Vėliau, jau Bitlų laikais, požiūris ėmė greitai keistis – besilaukiančios mamos buvo kviečiamos kartu sportuoti. Kokios priežastys lėmė tokį pasikeitimą?
Paprasčiausias atsakymas – gydytojai pastebėjo, kad aktyvesnės mamos pagimdo sveikesnius kūdikius. Kadangi nėštumo metu nerekomenduojama priaugti nereikalingo svorio, moterims buvo patariama, jei sportuodavo, ir toliau išlikti aktyvioms, jei nesportuodavo – pradėti.
Dabartiniais laikais daugelis moterų išlieka aktyvios ir nėštumo metu, suprasdamos, kad tinkamai parinkti fiziniai pratimai tik į naudą.
Monrealio universiteto profesorius Daniel Curnier teigia, kad nejudrus gyvenimo būdas padidina nėštumo komplikacijų riziką, o sportas padeda greičiau atsigauti po gimdymo, mažina vaikų nutukimo riziką.
Sporto nėštumo metu privalumų yra ir daugiau. 2013-ųjų neurologų kongrese, vykusiame San Diege, Monrealio universiteto mokslininkai kartu su gydytojais praktikais paskelbė tyrimų rezultatus, kurie patvirtina, kad sportas nėštumo metu turi įtakos kūdikio smegenų vystymuisi.
Tyrime dalyvavusios nėščios (nuo trečio mėn.) moterys buvo suskirstyto į dvi grupes – sportuojančias ir mažai judančias.
Pirmosios grupės moterys tris kartus per savaitę mažiausiai po 20 min. atlikdavo nedidelio intensyvumo kardio pratimus, po kurių kvėpavimas turėdavo padažnėti. Kitos grupės moterys nesportavo.
Nuo 8 iki 12 dienos po gimdymo kūdikiams buvo atliekama elektroencefalografija. Ant kūdikio galvos buvo uždėti elektrodai, buvo laukiama, kol vaikas ant motinos rankų užmigs. Buvo matuojama, kaip smegenys reaguoja į kartojamus ir naujus garsus.
Smegenų tyrimai parodė, tų kūdikių, kurių mamos sportavo, smegenys rodė didesnį aktyvumą. Tyrimo vadovas Dave Ellemberg teigė, kad sportas nėštumo metu pagreitina vaiko smegenų vystymąsi. Poveikis panašus į tą, kurį patiria sportuodami suaugę.
Panašūs tyrimai anksčiau buvo atlikti su gyvūnais, bet žmonės buvo tiriami pirmą kartą. Mokslininkai, norėdami išsiaiškinti,ar vaikų vystymasis skiriasi ir vėliau, toliau tiria vaikų pažintinį, motorinį ir kalbos lavėjimą.
„Tai didžiulė motyvacinė priemonė nėščioms moterims, kurioms reikia papildomo paraginimo sportuoti. Jos gali suaktyvinti kūdikio smegenų vystymąsi sportuodamos nors po 20 minučių tris kartus per savaitę. Trečią nėštumo trimestrą užtenka paprasto ilgesnio pasivaikščiojimo“, - teigia mokslininkai.
Fiziškai aktyvi būsima mamytė jaučiasi geriau, stiprėja jos organizmas, aktyvėja kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklos, gerėja vaisiaus medžiagų apykaita.
Ką reiktų žinoti besilaukiančiai moteriai, norinčiai mankštintis saugiai?
1. Prieš pradedant mankštintis, gaukite jus prižiūrinčio gydytojo ginekologo leidimą. Jei gydytojas nustato, kad apribojimų fiziniam krūviui nėra, o nėščioji buvo fiziškai aktyvi prieš pastojant, tuomet jai patariama toliau išlaikyti fizinį aktyvumą arba sumažinti krūvio intensyvumą iki vidutinio. Fiziškai neaktyvios moterys skatinamos būti aktyvesnėmis.
2. Jei nutarėte sportuoti namuose, nepasikliaukite tik draugių patarimais ar pratimais, kuriuos radote internete. Būtinai apsilankykite pas kineziterapeutą, kuris, įvertinęs jūsų laikyseną, raumenų būklę ir atsižvelgęs į jūsų nėštumo periodą, nusiskundimus, sudarys individualią programą, parodys kaip saugiai ir taisyklingai atlikti pratimus namuose.
3. Jei iki nėštumo nesportavote, fizinį krūvį didinkite palengva. Galite pradėt ir nuo 15 minučių trukmės fizinės veiklos, atliekamos vieną kartą per dieną. Po keleto dienų fizinę veiklą atlikite du kartus per dieną. Dar po kiek laiko ilginkite fizinės veiklos trukmę iki 20 – 30 minučių.
4. Likus 1 valandai iki mankštos nevalgykite, po jos gerkite daug skysčių.
5. Mankštą pradėkite nuo apšilimo t.y. lengvesnių pratimų, kurie padeda organizmui priprasti prie krūvio, ir pabaikite atsipalaidavimo pratimais. Apšilimui labai tinka pratimai su kamuoliu. Kamuolys turi būti tokio skersmens, kokį gaunate atėmę iš savo ūgio centimetrais skaičių 100. Pavyzdžiui, jei jūsų ūgis 165 cm, tuomet rinkitės kamuolį, kurio skersmuo 65 cm. Labai svarbu kamuolį pasirinkti tokį, ant kurio atsisėdus ir pėdas atrėmus į grindis sulenkti keliai sudaro statų kampą.
6. Bet kokią fizinę veiklą patariama nedelsiant nutraukti jei pasireiškė bent vienas iš simptomų:
- svaigsta galva arba ją stipriai skauda,
- trūksta oro, nebepajėgiate laisvai kalbėti,
- skauda krūtinę,
- sunku įkvėpti,
- prasidėjo kraujavimas iš makšties,
- tirpsta blauzdos raumenys,
- sumažėjo vaisiaus judesiai.
7. Bet kokius judesius reikia atlikti tik jų fiziologinėse ribose. Nėštumo metu pastebėsite, kad kai kuriuos judesius galite padaryti lengviau nei bet kada (pavyzdžiui galite pasiekti kojų pirštus rankomis). Jūsų kūnas tampa lankstesnis dėl organizme besigaminančio hormono relaksino. Šis hormonas susilpnina raiščius, nes organizmas ruošiasi gimdymui.
Dėl raiščių silpnumo atsiranda hipermobilumas ir kituose sąnariuose, todėl padidėja traumų rizika. Atlikt judesius reiktų kiek atsargiau, be staigių mostų. Labai svarbu atsargiai atlikti šlaunies raumenų tempimo pratimus, nes šių raumenų pertempimas gali padidinti dubens nestabilumą ar hipermobilumą.
8. Naudingiausia mankštintis bent 3 kartus per savaitę, vidutiniu intensyvumu. Mankštinantis būtina daryti dažnas pertraukas. Mankšta turi trukti iki 30 minučių. Besilaukiant naudingiausia lengva aerobinė veikla, t.y. ėjimas, plaukimas, nes jų metu nesumažėja deguonies ir maisto medžiagų atnešimas vaisiui.
9. Kasdien atlikite pratimus, skirtus dubens dugno raumenų stiprinimui. Jie būtini besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims. Jų atlikimas paprastai neribojamas.
10. Svarbiausia jūsų puiki savijauta ir gera nuotaika, mankšta turi kelti teigimas emocijas ir neturi nemaloniai varginti.
