Artimųjų slaugymas: kaip susidoroti su neigiamomis emocijomis

 (59)
Senatvė
Senatvė
© Corbis/Scanpix

Kaltė, pyktis ir kitos stiprios emocijos, su kuriomis susiduriate slaugydami senus ar sergančius artimuosius, gali kelti daug streso ir išsunkti energiją. Štai patarimai, kaip elgtis, kad sumažintumėte neigiamą šių emocijų poveikį.

Kaltė

Kai stengiatės visur spėti ir viską atlikti, kaltės jausmas yra neišvengiamas.

Kas sukelia kaltės jausmą: kaltės jausmas atsiranda tuomet, kai darote ar sakote tai, kas, jūsų manymu, yra neteisinga, negerai; kai, jūsų supratimu, kažką darote nepakankamai; kai elgiatės ne taip, kaip “derėtų”.

Slaugytojai dažnai ant savo pečių užsikrauna didžiulę „privalau“, „turėčiau“, „nederėtų“” naštą. Štai keli pavyzdžiai: „Privalau kaip nors susitvarkyti, kad mamai nereikėtų kraustytis į senelių namus“, „Turėčiau ją lankyti kiekvieną dieną“, „Nederėtų prarasti kantrybės kalbantis su žmogumi, sergančiu demencija“.

Kodėl ši emocija yra pavojinga: kaltės jausmas - itin išsunkianti emocija, nes baudžiate save už nusižengimus, kurie yra išgalvoti, neišvengiami ar tiesiog žmogiški. Šiuo nelengvu metu turėtumėte susitelkti ties kitais dalykais, o ne švaistyti laiką ir energiją save graužiant.

Kaip elgtis: nuleiskite savo kartelę iki realistiškos ribos. Niekas nėra ir negali būti tobulas. Kai ima slėgti kaltė, paklauskite savęs, kas sukelia ši jausmą: griežtumas sau? Per didelis pasitikėjimas savo sugebėjimais? Turite suvokti, kad kaltės jausmas yra neišvengiamas. Jūsų ketinimai yra patys geriausi, bet laikas, ištekliai ir sugebėjimai yra riboti, todėl kaltės jausmas jūsų neaplenks. Todėl nebauskite savęs, o išmokite ramiai žiūrėti į spragą tarp tobulumo ir realybės.

Pagieža

Ši emocija vis dar yra tabu, kurią daugelis slaugytojų bijo pripažinti.

Kas sukelia pagiežą: slaugytojus dažnai slegia ir piktina mintis, kad jie neša sunkiausią naštą, o kiti žmonės - tarp jų ir seserys bei broliai - nepakankamai jiems padeda. Kai slaugytojui ima atrodyti, kad jo gyvenimą pasiglemže pareigos ir jis prarado savo gyvenimo kontrolę, ši pagieža dažnai nukreipiama į slaugomą asmenį.

Kodėl ši emocija yra pavojinga: nesulaukdamas pagalbos iš šalies, slaugytojas jaučiasi ignoruojamas, paliktas likimo valiai, kritikuojamas. Šie jausmai gali persikūnyti į pagiežą ir depresiją.

Kaip elgtis: kartais palengvėja, apie šią emociją pasikalbėjus su patikimu konfidencialiu asmeniu. Pabandykite išsilieti, rašydami dienoraštį ar anoniminį blogą. Žinokite, kad pagieža yra labai natūrali ir dažna emocija, ypač tuomet, kai dėl ilgalaikės slaugos nukenčia jūsų darbas, santuoka, sveikata ar laisvalaikis. Taip pat nepamirškite, kad ši emocija netrukdo jums būti geru žmogumi ir geru slaugytoju.

Pyktis

Vieni žmonės pyktį parodo, kiti jį laiko savyje, bet beveik visi žmonės kada nors jį jaučia.

Kas sukelia pyktį: mes supykstame ir dėl tiesioginių (užsispyręs mylimasis, nepelnyta kritika, it prakeikta diena) ir dėl netiesioginių (miego trūkumas, kontrolės praradimas, susikaupęs nusivylimas) priežasčių.

Kodėl ši emocija yra pavojinga: chroniškas pyktis ir priešiškumas padidina aukšto kraujo spaudimo, širdies smūgio, širdies ligos, virškinamojo trakto ligų ir galvos skausmų riziką. Susikaupęs, neišlietas pyktis gali sukelti depresiją ar nerimą, o išlietas - pabloginti santykius su aplinkiniais ar net jiems fiziškai pakenkti. Išmokę kontroliuoti pyktį, ne tik pagerinsite savo gyvenimo kokybę, bet ir būsite mažiau linkę išsilieti ant mylimų žmonių.

Kaip elgtis: nesistenkite pykčio išvengti - verčiau išmokite tinkamai jį išreikšti. Vienas būdų - paprasti gilaus kvėpavimo pratimai. Garsiai save raminkite: „Viskas gerai. Nusiramink ir pamiršk.“ Paklauskite savęs, ar problemas, kurios sukelia pyktį, galima išspręsti konstruktyviai. Galbūt įmanoma rasti kompromisą? Gal didesnis pasitikėjimas savimi, atkaklumas (kuris skiriasi nuo pykčio) padėtų jaustis taip, lyg kontroliuotumėte situaciją? Daug sveikiau pasijuokti iš absurdiškų situacijų ir kvailo elgesio, nei piktai atšauti, įgelti.

Nerimas

Truputį nerimauti yra normalu, tačiau kartais mūsų nerimas peržengia ribas.

Kas sukelia nerimą: šios emocijos priežastys - tai geri ketinimai, meilė ir troškimas, kad mūsų artimiesiems viskas būtų gerai. Truputį jaudintis yra normalu, tačiau rizikuojame prisigalvoti ir dar labiau sunerimti. Tai veikla, neduodanti teigiamų rezultatų.

Kodėl nerimas yra pavojinga emocija: saikingas nerimas nėra kenksmingas, tačiau perdėtas jaudinimasis gali sukelti nemigą, galvos ir pilvo skausmus, mitybos problemas (persivalgymą ar neprivalgymą).

Kaip elgtis: jei jaučiate, kad dieną naktį persekiojančios įkyrios mintys trukdo gyventi normalų gyvenimą, privalote pasakyti stop. Pagalvokite, kaip iš negatyvių minčių išspausti kažką pozityvaus. Kaip jūs galite padėti? Kam galite paskambinti? Kokie galimi sprendimai? Jei patys negalite susitvarkyti, nebijokite kreiptis į specialistą, kuris padės išreikšti ir konstruktyvesne linkme nukreipti ramybės neduodančias mintis.

Vienišumas

Galite pastebėti, kad laikui bėgant likote vienas su savo bėdomis.

Kas sukelia vienišumo jausmą: nežinodami, ko tikėtis, ar manydami, kad yra jums nereikalingi, nuo jūsų gali nutolti draugai. Artimojo slaugymas pasiglemžia visą laisvalaikį, nebeturite laiko puoselėti senų draugysčių. Jei jūsų artimasis serga demencija, pakitęs bendravimas su juo irgi gali prisidėti prie izoliacijos pojūčio.

Kodėl ši emocija yra pavojinga: pasikeičia jūsų smegenų sandara. Tyrimai rodo, kad žmonių, kurie turi daug draugų, smegenų sandara yra kitokia. Vienišumas silpnina valią ir užsispyrimą, gali paskatinti nuolat persivalgyti, rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį. Be to, vienišų žmonių organizmuose gaminasi daugiau streso hormono kortizolio. Socialinė izoliacija yra ir demencijos rizikos faktorius.

Kaip elgtis: išplėskite savo socialinį tinklą - tiek realų, tiek virtualų. Paieškokite pagalbininkų, kad galėtumėte atgaivinti per slaugymą apleistą hobį, susitikimus su draugais. Susisiekite su senais bičiuliais. Jei negalite su jais susitikti mieste, pasikvieskite į svečius. Pagalvokite, ar nevertėtų įsitraukti į paramos grupės, susijusios su slaugymu ar slaugomo žmogaus liga, veiklą. Internete galite rasti likimo draugų, prižiūrinčių tokia pat liga sergančius artimuosius, kurie išgyvena tą patį, ką ir jūs.

Širdgėla, gedėjimas

Manote, kad šiai emocijai dar ne laikas? Pagalvokite dar kartą.

Kas sukelia širdgėlą: nors daugelis žmonių širdgėlą ir gedėjimą sieja su mirtimi, numanomas gedulas yra panaši emocija, kurią tenka išgyventi slaugytojams, priverstiems susitaikyti su chroniška mylimo žmogaus liga. Tai ypač aktualu tuomet, kai žmogus yra praradęs tam tikrus gebėjimus (kaip sergant demencija) ar kuriam liko nedaug gyventi.

Kodėl ši emocija yra pavojinga: „ilgas atsisveikinimas“ gali sukelti kaltės jausmą ir sielvartą, jei slaugytojas nepagrįstai mano, kad nedera gedėti dar gyvo žmogaus. Mylimo bičiulio gedėjimas yra ir depresijos rizikos faktorius.

Kaip elgtis: Suvokite, kad jūsų jausmai yra normalūs ir tokie pat skausmingi kaip „tikras“ sielvartas (po mirties). Leiskite sau liūdėti ir šiuos jausmus atskleiskite mylimam slaugomam žmogui bei tiems, kurie jus palaiko. Dirbtinė šypsena ir neišvengiamos realybės ignoravimas gali skaudinti žmogų, kuris žino, kad serga ar kad netrukus mirs. Skirkite laiko sau, turėkite veiklos už ligonio kambario durų. Ši veikla jums bus išsigelbėjimas ir dabar, ir vėliau.

Gynybos reakcija

Ginti save yra gerai - bet tik iki tam tikros ribos

Kas sukelia gynybos reakciją: jūs verčiatės per galvą, o aplinkiniai žarsto patarimus, kaip neva tai geriau daryti. Natūralu, kad tai nervina. Ypač jei aplinkinių komentarai, kritika ar perskaityta informacija prieštarauja jūsų požiūriui. Tai jums kelia stresą, verčia pasijusti nesaugiais, suabejoti. Tuomet tesinori apginti save: „Aš teisus: jie klysta!“

Kodėl ši emocija yra pavojinga: nors niekas nežino situacijos ir nepažįsta jūsų artimojo taip gerai kaip jūs, per stipri gynybos reakcija gali užverti jums kai kurias duris. Rizikuojate prarasti realią pagalbą. Gali būti, jog esate taip pasinėręs į situaciją, kad nebematote nieko aplinkui; socialinis darbuotojas ar draugas gali padėti pažvelgti iš kitos pusės ir pasiūlyti geresnių sprendimų.

Kaip elgtis: stenkitės nepriimti visko asmeniškai. Vietoj to, kad įsižeistumėte ir iš karto atmestumėte pasiūlymą, sustokite ir pamąstykite. Gal ši idėja nėra tokia jau prasta? Tai, ką priimate kaip kritiką, gali būti gerais ketinimais grįstos pastangos padėti jūsų artimajam. Galbūt nuspręsite, kad gerai taip, kaip yra - ir tai puiku. Tačiau jei sugebėsite susivaldyti ir nusiraminti, suvoksite, kad aplinkiniai ne kritikuoja jus, o nori padėti jūsų mylimam žmogui.

www.DELFI.lt
 
59
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Kaip bendrauti su senstančia mama, kai iš jos liejasi išgalvoti kaltinimai ir pyktis (302)

2014 liepos mėn. 19 d. 12:27
Sveiki, esu subrendus moteris, turiu gražią šeimą; mama – garbaus amžiaus moteris, našlė. Mes niekada nebuvome artimos, bet kaip gyvenimas bevingiuotų, mūsų santykiai tarsi upė plaukia žemyn.

Kas geriausiai vaikus išmoko elgtis su pinigais? (2)

2014 liepos mėn. 22 d. 10:55
Kišenpinigiai – galingas įrankis vaikui ugdyti, jo vertybėms formuoti. Ar jie padės atžalai pasiekti gerų ugdymo rezultatų, priklauso nuo tėvų sąmoningumo ir finansinio išprusimo. Deja, gimdytojai ne visada tai supranta.

Kaip bendrauti su vaiku, kai esame ilgam išvykę: 12 ryšio palaikymo idėjų (5)

2014 liepos mėn. 18 d. 06:57
Kiekvienas vaikas trokšta turėti kasdienį, nepertraukiamą santykį su savo tėvais, kad galėtų patenkinti svarbiausius saugumo ir meilės poreikius. Vaikams svarbu savo tėvus matyti, stebėti kaip jie elgiasi ir tokiu būdu iš jų mokytis, būti tėvų apkabinamiems, su jais kalbėtis, užduoti klausimus, klausytis pasakojimų, žaisti ar veikti kažką kartu ir kt.

A. Landsbergienė. Ar tikrai „kas antras“ vaikas yra hiperaktyvus? (18)

2014 liepos mėn. 21 d. 10:25
Pradėsiu nuo to, kad PLJS gavau spyrį į uodegą - net keletas žmonių pasakė, kad tiesiog privalau daugiau ir dažniau rašyti tai, apie ką galvoju, tai, apie ką kalbu ir formalioje, ir neformalioje aplinkoje.

Kaip įrengti vaikus dominantį daržą (1)

2014 liepos mėn. 17 d. 15:28
Kaip įrengti vaikus dominantį daržą
Organizatorių nuotr.
Siekdami sudominti vaikus gyvuoju augalų pasauliu, projekto „Žalia stotelė“ iniciatoriai ir pedagogai 34-iose Lietuvos ugdymo įstaigose pradėjo įgyvendinti vieno kvadratinio metro (arba vienos kvadratinės pėdos) sodininkavimo idėją. Pagal šią sistemą mokyklų, darželių ir globos namų auklėtiniai, kūrė bei planavo savo teminius sodelius ir jau dabar džiaugiasi pirmaisiais rezultatais.