Vis daugiau pasaulio moterų galima priskirti kategorijai, kuri angliškai vadinama „childfree“ (laisvi nuo vaikų). Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose 48 procentų (beveik pusė!) moterų nuo 18 iki 44 metų dėl įvairių priežasčių neturi vaikų (2014 metų duomenys). Jeigu tai sąmoningas moterų pasirinkimas, kokie jo motyvai? Štai keletas nuoširdžių prisipažinimų.
1. Darbas – pirmoje vietoje
„Man patinka leisti atlyginimą sau ir tam gyvenimo būdui, prie kurio esu įpratusi. Galbūt esu pernelyg egoistiška, tačiau nenoriu sunkiai uždirbtų pinigų dalintis su vaiku, kuris dar ir sugadins mano figūrą“.
„Neįsivaizduoju, kur rasti laiko užsiimti su vaiku, būti gera motina ir toliau aktyviai kopti karjeros laiptais“.
„Esu plaukimo trenerė, dirbu su visų amžiaus grupių ir įvairių charakterių vaikais. Man visada norėjosi dirbti su šimtais, tūkstančiais vaikų ir palikti pėdsaką jų, o ne vien vieno ar dviejų savo vaikų gyvenimuose. Mane erzina, kai man sakoma: „Tu taip puikiai bendrauji su vaikais! Tu galėtum būti nuostabia mama!“ Taip… taip, galėčiau. Tačiau visiems man neužteks energijos – reikia užsiimti arba su savo vaikais, arba su savo mokiniais“.
2. Nemyli vaikų
„Niekada nemylėjau vaikų, net kai pati buvau vaiku, ir niekada nenorėjau būti motina. Greičiausiai paprasčiausiai neturiu motiniško instinkto, aš visiškai nenoriu galvoti apie kitos žmogiškos būtybės poreikius. Tačiau aš mėgaujuosi savo nepriklausomybe ir tikiuosi ir toliau gyvenimą ir pinigus skirti tam, kas man teikia malonumą. Be to, esu introvertė, man reikia laiko ir erdvės sau. Nėra prasmės gimdyti vaiką, kuris iš manęs atims visą laiką. Gerai, kad dabar galiu vis dažniau atvirai apie tai kalbėti. Nors mane ir toliau smerkia mamos, joms sunku įsivaizduoti, kad moteris gali nenorėti turėti vaikų. Tačiau aš turiu bendraminčių, susiradau jų internete. Šie vyrai ir moterys sutinka su mano nuomone: mes tiesiog norime iš gyvenimo kažko daugiau, nei paleisti į pasaulį atžalas“.
„Vaikas – tai įsipareigojimas visam gyvenimui. Vaikai reikalauja kantrybės ir pinigų, kurių aš, mokytoja, neturiu ir kurie nenusimato. Be to, jei jau kalbėti atvirai, aš nemyliu vaikų. Žinoma, galiu susitvarkyti su savo partnerio vaikais, tačiau jie vistiek ne visai mano, jų gyvenimas – ne mano reikalas. Aš nenoriu rengti vakarėlių šiems trimečiams ir visai gaujai jų bendraamžių“.
3. Blogi santykiai su tėvais
„Turbūt kvaila sumesti kaltę savo tėvams, tačiau užaugau jų nekęsdama. Jie išsiskyrė, kai man buvo vos šeši mėnesiai ir aš niekada nesijaučiau jiems reikalinga. O dabar aš bijau būti tokia pat gimdytoja. Nenoriu, kad mano vaikas augtų jausdamasis netrokštamu vaiku“.
„Sprendimą neturėti vaikų priėmėme kartu su vyru. Jis iš vaikystės turi karčios žiauraus elgesio šeimoje patirties ir mes nenorime pasmerkti savo vaikų rizikai susidurti su panašia prievarta. Mes esame laimingi, mylime vienas kitą, ir mums to pakanka“.
„Turiu daug problemų su sveikata, todėl nenorėčiau jų „tęsinio“ savo vaikuose. Be to, neįmanoma užtikrinti vaikui normalaus gyvenimo, jeigu jo nemyli. Pavyzdžiui, manęs tėvai niekada nemylėjo“.
4. Nesinori finansinės atsakomybės
„Mudu su partneriu turime daug įsiskolinimų. Tokioje situacijoje būtų neatsakinga susilaukti vaikų, ypač jeigu suvoki, kokį svarbų vaidmenį pinigai atlieka vaiko gyvenimo sėkmei. Jeigu būtų labiau palaikoma vidurinioji klasė, galbūt pagalvočiau, tačiau visa tai toli nuo realybės, todėl lieku bevaike“.
„Išaugau skurde, kartu su keturiais mažesniais broliais, kuriais privalėjau pasirūpinti. Kiekvieną vasarą virsdavau aukle. Aš apskritai neturėjau vaikystės. Mano mama tada nesisaugojo, ir štai rezultatas – jai teko visiems laikams užmiršti apie savo gyvenimą. Ji nuolat kartojo: „Tik negimdyk vaikų! Aš taip ir padariau“.
5. Patinka gyventi taip, kaip gyvena dabar
„Mudu su vyru turime naminių gyvūnų, be to, mums gerai kartu. Mums patinka pamiegoti ir išvykti į ilgas keliones automobiliu. O dar mes dažnai rengiame naktinius pasimatymus – po kelis kartus per savaitę. Kiekvienos mūsų atostogos virsta romantišku nuotykiu. Toks gyvenimo būdas nenumato nei viršvalandžių biure, nei rūpinimosi kuo nors kitu nei vienas kitu“.
„Niekada net neteko rinktis – turėti vaikų ar neturėti. Aš jų neturiu, esu laisva, ir aš esu tokia, kokia esu. Man vaikai neįdomūs, nes jie man nereikalingi. Gimdyti vaiką, vadinasi, ignoruoti tai, kokia aš esu ir padaryti tai, ko aš nenoriu“.
„Aš myliu vaikus – esu mokytoja. Tačiau pasaulyje ir taip per daug žmonių, be to, nemanau, kad mano genetinė medžiaga tokia jau ypatinga, kad vertėtų pasauliui suteikti papildomų problemų. Be to, kai man būna labai liūdna, aš galvoju: kam versti dar kažką kankintis? Juk aš negaliu vaikui garantuoti laimingo gyvenimo“.
