Vyrai ir jausmai

 (45)
Vyras yra aktyvus ir tiesmukas, moteris – reikalinga apsaugos ir kukli. Vyrą jaudina jos grožis, moterį – jo žodžiai. Vyras siekia prestižo, įtakos ir laisvės, moteris – užtikrintumo, ramybės ir meilės. Tačiau yra dalykų, kurie vienodai reikalingi tiek vyrui, tiek moteriai. Pirmiausia tai – švelnumas...
Daugelis moterų, remdamosi savo patirtimi, su šiuo teiginiu nesutiks. Vyrai dažnai savo pareiga laiko niekinti švelnumą. Ne kiekvienam vyrui užteks drąsos prisipažinti, kad netgi pilnai aprūpintame gyvenime jam trūksta būtent jo. Iš tikrųjų taip ir yra. Juk prisiminus šio įprasto žodžio etimologiją įvairiose kalbose jis reiškia pilną pasitenkinimą, apsupimą laime ir meile. Kuris gi net ir labiausiai užkietėjęs asketas galėtų pasakyti, kad jam šių dalykų nereikia?

Švelnumas – labai subtilus jausmas, kurį kiekvienas supranta savaip. Vieniems tai yra bendravimo su mylimais žmonėmis būdas, kitiems – kažkas perdaug saldaus ir rožinio. Vyrai, kaip taisyklė, save dažniausiai priskiria antrajai kategorijai. Jiems atrodo, kad atviras švelnumo prasiveržimas arba prisipažinimas, kad jo norisi, reiškia savo vyriškumo aureolės praradimą. Tarp jų polinkis į švelnumą laikomas visai ne “supermenišku”. Tai yra baimė. Baimė nusimesti kvailą apsaugą ir su mylima moterimi būti nuoširdžiu.

Žinoma, ne visi vyrai – geri konspiratoriai. Kai kada švelnumas vis tik pasirodo žvilgsnyje, judesyje, balse, tačiau žymiai rečiau, nei iš tikrųjų galėtų. Taigi kas iš to gero? Ogi nieko. Šalto vyriškumo (greičiau pseudovyriškumo, nes tikras vyras nebijo būti švelnus ir mylintis – jis iš viso nieko nebijo) kaukė užkerta kelią į ilgalaikę laimę.

Tuo momentu, kai jausmams galima duoti pilną laisvę, kaubojus šalta veido mina sugniaužia dantis ir studijuoja biržos naujienas. Kodėl? Prie tokio žmogaus prisirišti gali tik beviltiškai įsimylėjusi arba linkusi į mazochizmą moteris. Likusioms reikalingas nuolatinis meilės priminimas, kuris nėra detaliai apgalvotas, o veržiasi iš širdies nuoširdžiais jausmais. Meilė iš tikrųjų laiminga tampa tik tuomet, kai abu sugeba pilnai jai atsiduoti nejausdami jokios baimės ir pašalinių minčių. Atviras jausmo prasiveržimas jo galią tik padvigubina, suteikia pilnatvės ir gyvenimo džiaugsmo jausmą.

Kartais už švelnumo trūkumo slypi vyriška baimė imtis per daug atsakomybės. Santykiams nusistovėjus vyras paprastai stengiasi laikytis nepriklausomai ir šaltai, jokiu būdu neįsipareigodamas visuomet būti mylinčiu, geru ir švelniu. Dėl viso pikto jis nusprendžia nebūti nei geru, nei švelniu jau dabar, kad išsiskyrimo atveju būtų mažiau problemų. Šis atvejis sudėtingesnis.

Reikia atsirinkti: jei žmogus iš pat pradžių nusiteikęs išsiskyrimui, gal geriau iš viso nemėginti išjudinti šio vienišo kaubojaus – tegul po savo prerijas jodinėja be mūsų. Tačiau jei viskas rimta, jei jaučiate, kad jis viso labo prastai apsimetinėja, pamėginkite prasiskverbti pro jo surūdijusius šarvus. Šiame kelyje galimos klaidos. Kai ką gali išgąsdinti jūsų, kaip mažos mergaitės, kuriai reikalinga apsauga, įvaizdis, kai kuriuos atstums jūsų demonstruojama nepriklausomybė, kuria naudojatės tik tikėdamasi jo iš karto neatbaidyti.

Tačiau vargu ar atsiras vyras, kuris galės išlikti abejingu jūsų išreikštam dėkingumui už jo rūpestį ir pagalbą, jūsų gerumui ir jūsų švelnumui. Gali būti, kad užteks tik jam parodyti, kad jūs iš tiesų jį mylite ir esate pasirengusi atleisti net ir didžiausią “silpnybę”, o ne tik švelnumo proveržius. Moteris sugeba išmokyti savo mylimąjį nesigėdinti savo jausmų.

Tačiau būna ir taip, kad būdamas švelnus vyras, savo moteriai vietoj džiaugsmo sukelia tik nusivylimą ir susierzinimą. Bėda ta, kad kai kuriems vyrams švelnumo rodymas reiškia tik tai, kad jam norisi sekso. Toks vyras nepripažįsta “betikslių”, nevalingai prasiveržiančių apsikabinimų ir bučinių, kurie kyla, kai nesugebame savyje išlaikyti užplūdusios meilės ir švelnumo jausmų. Tačiau būtent “betikslis” švelnumas moteriai yra brangiausias.

Tokiu atveju švelnumo pasireiškimas būna spontaniškas, jis netarnauja kaip preliudija į seksą, o parodo tik būtinybę dar kartą prisiliesti prie mylimo vyro, pajusti jo buvimą šalia, suteikti jam malonumą. Tai nebylus signalas, reiškiantis “aš tave myliu”. Tokiu būdu išreikšdamas švelnumą žmogus nesiekia pereiti prie kažko tolimesnio ir lyg tai geresnio.

Šie nebylūs prisilietimai labai svarbūs nuoširdiems santykiams ir yra vertingi patys savaime. Jie liudija apie kažko, neišmatuojamai didelio egzistavimą ir yra nesulyginami su seksualiniais pojūčiais. Šie jausmai, gyvenantys dvasioje, moteriai daug svarbesni už seksą. O ir pats seksas daugeliui moterų reikalingas tik kaip meilės priedas.

Gyvenant šalia vyro, kuris tave apkabina ir ranką ant kojos padeda tik tada, kai nori mylėtis, moteris pradeda jaustis esanti atsitiktine drauguže, vertinga tik tuo, kad pasitaikė po ranka. Tai ją verčia abejoti partnerio jausmais ir savo, kaip moters, verte. Jai nebesinori rūpintis savo gyvenimo palydovu, jam teikti džiaugsmą: matydama jo abejingumą, moteris pirmiausia pradeda galvoti apie save.

Jausdamasi pilnai laisva, viduje ji yra pasirengusi sutikti naują žmogų. Nereikšmingas kokio nors rūpesčio atsiradimas būna pakankama priežastis, kad ilgametė santuoka dėl partnerių nesugebėjimo vienas kitam išreikšti meilės sugriūtų. Ta pati priežastis gali sunaikinti ir dar negimusią meilę, kai kartais tylėjimo apie meilę iniciatore tampa moteris ir dėl švelnumo trūkumo kenčia jos partneris.

Tačiau tai atsitinka žymiai rečiau. Moterys yra linkę savo švelnumą išreikšti dažnai ir aistringai, jos naudojasi įvairias būdais: prisiglausti prie vyro, sušnibždėti jam ką nors į ausį, nusišypsoti, paglostyti kaklą. Moterims žymiai lengviau, negalvojant apie seksą, tiesiog pabučiuoti vyrą. Tai ne visuomet reiškia, kad moterims seksas nieko nereiškia. Tačiau, kaip taisyklė, jausmų prasiveržimas moterį domina kur kas labiau.

Moteris pageidauja neskubėti ir atsiduoti vyro valiai, su malonumu perduoda jam iniciatyvą. Vyras, išauklėtas taip, kad suvokia, jog jis drąsiai turi siekti tikslo, būna atkaklus ir reiklus. Šiuos stereotipus mumyse sukuria gamta ir kai tai nepasiekia absurdo ribos, tai yra visiškai natūralu. Reikia tik skaitytis su partnerio pageidavimais ir atminti, kad meilės džiaugsmais reikia mėgautis dviese. Būkite vienas kitam švelnūs. Savo jausmų slėpimas – lyg žaidimas šnipais bijant, kad kas nors nutrauks jūsų kaukę.

Mylintiems žmonėms švelnumo pasireiškimas bet kokiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis – laimingas slaptažodis. Bijoti reikia ne švelnumo, o jo nebuvimo. Belieka tik tuo įtikinti savo mylimą vyrą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Kodėl nereikia bijoti vienatvės? (1)

Išsiskyrimas su mylimuoju visada palieka pėdsakus. Gali atrodyti, kad visas drauge kurtas gyvenimas išslydo iš po kojų ir nebeliko nieko kito, kaip... nebegyventi, nes nebėra prasmės?

Neištikimosios: kokios moterys apgaudinėja dažniausiai? (61)

Mokslininkai sako žinantys tikslų atsakymą į šį klausimą. Ir tvirtina, jog moters neištikimybės riziką galima įvertinti pagal jos elgesį sekso metu.

2 svarbūs meilės principai: juos perpratus, santykiai pagerėja (19)

Kasdien išyra ne viena santuoka ar ilgalaikiai santykiai. Kartais taip nutinka dėl objektyvių priežasčių – jis buvo neištikimas, ji melavo, jis neatsakingas, jai per sunku įtikti. Tačiau kartais santykiai išyra ir mes nesuprantame, kodėl.

Kaip lietuvių poravimosi įpročius keičia šylantys orai? (6)

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Pažinčių svetainės flirtas.lt tyrime paaiškėjo, kad beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Pasirodo, tam yra tvirtas mokslinis pagrindas.

Mano vyras – impotentas: ką daryti? (225)

Viename internetiniame forume moters rašė: „Turiu labai gėdingą paslaptį su kuria niekaip negaliu susigyventi. Ta problema kamuoja ne mane, bet mano vyrą. Jis impotentas ir apie tai su niekuo nekalba, o aš taip pat nedrįstu. Tad ir noriu paklausti Jūsų, gal Jūs žinote atsakymą į klausimą, kaip toliau gyventi su impotentu? Ar verta gyventi santuokoje su vyru, kuris tavęs negali patenkinti seksualiai?“.