Gimimo eiliškumas išties turi įtakos žmogaus charakteriui, bet tėvų požiūris, elgesys, socialinė, ekonominė situacija ne mažiau svarbūs.
- Kas ir kada pastebėjo, kokią įtaką žmogaus charakteriui turi tai, kelintas jis vaikas šeimoje?
Austrų psichiatras, psichoterapeutas Alfredas Adleris apie brolių ir seserų eiliškumo įtaką pirmą kartą parašė 1918 metais. Jis teigė, kad neišvengiami ir ilgalaikiai santykiai su broliais ir seserimis suteikia esminį patyrimą, kuriuo remdamasis vaikas kuria savo elgesio modelius ir gyvenimo stilių. Pozicija vaikų eilėje yra specifinė gyvenimo situacija, turinti įtakos vaiko požiūriams. Tą poziciją lemia ne tiesiogiai suprastas eiliškumas, o vaiko padėtis šeimoje kitų jos narių atžvilgiu.
Vieta šeimoje turi įtakos ne tik charakteriui formuojantis, bet ir užmezgant santykius su kitais žmonėmis, renkantis profesiją, darbą, draugus. Individualiojoje psichologijoje tebėra populiarūs eiliškumo apibūdinimai, t. y. kas būdinga tipiškam vienturčiui, pirmagimiui, jaunėliui, vidurinėliui. Ir liaudies išmintis byloja: tipiškas trečias brolis – kvailys, tačiau galų gale jis visus nurungia.
Žinoma, svarbūs ir kiti veiksniai: lytis, brolių ir seserų skaičius. Juk jei esi vienintelė mergaitė tarp šešių brolių, tai lems ir šeimos santykiums. Asmenybei svarbios šeimos vertybės. Įtakos turi ir amžiaus skirtumas. Pavyzdžiui, jei trečias vaikas gimė po ilgesnės pertraukos, gali turėti daugiau vienturčio savybių. Jei šeimoje vaikų daugiau negu trys, jie taip pat turi savo pozicijas.
Kaip elgesį lemia gimimo eiliškumas, ypač išryškėja, kai skirtumas tarp brolių ir seserų yra didesnis kaip penkeri metai ir šeimoje trys vaikai. Dėl įvairių aplinkybių vaikai įgytais vaidmenimis gali pasikeisti tarpusavyje. A. Adlerio nuomone, gimimo eiliškumo įtaka praras reikšmę, kai šeima taps ne tokia autokratiška, bus demokratiškesnė ir labiau bendradarbiaujanti negu reikalaujanti.
- Ko gero, iš dalies tai paaiškina, kodėl toje pačioje šeimoje užaugę žmonės gali būti labai skirtingi?
Dažnai matome, kad to paties tėvo ir motinos vaikai visiškai skirtingi, ir tuo stebimės. Išvaizda panašūs, užaugę toje pačioje aplinkoje, dažnai lanko tas pačias mokyklas, klausosi tų pačių pasakų vakarais, girdi tuos pačius tėvų pamokymus, bet jų pasirinkimas kitoks negu brolio ar sesers. Ar tą skirtingumą lemia vien genai? Ieškant savo vietos ir ją randant svarbus tėvų požiūris ir pagalba: ar vaikas matomas, girdimas ir pastebimas?
Kiekvienas vaikas, atėjęs į šeimą, visų pirma ieško, kur yra jo vieta. Jei „gerojo“ vieta jau užimta pirmagimio, tai antrasis veikiausiai pasirinks „blogojo“ vaidmenį, o jei pirmasis vaikas tėvų dėmesį nusprendė pelnyti netinkamu elgesiu, tikėtina, kad antragimis sieks būti labai „geras“. Vaikai pasirenka netinkamą elgesio būdą ne todėl, kad iš prigimties yra linkę netinkamai elgtis.
Jei šeimoje vaikų yra daugiau, jie konkuruoja dėl tėvų meilės, dėmesio ar pripažinimo, ieško būdų būti pranašesniems už brolius ar seseris. „Aš geriau už tave šoku, piešiu ar dainuoju“, – neretai galime išgirsti vaikų pokalbiuose. Kartais patys tėvai paskatina vaikų tarpusavio konkurenciją pabrėždami vieno ar kito gabumus, gebėjimus įvardydami kaip privalumą, pranašumą, lygindami vienus su kitais.
- Patarkite, kaip tėvai turėtų elgtis.
Tėvai privalo suprasti, kad gimimo eiliškumas gali turėti įtakos vaiko charakterio bruožams. Sakykime, šeima pagaliau susilaukė pirmagimio, tad natūralu, kad jį labai myli, lepina, jam skiria visą savo dėmesį. Po kelerių metų toje šeimoje atsiradus antram vaikui pirmojo padėtis iš esmės pasikeičia. Ypač jei tėvai neparuošia tam pirmagimio, nepaaiškina jam, kad į šeimą ateina dar vienas vaikas, su kuriuo teks dalytis tėvų dėmesiu.
Pirmagimis visuomet jausis praradęs tėvus, o brolis ar sesuo bus tarsi priešas, atėmęs jų meilę. Tuo metu neretai pasikeičia pirmagimio elgesys, jis gali tapti agresyvus, neklausyti, smurtauti, priešgyniauti. Netinkamu elgesiu vaikas bando susigrąžinti karūną. Kitas variantas – pirmagimis pasirinks būti labai „geras“, pats geriausias. Kadangi dažnai šeimose tėvai vaikus lygina, antragimiui bus nuolat sakoma: „Tu pažiūrėk į savo sesę (brolį), kaip jis gerai mokosi, elgiasi.“
Taip pirmam vaikui užkraunama atsakomybė, kad jis turi būti tobulas, neklysti, rodyti pavyzdį, o antrasis nuolat raginamas lygiuotis. Jei tėvai tinkamai paruošia vyresnėlius, jie maždaug nuo ketverių metų sugeba pasirinkti pranašesnio prieš jaunylius vaidmenį – juk jie moka vaikščioti, kalbėti, patys apsirengia, valgo, eina į darželį, mokyklą. Dėl savo nepriklausomybės jie įgyja pranašumą. Padėdami prižiūrėti mažylius sulaukia tėvų dėmesio ir palaikymo.
Norite, kad jūsų vaikas būtų unikalus ir savitas, neužgožtas ir nepaveiktas brolių ir seserų? Praleiskite dalį laiko su kiekviena atžala atskirai, kad kiekvienas vaikas pajustų, jog yra lygus, niekuo neprastesnis ar negeresnis negu jo brolis ar sesuo. Kai visi žinos, kad mama ar tėtis arba abu tėvai skirs jiems laiko kiekvienam atskirai, vaikams nereikės bandyti suprasti ir gauti patvirtinimo, kurį labiau myli.
- Kokios įtakos gimimo eiliškumas turi renkantis profesiją, partnerį, sutuoktinį ar draugus?
Savo poziciją žmogus ir už šeimos ribų – išėjęs į mokyklą, pradėjęs studijuoti, dirbti derina iš dalies pagal gimimo eiliškumą. JAV atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip 50 proc. aukščiausioje politinėje valdžioje esančių žmonių yra pirmagimiai. Tačiau tai nereiškia, kad pirmagimis visada bus vadovas, antrasis – renginių organizatorius, o trečiasis – cirko artistas.
Tipiškas pirmagimis renkasi veiklą, kuri reikalauja tikslumo, didelės koncentracijos ir susikaupimo. Aišku, pirmasis visada bus linkę vadovauti, ši pozicija jam įprasta ir jis sieks ją išlaikyti. Žmonės, augę vieni, dažnai siekia karjeros, vadovo pareigų, politikos postų ar kuria savo verslą.
Jei antragimis mano, kad jo vieta tarp žmonių, nes tada jis bus išgirstas, greičiausiai rinksis darbą, kuriame reikės daug bendrauti, spręsti konfliktus, tačiau vengs prisiimti didesnę atsakomybę. Jaunėliai arba tretieji, gebantys manipuliuoti žmonėmis (gerąja prasme), galbūt pasirinks pardavimo sritį, darbą, susijusį su grožiu, emocijomis.
Jei poroje gyvena du pirmagimiai, jiems sunkiau, nes abu nori būti pirmi, atsakingi, viską kontroliuoti, galbūt teks spręsti daugiau konfliktinių situacijų. Nubrėžti ribas, jomis pasidalyti bus sunkiau. Du „antrieji numeriai“ gali būti per daug linkę į bohemišką gyvenimą, trokštantys laisvės, turintys daug draugų.
Jei jaunėlis renkasi pirmagimį partnerį, reikia pagalvoti, ko jis ieško: tėčio ar mamos pakaitalo, ar partnerio? Gali būti, kad moterys jaunėlės pasirinks vyrus pirmagimius, jos bus šeimos „žavuolės“, o vyras – šeimos atrama, atsakingas už finansus, planavimą ir pan. Jei kiekvienas mintimis perkratytume savo draugus, prisimintume, koks jų gimimo eiliškumas, pamatytume tendenciją, kad dažnai renkamės draugą, bičiulį, panašų į save, gal ir to paties gimimo eiliškumo.
Nuo palaimos iki paradokso
Garsus amerikiečių psichologas, 40 knygų autorius dr. Kevinas Lemanas išleido knygą ir apie gimimo eiliškumą bei jo įtaką kuriant šeimą. Jis išskyrė keletą santuokų tipų pagal šį kriterijų ir nurodė jų pranašumus bei trūkumus.
Du pirmagimiai arba du vienturčiai – kova. Jiems sunkiausia įveikti polinkį į perfekcionizmą ir pasidalyti kontrolės funkcijomis. Nekritikuokite to, ką sako ar daro jūsų sutuoktinis, nors tai jums – antroji prigimtis. Nereikalaukite, kad jis iš savęs reikalautų tiek pat daug, kiek jūs reikalaujate iš savęs. Neįrodinėkite, kad jūsų požiūris, nuomonė teisingiausi.
Pirmagimis ir vidurinėlis – paradoksas. Pirmagimiui vertėtų žinoti, kad vidurinėlis linkęs į ilgalaikius santykius, taip pat ir į santuoką. Vidurinėliai dažnai slepia savo emocijas, kai jie sako, kad viskas gerai, tai nieko nereiškia. Todėl nuolatos diskutuokite apie jausmus, aiškinkitės, kas vyksta. Pirmagimis turi parodyti sutuoktiniui, kad jis jam ypatingas. Klauskite jų nuomonės, nesistenkite už juos priimti visų sprendimų.
Pirmagimis ir jaunėlis – palaima. Dažniausiai tokia santuoka būna sėkminga. Visi žinome, kad priešingybės viena kitą traukia. Ypač gerai, kai pirmagimė moteris, o vyras jaunėlis. Pirmagimės būna labai motiniškos, o jaunėliams to kaip tik reikia. Nepasiduokite, kad jaunėlis jums suverstų visą atsakomybę, naudotųsi jumis. Švelniai pasiūlykite, kaip ištaisyti jaunėlio trūkumus. Jaunėliai turi žinoti, kad vyresnėliams irgi reikia dėmesio, nors jie to neparodo.
Du vidurinėliai – painiava. Jiems sunkiai seksis sutarti. Jie nekonfrontuos, nuvertins savo pačių nuomonę. Paskatinkite vienas kitą labiau save vertinti. Daugiau bendraukite už šeimos ribų. Negailėkite vienas kitam staigmenų, kuriomis nė vienas nebuvote lepinamas vaikystėje. Gerbkite vienas kitą, būkite vieningi bendraudami su kitais, nekalbėkite vienas apie kitą blogai kitiems girdint.
Vidurinėlis ir jaunėlis – gera partija. Tokia santuoka turėtų būti ypač patvari. Linkęs į kompromisus ir bendradarbiavimą vidurinėlis gerai sutars su jaunėliu. Vyresnėliai turėtų stengtis nebūti per daug malonūs. Stenkitės suderinti vyresnėlio pomėgį bendrauti ir jaunėlio polinkį ieškoti nuotykių. Jaunėliai turėtų pasistengti vidurinėlius palepinti, padėti pasijusti jiems ypatingiems, reiktų vengti pašaipų ir sarkazmo savo partnerių atžvilgiu.
Jaunėlis ir jaunėlis – chaosas. Svarbiausia – susitarkite, kas už ką atsakingas, ypač finansų, kitų praktinių reikalų srityse. Abu manipuliatoriai turėtų atsikratyti įpročio girdėti tai, ką nori išgirsti, o ne tai, kas sakoma iš tikrųjų. Kontroliuokite vienas kitą, retkarčiais pasidomėkite, kaip kitam sekasi tvarkyti jam pavestus reikalus. Išmokite atsipalaiduoti, pajuokauti. Juokitės kartu, bet ne vienas iš kito.
