Nėštumo metu moterys dažnai pastebi, kad kauburėlių, arba aureolės liaukų, esančių tamsesnėje srityje aplink spenelius, padaugėja. Kartais kauburėliai net išskiria šiek tiek sekreto. Anksčiau buvo manoma, kad šis skystis padeda drėkinti odą, bet dabar paaiškėjo, jog jame yra kvapą skleidžiančių molekulių, kurios padeda naujagimiui rasti krūtį.
Benoist Schaalas iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Dižone, Prancūzijoje, ir jo kolegos suskaičiavo aureolių liaukų skaičių ant 121 ką tik pagimdžiusios motinos spenelių per pirmąsias tris dienas po gimdymo ir užfiksavo jų kūdikių žindimo ypatumus, kūno svorį ir tai, po kiek laiko po gimdymo moterų krūtys ėmė išskirti pieną.
Moterims, kurios turėjo daugiau nei devynias liaukas ant vienos krūties, pienas išsiskyrė greičiau, nei toms, kurios liaukų turėjo mažiau, o jų kūdikiai greičiau priaugo svorio. Tai labiau buvo būdinga pirmą kartą gimdžiusioms moterims, kurios naujagimius savo pienu ėmė maitinti vidutiniškai 10 valandų anksčiau, nei tos, kurios liaukų turėjo mažiau. Be to, jų kūdikiai dažniau žindo.
„Šį santykį sunku nustatyti, kai pirmą kartą gimdančios moterys turi mažai aureolių liaukų“, – sako B. Schaalas, pridūręs, kad pirmą kartą gimdančių motinų pirmagimiai, greičiausiai, turi labiau pasikliauti uosle, nes jų motinos dar nežino kitų signalų, kaip suprasti, kada kūdikis alkanas.
B. Schaalo komanda taip pat išsiaiškino, kad trijų dienų kūdikiai daro daugiau kūno ir burnos judesių, susijusių su maitinimu, tokių kaip čiulpimas ir laižymas, kai užuodžia liaukų išskiriamą sekretą, lyginant su kitais krūties išskiriamais kvapais, įskaitant pieno kvapą.
Yra žinoma, kad ir kitiems žinduoliams, pavyzdžiui, triušiams, kvapas padeda rasti motinos spenelį.
„Šis atradimas labai svarbus, tačiau tai gali būti tik vienas iš daugelio veiksnių, skatinančių žindimą“, – sako Heili Varendi iš Tartu universiteto Estijoje, kuri išsiaiškino, kad naujagimiai mieliau žinda nenuplautą krūtį, nei ką tik nuplautą.
B. Schaalas mano, kad jo tyrimo išvados gali būti pritaikytos praktikoje.
Jei bus rasti konkretūs už tai atsakingi veiksniai, tai gali padėti treniruoti kūdikių, kurie dėl to, kad gimė neišnešioti arba dėl ligos laikinai negali žįsti krūties, burnos raumenis, kad vėliau jiems būtų lengviau žįsti. „Tai gali padėti jiems pasiruošti perėjimui nuo maitinimo per vamzdelį prie tiesioginio motinos krūties žindimo arba maitinimosi iš buteliuko“, – sako B. Schaalas.
Šio tyrimo išvados patvirtina, kad žmonių organizmas išskiria į feromonus panašias medžiagas. Ankstesniame tyrime buvo nustatyta, kad krūtimi maitinančių moterų išskiriamas kvapas padidina moterų lytinį potraukį. „Paaiškėjus, kad egzistuoja uosle pagrįstas motinos ir naujagimio bendravimas, tuo pačiu parodoma, kokia svarbi uoslė yra žmonių socialiniame kontekste“, – reziumuoja jis.
