Gintarė visą savaitę nesikalbėjo su savo mama – propagavo „tylųjį gydymą“. Ji pyko ant savo mamos, nes jai nebuvo leista nakvoti pas draugę.
© Shutterstock nuotr.

Vėlų ketvirtadienio vakarą Gintarė paliko raštelį ant mamos pagalvės, kuriame paprašė išskalbti jos futbolo aprangą rytojaus varžyboms. Kitą dieną, grįžusi namo po pamokų, Gintarė puolė krautis aprangą, tik niekur nerado savo aprangos.

Galiausiai visiškai švarią, kaip ir prašė, tačiau vis dar šlaput šlaputėlę aprangą ji rado skalbimo mašinoje. Gintarė pavėlavo į rungtynes ir jas turėjo praleisti ant atsarginių suolelio.

Kai visa buvo apsvarstyta, tačiau padaryta neteisingai, Gintarės mama jautėsi pralaimėjusi. Vienu žingsniu aplenkus dukrą konflikto metu ji suprato, kad pralaimėjo laimėdama.

Tapę tėvais neišvengiame situacijų, kuriose turime leistis nesąžiningo žaidimo keliu, laikinai tampame neatsargūs ir nebekontroliuojame situacijos. Tačiau kai kas kartą nesąmoningai kopijuojame blogą vaikų elgesį, o ne kuriame sveiko bendravimo pavyzdį, mūsų „pergalės“ prisideda prie ilgalaikio santykių griovimo ir užsitęsiančio priešiškumo.

Ką Gintarės mama galėjo padaryti kitaip šio priešiško „nesusidūrimo“ situacijoje? Kaip visi tėvai turėtų elgtis norėdami išvengti pergalės agonijos ir sveiko bendravimo pralaimėjimo? Toliau pateikiamos gairės padės tėvams išlikti ramiems pasyviai agresyvaus elgesio metu ir išmokti reaguoti taip, kad santykiai su vaikais taptų kur kas mažiau konfliktiški.

Žinokite, su kuo susiduriate

Gintarės elgesys – klasikinis pasyviai agresyvaus elgesio pavyzdys. Knygos “The Angry Smile: The Psychology of Passive Aggressive Behavior in Families, Schools, and Workplaces, 2nd edition (Pikta šypsena: Pasyviai agresyvaus elgesio šeimoje, mokyklose ir darbovietėse psichologija, antrasis leidimas)” autoriai Long, Long’as ir Whitson pasyviai agresyvų elgesį apibūdina kaip sąmoningą ir užmaskuotą pykčio reiškimo būdą. Paauglių merginų/mergaičių pasyviai agresyvus elgesys pasireiškia taip:

Žodinis pykčio neigimas ("Man viskas gerai.”)
Žodinis sutikimas, tačiau fizinis atidėliojimas (“Susitvarkysiu kambarį po futbolo treniruotės.”)
Pokalbių nutraukimas (“aha, gerai, jo”.)
Tyčinis neefektyvumas (“Juk pasiklojau lovą – nežinojau, kad reikia dar ir lovatiesę užtiesti!”)
Svarbių dalykų “užmiršimas” arba “padėjimas ne į vietą” (“Nežinau, kur tavo automobilio rakteliai.”)
Užduočių vykdymo vengimas (“Nežinojau, kad tai padaryti turėjau aš – juk indų plovimas yra jo darbas!”)

Šį tipinį elgesį gebantys atpažinti tėvai gali tiesiogiai reaguoti į “pasislėpusį” vaikų pyktį ir išvengti blogo, pasyviai agresyvaus elgesio.

2. Pasikonsultuokite su veidrodžiu ant sienos.

Pasyviai agresyvūs asmenys paprastai yra įvaldę pykčio slėpimą ir puikiai manipuliuoja nieko apie tai neįtariančiais: daugumos reakcija paprastai būna pykčio protrūkiai ir rėkimas, grasinimai pirštu ar bausmėmis – dažnas po to jaučiasi kaltas, kaltina save dėl prarastos kontrolės. Kiti stengiasi nekelti įtampos, bet atspindėdami pasyviai agresyvų elgesį, verdantį konfliktą kaitina dar labiau.

Specialiai palikusi futbolo uniformą skalbimo mašinoje, Gintarės mama nukopijavo pyktį, kurį Gintarė jautė visą savaitę. Be to, mamos kontrpasyvi agresija užtikrino, kad laikui bėgant, niekam neadresuotas, užslopintas pyktis tarp motinos ir dukros tvyros, vešės ir tik intensyvės!

Antrasis žingsnis link efektyvios akistatos su pasyvia agresija yra nepasidavimas manipuliacijai pykčiu. Viena iš vertingiausių auklėjimo galimybių Gintarės mamai yra pagalba mokant savo vaiką vertinti savo balsą ir tiesiogiai reikšti pyktį.

3. Pykčiui sakykite “taip”.

Pyktis yra elementari, spontaniška, neurofiziologiška žmogaus būsenos dalis. Jis nėra nei blogas, nei geras – jis tiesiog egzistuoja. Labai dažnai jaunas merginas sulaiko nerealistiški socialiniai standartai apie tai, ko reikia, kad būtum „gera“. Nuo pat mažų dienų jos yra mokomos pykčio jausmą sieti su blogu elgesiu. Kaip ir Gintarė, mūsų dukterys pyktį laiko tabu ir stengiasi visokiais būdais nuslopinti pykčio jausmus.

Kai tėvai moko savo vaikus pykčiui sakyti „taip“, o „ne“ – agresyvioms ar pasyviai agresyvioms pykčio išraiškoms, jie tuo pačiu lieja visą gyvenimą trunkančių stiprių santykių pamatus ir ugdo emocinį intelektą.

4. Būkite tokiu pokyčiu, kurį norite matyti.

Kas kartą, kai į pasyviai agresyvų elgesį reaguojama kontrpasyviai agresyviu elgesiu, slapti pykčio reiškimo būdai yra suaktyvinami, o tiesioginės emocinės išraiškos galimybės dingsta. Kita vertus, kai dažnai susiduriama su pasyviai agresyviu elgesiu, užslėptas pyktis pradeda silpti.

Pats veiksmingiausias būdas išmokyti vaikus pripažinti ir priimti pykčio jausmus yra kasdien jiems būti sektinu pavyzdžiu. Mums, tėvams, tai gali tapti ypač sunkia užduotimi, mat kaip ir kiekvienam, gali tekti susidurti su neišvengiamomis socializacinėmis jėgomis, kurios kartais turi įtakos pykčio išraiškai. Tačiau niekuomet ne vėlu išmokti pyktį reikšti emociškai atvirais ir tiesiais būdais. Dabar tam yra puikiausia proga!

5. Leiskite! Toleruokite! Netgi skatinkite!

Paskutinis svarbus žingsnis susiduriant su pasyviai agresyviu vaikų elgesiu yra mūsų pasiryžimas priimti jų naująjį pykčio balsą jo išbandymo metu. Jeigu mokote savo vaikus pyktį reikšti atviriau ir tiesiau, tai būkite pasiruošę jį ir priimti.

Daugumai tai – labai sunki užduotis. Tačiau norint, kad šis ilgalaikis pokytis „prigytų“ jaunuolių pasąmonėje, jie turi žinoti, kad kategoriška pykčio išraiška bus toleruojama, į ją bus atsižvelgiama ir netgi gerbiama!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Sąmokslo teorijų karalienė: kas slypi už kalbų apie slapta pasaulį valdančius žmones (57)

Mito apie iliuminatus atsiradimo istorija atskleidžia, kaip šiandien gimsta melagingos žinios, o...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (126)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (130)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Batelių paieška pajūryje: ar įmanoma rasti nebrangių ir įspūdingų batų? (7)

Kad Palangoje galima atrasti stilingų apdarų, DELFI Stilius jau įsitikino. Todėl šį kartą...

Pasipiktinę graikai įtaria NBA atstovus konspiracija

Medicininiai tyrimai tolimoje Kinijoje, nekonkreti diagnozė, bendravimas per socialinius tinklus....

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (32)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Sugriuvus automobilių stovėjimo aikštelei, mašinos pakibo ore (1)

Nottinghamo centre, įgriuvus daugiaaukštei automobilių aikštelei, dalis joje stovėjusių mašinų...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (24)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...

„Sostų karų“ žvaigždė E. Clarke prasitarė apie pasimatymų taisyklę (5)

Garsiųjų „Sostų karų“ aktorė Emilia Clarke nuolat supama gandų. Tačiau nuolat...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (220)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...