui labai daug vidinio pasitikėjimo – jis tiki, kad jis gali, kad yra sėkmingas. Taip pat atsiranda noras bandyti, noras lipti iš komforto zonos“, – sako lektorė N. Marazienė.

Bendravimas su mentoriumi sukuria lūžio tašką

Organizacijos „Mentor Lietuva“ praktikoje jau buvo pavyzdžių, kai bendravimas su mentoriumi paaugliui tapo paskata imtis naujos, prasmingos veiklos. Tuo atveju mentorystės programoje dalyvaujantis suaugęs žmogus nusivedė vaiką į teatrą – tai buvo pirmas kartas, kai paauglys lankėsi teatre, po kurio jis ėmėsi režisuoti spektaklius mokykloje. „Tai įrodymas, kad net keli susitikimai su aukštų savasčių žmogumi gali būti lūžio taškas, kuris sukuria pokytį vaiko mąstysenoje, požiūryje, vertybėse“, – sako N. Marazienė.

Toks ženklus pokytis yra įmanomas net ir tais atvejais, kai šeimoje, kurioje auga paauglys, dominuoja ribojantys įsitikinimai, pesimistiniai požiūriai, agresyvus elgesys vertinant vieniems kitus ar dėl nesėkmių kaltinant kitus asmenis. „Augdamas tokioje aplinkoje vaikas išmoksta taip pat mąstyti ir elgtis, tačiau mentorius, kai jis yra ryškūs, pozityvus žmogus, gali sudaryti reikiamą atsvarą ir stabilizuoti situaciją – net tyrimais įrodyta, jog tiek vaikai, tiek suaugę žmonės yra labiau linkę pasirinkti teigiamo emocinio turinio žmones“, – sako LEG vadovė.

Mentoriams – galimybė įsivertinti savo emocinę brandą

Galimybė rinktis bei turėti progų bendrauti su pozityvias emocijas skleidžiančiais bei kuriančiais žmonėmis ypatingai svarbi paauglystėje. Šiuo laikotarpiu – nuo maždaug 10-ies metų vaiko „psichologinė bambagyslė“ atitrūksta. Tėvai, kiti suaugusieji, kurie dalyvauja vaiko ugdyme, vis mažiau lemia tolesnę vaiko raidą. Vis didesnę įtaką turi bendraamžiai, juos supanti aplinka, kontekstas, į kurį paauglys pakliūva. Jei joje yra emociškai brandus žmogus, kuris spinduliuoja pozityvius lūkesčius, su kuriuo bendraudamas paauglys jaučia jam rodomą besąlyginę pagarbą, pasitikėjimą, tai tampa labai stipriu emociniu turiniu“, – teigia N. Marazienė.

Šį turinį kuriantys žmonės – organizacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos dalyviai turi galimybę nusistatyti savo emocinės brandos lygį. Remiantis „Mentor Lietuva“ ir LEG bendradarbiavimo susitarimu, visi šio pusmečio mentorystės programos dalyviai – mentoriai gali atlikti emocinio intelekto (EQ) testą bei gauti individualią ataskaitą („Self Evaluation Inventory Leadership Report“). Lietuvių partnerių – vienos pirmųjų pasaulyje EQ srityje tyrimus pradėjusios JAV kompanijos „Six Seconds“ plėtojamas EQ testas matuoja aštuonias asmens emocinio intelekto kompetencijas.

Testo rezultatai parodo, ar žmogui jų užtenka kasdienėms operacijoms atlikti įprastomis sąlygomis ir ar jų pakanka kilus įtampoms asmeniniame ar darbiniame gyvenime. Tuo tarpu LEG vadovė neabejoja, jog gavus individualias EQ ataskaitas, sustiprės mentorių savęs pažinimas bei savivoka, bus identifikuotos stipriosios kompetencijos, susijusios su savęs valdymu ir sprendimų kokybe kasdienėse situacijose bei pokyčių kontekste. Taip pat, turėdami savo EQ kompetencijų nuotrauką, mentoriai galės susidaryti kryptingos saviugdos gaires.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Ar esi pakankamai stiprus, kad išpildytum vaikystės svajonę? (1)

Truputį detektyvas, truputį psichologas, truputį teisininkas – ir dar ištvermingas fiziškai. Tokį pasieniečio portretą būtų galima sudaryti įvertinant, kad šios profesijos atstovams tenka kovoti su alkoholio ir tabako kontrabanda, žaibiškai atpažinti ieškomus asmenis ar pastebėti vogtus automobilius.

Ar pasibaigus šventėms baigiasi ir mūsų gerumas? (1)

Kalėdiniu laikotarpiu dauguma gyventojų pasirūpina ne tik dovanomis artimiesiems, bet ir pagalvoja apie likimo nuskriaustus žmones. Deja, gali pasirodyti, kad pasibaigus šventėms sunkiai gyvenantys žmonės vėl pamirštami. Ne vienerius metus senolius, negalią turinčius gyventojus ir vaikus globojanti Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) pagalbą teikia visus metus – šventės baigiasi, bet ligos ir nepriteklius neatsitraukia, sakoma pranešime spaudai.

Viskas apie Džeko Raselo terjerą

Džeko Raselo terjerai išpopuliarėjo po filmo „Kaukė“. Šios veislės šuo netiks ramiems pasyvių laisvalaikį mėgstantiems žmonėms, o aktyvūs žmonės jį įsimylės visam gyvenimui.

Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų (11)

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. Vis dėlto specialistai teigia, kad tai ydingas požiūris, mat jie atspindi tik mažą dalį mūsų vaikų gabumų, sakoma pranešime spaudai.

Vaikai – pasaulio kūrėjai ir gelbėtojai. Kaip to pasiekti?

„Gal ir norėčiau savo aštuntokams suteikti daugiau laisvės, tačiau kaip galiu būti tikra, kad jie elgsis atsakingai – neužgaus vienas kito, netinginiaus ir nesugriaus klasės?“, – nuogąstavimais dalijasi klasės auklėtoja pokalbio metu.