Vos prieš tris kartas tėvas perduodavo savo amato įgūdžius sūnui. Šiuolaikinis paauglys iš dalies jau žino daugiau, nei jo tėvai, ypač naujų technologijų sferoje. Stabilia laikoma vieta, kur žmogus išdirbo penkerius metus, o šeimyninės vertybės laikomos nykstančiu reiškiniu.
Tai reiškia, kad versti vaiką mokytis matematikos, kalbų arba koncentruotis ties konkrečia profesija gan beprasmiška – ateities reikalavimus prognozuoti beprasmiška.
Geriausia, ką tėvai gali perduoti vaikams, yra stabili psichika ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie neišvengiamų permainų, savo straipsnyje ispanų laikraštyje „La Vanguardia“ rašo Madrido universiteto sociologijos profesorius Mariano Fernandesas Engita. Jo nuomone, šiuolaikiniai tėvai nesupranta, kaip turi mokytis jų vaikai, ir seni problemos sprendimo būdai jau nebeveikia. Ko gi reikėtų išmokyti šiuolaikinius vaikus?
Gebėjimas savarankiškai mąstyti
Šiuolaikiniame pasaulyje išnyko aiškūs orientyrai, tėvai pasimetę, abejoja savo jėgomis. Daugelis tiesiog nežino, kaip auklėti vaikus, jei viskas aplink nuolatos keičiasi.
Pedagogė, motyvacijos trenerė Marija Batet mano, kad tėvams reikėtų akcentuoti vaiko gebėjimus mąstyti ir priimti sprendimus savarankiškai, taip pat sugebėti įvertinti skirtingas nuomones. Tai kur kas svarbiau, nei vienos konkrečios profesijos įsisavinimas, kurią praradęs žmogus nebesugebėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Psichologijos dėstytojas Gonsalo Eras pastebi, kad papildomas streso veiksnys tėvams yra finansinis nestabilumas. Šį pojūtį perima ir vaikai.
Gebėjimas mokytis
Kad ir ką prognozuotų darbo rinkos specialistai, iš tikro prognozuoti, kokios profesijos bus paklausios ateityje, neįmanoma. Todėl reikėtų akcentuoti ne matematikos, kinų kalbos ar siuvinėjimo mokymąsi, o patį gebėjimą mokytis.
Naujųjų kartų iššūkiu taps mokymasis visą gyvenimą, nuolatinis prisitaikymas prie darbo rinkos reikalavimų ir kitos neprognozuojamos sąlygos. Jau nuo pat vaikystės reikėtų ugdyti mokėjimą reaguoti į permainas be bereikalingo streso, mano profesorius Fernandesas Engita. Atminkite, kad šiandien gautos žinios ir profesija nereiškia, kad pagal šią specialybę teks dirbti visą likusį gyvenimą.
Komunikabilumas
Dar vienas svarbus reikalavimas šiuolaikiniam žmogui – komunikabilumas, mokėjimas bendrauti su publika, gebėjimas aiškiai išreikšti savo mintis, palaikyti dialogą, įtikinti savo idėjų vertingumu. Todėl tėvams reikėtų pagalvoti prieš pertraukiant vaikus ir parodant jiems „jų vietą“: „Patylėk, čia kalba suaugusieji.“
Teisinga savivertė
Žmogus, kuris aiškiai suvokia savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kur kas užtikrinčiau pristato save bet kokioje aplinkoje. Todėl savianalizės įgūdžiai, mokėjimas atpažinti ir priimti savo emocijas yra itin svarbūs formuojantis sveikos psichikos žmogui. Vėlgi: kalbėkitės su vaiku apie tai, kodėl jam patinka, pavyzdžiui, krepšinis. Dėl komandinės dvasios ar galimybės išsiskirti konkuruojant? Kokios savybės dominuoja renkantis konkretų hobį?
Savo baimių suvokimas
Tai naudingas įgūdis, kadangi jo pagalba galima tikslingai nugalėti baimę. Vaikams teks gyventi itin nestabilioje visuomenėje, gimdančioje gausybę fobijų ir neurozių. Tačiau beprasmiška pasakoti vaikui apie tai, kad reikia būti drąsiam ir nieko nebijoti. Geriau pasistengti rasti baimės priežastis ir kartu ją nugalėti.
Organizaciniai sugebėjimai
Mokėjimas kurti ir valdyti savo ar svetimus projektus – dar vienas universalus įgūdis, kuris ateityje pravers kiekvienam. Apskritai tai mokėjimas savarankiškai organizuoti savo gyvenimą ir jį valdyti. Tėvai gali ugdyti organizacinius vaiko sugebėjimus jau nuo pat mažumės, duodami vaikams paprastų užduočių. Mokykliniame amžiuje vaikai gali organizuoti bendraklasių renginius. Visa tai leis jiems suvokti, kaip planuoti ir organizuoti savo veiklą.
Entuziazmas
Jei vaikas nepasitiki savo jėgomis ir abejoja, ar gaus palaikymą savo idėjoms, jis lengvai pasiduoda apatijai ir netenka azarto bei entuziazmo. Motyvacijos trenerė Marija Batet rekomenduoja vaikus auklėti taip, kad jie išsaugotų maksimumą savo azarto: „Kiekvieną darbą, kurio imatės, atlikite su azartu ir ugnele. Pradedant nuo ėjimo į kavinę, baigiant kelione valtimis. Su laiku tai taps jūsų vaiko charakterio bruožu.“
Kūrybiškas problemų sprendimas
Ateitis, kaip mes jau ne vieną kartą minėjome, yra nežinoma. Tačiau mes visiškai tiksliai žinome, kad gebėjimas lanksčiai priimti permainas ir kūrybiškai spręsti problemas visuomet bus vertingi.
Sociologas Chavjeras Elco mano, kad ateities žmogus būtinai turi žinoti, kur ir kaip ieškoti reikalingos informacijos, kaip paprašyti pagalbos ir kur jos kreiptis, taip pat privalo turėti platų akiratį ir stiprią individualybę. Todėl palaikykite bet kokią savo vaiko iniciatyvą, skatinkite smalsumą, stenkitės atsakyti į visus klausimus.
Kritiškas mąstymas
Ekspertai pataria mokyti vaikus, kaip priimti pralaimėjimus, kaip išgyventi subyrėjus svajonei (ypač jei svajonė susijusi su socialiniu statusu). Svarbus ir gebėjimas mąstyti savarankiškai, nepasikliaujant tik oficialia informacija. Chavjeras Elco skatina neapeiti sudėtingų problemų, susijusių su etiniais aspektais: pavyzdžiui, eutanazijos, neįgalumo, nepageidaujamo nėštumo.
Pozityvus požiūris į gyvenimą
Daugeliui tai naivumo požymis, tačiau gebėjimas visur pamatyti ką nors gero išties padeda gyvenime. Laimei, šią savybę galima išugdyti. Net pačioje blogiausioje situacijoje ieškokite ko nors naudingo arba pozityvaus. Pasistenkite ta pačia dvasia auklėti ir vaikus: pavyzdžiui, kas vakarą pabandykite prisiminti penkis gerus dienos metu nutikusius dalykus.
