Duoti, nesitikint grąžos: ko vaikus išmoko mentorystė

 (3)
Tyrimais įrodyta, jog emocinis intelektas tiesiogiai lemia žmogaus santykių kokybę, asmeninį efektyvumą, tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Taip pat tyrimais patvirtinta, kad žmonės yra labiau linkę pasirinkti pozityviai nusiteikusius, entuziastingus, motyvuotus žmones.
Duoti, nesitikint grąžos: ko vaikus išmoko mentorystė
© Shutterstock nuotr.

Tuo tarpu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje veikiančios organizacijos „Mentor Lietuva“ ir Lyderystės ekspertų grupės (LEG) bendradarbiavimo praktika rodo, jog pozityvaus emocinio turinio žmonės sąmoningai apsisprendžia dalyvauti mentorystės programose – tapti mentoriais bei gali turėti lemiamos įtakos paauglio pasaulėžiūrai, mokymuisi bei ateities perspektyvoms.

Sėkmės pojūtis – stipriausias motyvacinis veiksnys

„Žmonės, kurie nusprendžia užsiimti savanoriška, mentoriaus veikla, suvokia būtinybę duoti, nesitikint grąžos. Tuo pačiu, nors skamba labai pompastiškai, siekia, kad augtų brandesnė Lietuva, kad pasaulis būtų geresnė vieta gyventi. Prasminių tikslų suvokimas yra labai aukštos brandos žmogaus požymis. Būdamas emociškai brandus žmogus, duodamas kitiems, mentorius laimi“, – sako LEG direktorė, emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė, lektorė Nomeda Marazienė.

Kalbėdama apie naudą, kurią gauna mentorystės programoje dalyvaujantis paauglys, N. Marazienė teigia, jog jis, visų pirma, mato sėkmingo, aukštos savigarbos bei savivertės žmogaus pavyzdį ir būtent toks žmogus gali palaikyti, paskatinti. „Nusivesdamas į teatrą, organizuodamas įvairias pramogines, sportines veiklas, jis sukuria vaikui kontekstą, kuriame jis pasijaučia sėkmingu. O sėkmingo žmogaus pojūtis yra pats stipriausias motyvacinis veiksnys. Tai duoda vaikui labai daug vidinio pasitikėjimo – jis tiki, kad jis gali, kad yra sėkmingas. Taip pat atsiranda noras bandyti, noras lipti iš komforto zonos“, – sako lektorė N. Marazienė.

Bendravimas su mentoriumi sukuria lūžio tašką

Organizacijos „Mentor Lietuva“ praktikoje jau buvo pavyzdžių, kai bendravimas su mentoriumi paaugliui tapo paskata imtis naujos, prasmingos veiklos. Tuo atveju mentorystės programoje dalyvaujantis suaugęs žmogus nusivedė vaiką į teatrą – tai buvo pirmas kartas, kai paauglys lankėsi teatre, po kurio jis ėmėsi režisuoti spektaklius mokykloje. „Tai įrodymas, kad net keli susitikimai su aukštų savasčių žmogumi gali būti lūžio taškas, kuris sukuria pokytį vaiko mąstysenoje, požiūryje, vertybėse“, – sako N. Marazienė.

Toks ženklus pokytis yra įmanomas net ir tais atvejais, kai šeimoje, kurioje auga paauglys, dominuoja ribojantys įsitikinimai, pesimistiniai požiūriai, agresyvus elgesys vertinant vieniems kitus ar dėl nesėkmių kaltinant kitus asmenis. „Augdamas tokioje aplinkoje vaikas išmoksta taip pat mąstyti ir elgtis, tačiau mentorius, kai jis yra ryškūs, pozityvus žmogus, gali sudaryti reikiamą atsvarą ir stabilizuoti situaciją – net tyrimais įrodyta, jog tiek vaikai, tiek suaugę žmonės yra labiau linkę pasirinkti teigiamo emocinio turinio žmones“, – sako LEG vadovė.

Mentoriams – galimybė įsivertinti savo emocinę brandą

Galimybė rinktis bei turėti progų bendrauti su pozityvias emocijas skleidžiančiais bei kuriančiais žmonėmis ypatingai svarbi paauglystėje. Šiuo laikotarpiu – nuo maždaug 10-ies metų vaiko „psichologinė bambagyslė“ atitrūksta. Tėvai, kiti suaugusieji, kurie dalyvauja vaiko ugdyme, vis mažiau lemia tolesnę vaiko raidą. Vis didesnę įtaką turi bendraamžiai, juos supanti aplinka, kontekstas, į kurį paauglys pakliūva. Jei joje yra emociškai brandus žmogus, kuris spinduliuoja pozityvius lūkesčius, su kuriuo bendraudamas paauglys jaučia jam rodomą besąlyginę pagarbą, pasitikėjimą, tai tampa labai stipriu emociniu turiniu“, – teigia N. Marazienė.

Šį turinį kuriantys žmonės – organizacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos dalyviai turi galimybę nusistatyti savo emocinės brandos lygį. Remiantis „Mentor Lietuva“ ir LEG bendradarbiavimo susitarimu, visi šio pusmečio mentorystės programos dalyviai – mentoriai gali atlikti emocinio intelekto (EQ) testą bei gauti individualią ataskaitą („Self Evaluation Inventory Leadership Report“). Lietuvių partnerių – vienos pirmųjų pasaulyje EQ srityje tyrimus pradėjusios JAV kompanijos „Six Seconds“ plėtojamas EQ testas matuoja aštuonias asmens emocinio intelekto kompetencijas.

Testo rezultatai parodo, ar žmogui jų užtenka kasdienėms operacijoms atlikti įprastomis sąlygomis ir ar jų pakanka kilus įtampoms asmeniniame ar darbiniame gyvenime. Tuo tarpu LEG vadovė neabejoja, jog gavus individualias EQ ataskaitas, sustiprės mentorių savęs pažinimas bei savivoka, bus identifikuotos stipriosios kompetencijos, susijusios su savęs valdymu ir sprendimų kokybe kasdienėse situacijose bei pokyčių kontekste. Taip pat, turėdami savo EQ kompetencijų nuotrauką, mentoriai galės susidaryti kryptingos saviugdos gaires.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

Nauja mada Japonijoje - sumažinti turimų daiktų kiekį ir skirti laiko kitkam (3)

Fumio Sasakio vieno kambario butas Tokijuje toks asketiškas, kad draugai lygina jį su tardymo patalpa. Jis turi trejus marškinius, ketverias kelnes, keturias poras kojinių, o iš viso – tik 150 daiktų.

Kaip padėti nuolat besiskundžiančiam, bet nieko nekeičiančiam žmogui (48)

Kaip reaguoti, kai artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris nuolat skundžiasi kažkokiu dalyku, tačiau pats nesiima nieko keisti?

Kada yra geriausias laikas pastoti? (19)

Ovuliacijos metu subrendusi kiaušialąstė, kitaip vadinama kiaušinėliu, palieka kiaušides ir yra pasirengusi būti apvaisinta spermatozoido.

Sugadintos atostogos: 5 dažniausios vaikų traumų priežastys

Džiaugsmas sulaukus išsvajotos vasaros dažnai pasibaigia gydytojo kabinete – atostogų metu nelaimingų atsitikimų skaičius išauga trečdaliu. 80 proc. jų nutinka vaikams. Dažniausiai pasitaikančių traumų sąraše – patempimai, raiščių plyšimai, pirštų, dilbio kaulų lūžiai ir įvairūs minkštųjų audinių sužalojimai, pareikalaujantys vienos ar net keleto siūlių.

Smurtas prieš moteris: kodėl neveikia populiarūs patarimai? (21)

Šis straipsnis skirtas MOTERIMS, kurios patiria vyro psichologinį ir/ar fizinį smurtą šeimoje, tačiau kažkur labai giliai širdyje, beveik nepastebimai jaučia ir tiki, kad santykius dar galima išgelbėti ir laimingai, saugiai bei prasmingai nugyventi likusį gyvenimą su savo vyru.