Vakaronė prie pyrago
Pasirodo, jog praktiškai 100 proc. jaunesniojo amžiaus berniukų ir mergaičių pagalvoja apie tai, kad būtų labai įdomu paimti į rankas meškerę, o pusė jų nors kartą pabando meškerioti.
Sakau tai, remdamasis savo asmenine patirtimi: abi mano dukros pradinėse klasėse ne tik vasarą prašydavosi į žygius prie vandens, bet ir ant ledo traukdavo.
Kita vertus, tai liudija ir faktas, jog egzistuoja vaikiškų meškeriojimo įrankių kategorija. Jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos. Vis dėlto jau kitą rytą nereikėtų kaip akis išdegus prisikrauti bagažinę meškerių ir skuosti prie ežero – pradėkite nuo informacinės dalies.
Nei pats meškeriojimas nė kiek ne mažiau įdomi pažintis su žuvų įvairove. Tam reikalui pasirūpinkite žinyną „Lietuvos žuvys“ ir kartu su šeima jį perverskite kurią pavakarę. Knyga yra knyga – ji suteikia pokalbiui daugiau šiltumo ir jaukumo nei internetinė versija.
Neblogai būtų, kad ne tik parodytumėte paveikslėlius su žuvų pavadinimais, bet ir perskaitytumėte savo atžaloms nors trumpus žuvų aprašymų fragmentus, jog taptų bent jau aišku, kurios žuvys – plėšrios, o kurios – taikios. Pamatysite, dar ir patys daug įdomaus ir naujo sužinosite.
Kitą vakarą galima paskirti pažinčiai su plūdinės meškerės sąranga. Kodėl plūdinės? Ogi todėl, kad meškeriojimas plūdine – pagrindas, ant kurio kaip ant pamato formuojasi meškeriojimo įgūdžiai; stebint plūdę, susipažįstama su įvairių žuvų kibimo braižu, įgyjama nuojauta, kada pakertama kimbanti žuvis.
Atsainumas neleistinas
Žinoma, jei tėtis ar mama meškerioja, pirmajai išvykai prie vandens bus pasirengta be didesnių keblumų, na, o jei tėveliai reikiamos patirties stokoja, geriausia pasikonsultuoti, tačiau ir vienu ir kitu atveju pradėti reikia nuo ekipuotės.
Galima į tai pažiūrėti atsainiai – bus gerai ir tai, kas turima, kuo, liaudiškai tariant, einama į kiemą, tačiau ir tuo atveju reikalinga tinkama avalynė – neperšlampami aulinukai, taip pat – kepurė su snapeliu ir lengva neperšlampama skraistė su gobtuvu, kad nereikėtų slėptis po stogu, jei imtų lynoti.
Žinoma, jei yra galimybės, kur kas geresnė versija – sportiniai bateliai su „Gore-Tex“ membrana, neperšlampama striukė, pritaikyta išvykoms į gamtą, medvilniniai marškinėliai ilgomis rankovėmis, patogaus sukirpimo kelnės, beisbolo tipo kepuraitė su kietu snapeliu, šiltą vakarą ypač praverčianti lengvutė liemenė iš sintetinio audinio, „treking“ tipo kojinės ir akinukai su poliarizuotais stiklais.
Pageidautina, kad apranga būtų dar ir estetiškai patraukli, nes jau seniai praėjo tie laikai, kai būdavo traukiama į žūklę vilkint palaikį švarką ir nudėvėtas kelnes. Logika paprasta – jei žymią laiko dalį praleidžiame meškeriodami, kodėl turėtume tai daryti apsirengę tokiais drabužiais, kuriais šiandien ir mėšlą mėžti eina ne kiekvienas ūkininkas.
Antroji ekipuotės dalis – pagalbiniai reikmenys: pirmiausia būtina turėti skiaures žuvims laikyti, juoba kad tai dabar būtina pagal žūklės taisykles, ar bent atskirus kibiraičius, antra, sulankstomas kėdutes, teleskopinius meškerių laikiklius, masalines.
Visi šie dalykai ugdo meškeriojimo kultūrą ir, jei jūsų atžalos susidomės meškeriojimu rimčiau, tai turės pakankamą supratimą, kas įeina į jos sąvoką. Vien dėl šio dalyko reikėtų įsigyti ir vieną dar ne ypač plačiai naudojamą įrankėlį – individualius kabliukų išsegiklius.
Šis įrankėlis padeda išsegti giliai įrytus kabliukus, beveik nesužalojant žuvies, todėl paleista atgal į vandenį ji visada išgyvens. Neretai tai tenka daryti, laikantis žūklės taisyklių nuostatų, o kartais tiesiog nutarus sugautą žuvį paleisti.
Įrankio parinkimas
Kai kartais išgirstu pasisakymą, kad tokia meškerių ir spiningų įvairovė, kokią šiandien matome žūklės įrankių parduotuvėse, vartotojiškos visuomenės išmislas, gaminamas vien tam, kad kai kurie asmenys galėtų pasipuikuoti prieš kolegas brangesniu, garsesniu prekės ženklu padabintu modeliu, nusijuokiu.
Jei kalbėtojas sureaguoja ir pasišauna pasiginčyti, paklausiu, ar visi meškeriotojai vienodi? Žinoma, ne: vieni – aukšti, kiti – ne, vieni – raumeningi, kiti – ne ypač, vieni – ilgarankiai, kiti... Žodžiu, fiziniai kiekvieno asmens ypatumai – skirtingi.
Na, o dabar prisiminkite, kaip rinkotės savo pirmąją meškerę ir kaip – n-ioliktą? Tie du įvykiai kiekvienoje meškeriotojiškoje biografijoje skiriasi kaip diena ir naktis, nes pirmuoju atveju negalvojote, kad meškerės rankenos ilgis, delnu apėmus ritės laikiklį, turi siekti tik iki alkūnės galo, nei apie kitus niuansus, kuriuos n-ioliktą kartą jau žinojote.
Kadangi jų nežino pirmą kartą einantis meškerioti, įrankį parūpinti turite jūs. Net vaikiškų įrankių kategorijoje – įvairovė nemaža, tad pasirinkti yra ką. Tėtis meškeriotojas pats be vargo atliks šią procedūrą, o neturinčiam reikiamos patirties privalo patarti parduotuvės konsultantas, tačiau abiem atvejais įsigijant įrankį turi dalyvauti tas, kuris juo gaudys žuvis.
Pirma, meškerė turi būti ganėtinai lengva, kad po ketvirčio valandos jaunasis meškeriotojas nepavargtų jos laikyti.
Žinoma, karkartėmis meškerė guldoma ant laikiklio, tačiau plūdei niuktelėjus tenka ją imti į rankas, kad nepražiopsotum pakirtimo momento. Todėl pageidautina rinktis meškeres, pagamintas ne iš stiklo pluošto, o iš kompozicinių medžiagų. Tokios 3 m ilgio meškerės vidutinė masė – 150–170 g. Antra, 7–12 metų vaikui tinkamas plūdinės meškerės ilgis neturėtų viršyti 3 m, kad meškeriotojas galėtų ją nesunkiai suvaldyti.
Vieni ekspertai teigia, kad pradžiamoksliui tinkamiausia plūdinė be ritės, tačiau tokia nuomonė tikriausiai jau paseno – meškerės su ritėmis neriboja masalo užmetimo nuotolio, todėl jaunasis meškeriotojas nejaus diskomforto, kad negali pasiekti taško, kuriame kimba.
Tokiai plūdinei ritė parenkama nesudėtinga – vienaguolė (dydis – 1000, 2000, masė iki 150 g), kuri atsiras kiekvieno meškeriojančio tėčio arsenale, o nemeškeriojančiam kišenės labai nepatuštins. Nemeškeriojantiems tėveliams plūdę, valą, svarelius ir kabliukus bei masalus visada padės parinkti žūklės reikmenų konsultantas.
Be to, būtinai pasirūpinkite kibirėliu jaukui ruošti ir keliomis pakuotėmis jauko, nes, norint, kad pirmoje išvykoje jūsų atžala pamatytų, kaip į gelmę neria plūdė, reikia žuvis būtinai prisivilioti jauku.
Kur vykti?
Dažnai tenka girdėti nuomonę, kad geriausia pirmoji praktika – karosų meškeriojimas. Galima su tuo sutikti, galima – ne, bet svarbiausia yra pirmajai išvykai parinkti tokią žūklavietę, kurioje meškeriojimo sąlygos – nesudėtingos ir kur gausu smulkios žuvies.
Tai gali būti tvenkinys prie senelių sodybos, ežeras, kur yra galimybė meškerioti nuo liepto, tiks pirmajai išvykai ir neapžėlusi ne ypač sraunios upės pakrantė.
Dalis tėvelių tokiai išvykai renkasi kaimo turizmo sodybą ant ežero kranto, kur visada yra galimybė meškerioti su vaikais. Ši versija ypač tinka nemeškeriojantiems tėveliams, nes dažniausiai kaimo turizmo sodyboje atsiranda meškeriotojas, kuris ir surengia pirmą meškeriojimo pamoką.
Galima ryžtis ir dar esmingesniam dalykui – apsilankyti pramoginėje žūklavietėje, kitaip dar vadinamoje komerciniais tvenkiniais. Čia yra tikimybė susiremti su stamboku laimikiu ir patirti nepakartojamų emocijų, o fotosesija su kelių kilogramų karpiu ar kilograminiu karosu, be jokios abejonės, kaipmat atsidurs socialiniuose tinkluose, kad jūsų atžalos sėkmę pamatytų visi klasės draugai. Tikriausiai ir jūs pats apie kažką panašaus svajojote vaikystėje.