Leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė ir pradinukams skirtų leidinių bendraautorė, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja ekspertė Jurgita Blažienė dalijasi patarimais, kaip vaikams turiningai leisti dar saulėtą laiką lauke, kad ši veikla ne tik padėtų pailsėti, bet ir praturtintų žinių bagažą, sakoma pranešime spaudai.

1. Neatskirkite vaiko nuo bendraamžių

Anot pradinių klasių mokytojos ekspertės J. Blažienės, jei vaikai neturi galimybės būti su bendraamžiais, nuobodžiauja arba visai nenori eiti į lauką, tampa ne tokie socialūs ir griebiasi telefonų, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ar žiūrėdami televizorių, todėl jiems reikėtų sudaryti sąlygas kuo daugiau laiko praleisti su kitais vaikais.

„Bendraudami vaikai mokosi to net nejausdami: žaidžia mokyklą, kuria žaidimus ar perkuria žinomų žaidimų taisykles, imituoja, vaidina, kuria dainas, šokius ir panašiai. Tėvams dėl to nereikia nerimauti. Tokiu atveju geriau tapti ramiais stebėtojais, patarėjais, skatintojais, žiūrovais, kartais – ir dalyviais“, – teigia J. Blažienė.

2. Padėkite planuoti veiklą

Mokytoja ekspertė sako, kad planuojant vaiko užimtumą laisvalaikiu itin svarbus tėvų įsitraukimas. Mažai vaikų geba patys planuoti savo veiklą, todėl tėvai turėtų jiems padėti susidėlioti dienos, savaitės ar savaitgalio veiklas ir stengtis laikytis susitarimų. Planuojant svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, ypač pomėgius, ir veiklas planuoti tikslingai.

J. Blažienė mokiniams dažnai duoda laisvalaikio užduotį – nuveikti penkis naudingus ir penkis įdomius darbus, sužinoti penkis naujus dalykus ar panašiai. Tada vaikai ir mokykloje geba papasakoti savo nuotykius, ką pastebėjo, su kuo susipažino ar ką patyrė, atrado, ko išmoko. Pradinių klasių mokytoja pataria tėvams skatinti vaikus atidžiau žvelgti į aplinką ir iš jos mokytis.

3. Leiskite vaikams veikti patiems

Pasak J. Blažienės, vaikų veikla dažniausiai priklauso nuo jų amžiaus. 7–8 metų vaikai mielai užsiima ką nors veikia su tėvais, tačiau 9–11 metų vaikai jau renkasi laisvalaikį su bendraamžiais ar nori leisti laiką savarankiškai. Pradinukams geru oru lauke tinkamiausia yra kūrybinė ir gamtotyrinė veikla, vyresni labiausiai mėgsta sportinius užsiėmimus. Tačiau ne visi vaikai vienodi, todėl reikėtų atsižvelgti į jų poreikius, padėti jiems mokytis ir veikti.

„Vaikams tikrai labai patiks orientavimosi vietovėje varžybos ar lobio paieška. Reikia tik pasiūlyti patiems nusipiešti planą, numatyti maršrutą, paslėpti užuominas ar lobį. Taip pat galima auginti ir stebėti pasirinktą augalą, sugalvoti ir daug kitų matematinių, gamtotyrinių ar kūrybinių užduočių, kad vaikai galėtų daug fiziškai judėti ir lavintis“, – teigia ji.

Mokytojos teigimu, jei vaikai nesusidoroja su užduotimi patys, visada paprašo pagalbos, todėl reikia leisti vaikui veikti savarankiškai, klysti, bandyti rasti išeitį pačiam. Taip ugdomas ne tik savarankiškumas, bet ir kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas.

4. Skatinkite tyrinėti

D. Bartninkienė pradinukams ir vyresniems vaikams siūlo išbandyti jėgas atliekant įdomius eksperimentus, padedančius pažinti pasaulį.

„Siūlyčiau vaikus aprūpinti paprasčiausiomis priemonėmis: liniuote, rulete, siuvimo metru, siūlais, lupa, kibiru, svarstyklėmis, chronometru, popieriaus lapais, pieštukais, kreidelėmis ir t. t. Patarčiau turėti ir laikrodį, jei vaikas pažįsta valandas. Su šiomis priemonėmis kieme yra ką veikti: atpažinti, suskaičiuoti, išmatuoti, palyginti augančius medžius, daryti lapų ar kamieno žievės atspaudus, rinkti medžių lapus ar vaisius. Galima atlikti kūrybinius ar technologinius darbus tiesiog ant žolės, suolo: išmatuoti takelių, šaligatvių ar žaidimų aikštelių ilgį, plotį, apskaičiuoti jų plotą arba perimetrą ar net galimą žaidimo aikštelės įrengimo kainą“, – siūlo J. Blažienė.

Mokytoja taip pat priduria, kad kai kurios užduotys gali pasirodyti gana sudėtingos, tačiau motyvuotam vaikui tai bus tikrai įdomus iššūkis.

„Galima pasidaryti saulės laikrodį, stebėti orų pokyčius, vėjo greitį, fiksuoti kritulius. Įdomu dirbti ir su chronometru ar žingsniamačiu. Vaikai jį gali naudoti sportuodami, o vėliau apskaičiuoti, palyginti savo bėgimo, nusileidimo nuo čiuožynės greitį, nueitus per dieną žingsnius. Parėję namo duomenis pažymėti diagramoje, o vasaros pabaigoje padaryti išvadą“, – sako mokytoja ekspertė J. Blažienė.

5. Žaidimus susiekite su gyvenimu

J. Blažienė teigia, kad gyvas pavyzdys visada vertingesnis nei paveiksliukas, todėl mokantis skirtingų mokomųjų dalykų svarbu objektus parodyti gyvai, gamtoje, tam tikroje situacijoje, įrodyti, kodėl tai reikalinga gyvenime, kur tai pritaikoma.

„Visada stengiuosi vaikams sugalvoti gyvenimiškų užduočių. Pavyzdžiui, dažnai vaikai matematiką supranta kaip mokslą, kuris yra tik skaičiai, tačiau savo gebėjimų netaiko gyvenime. Užduotys, kurias siūlau, skatina vaikus suprasti, kam reikalingi prietaisai, matavimai, ir juos panaudoti. Dažnai mokyklose to padaryti nėra galimybės“, – sako mokytoja ekspertė J. Blažienė ir pataria tokios pažintinės veiklos spragas užpildyti tėvams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)