Šiandien galiu drąsiai teigti, jog tai buvo vienas svarbiausių įvykių mano gyvenime, padėjusių suprasti gyvenimo prasmę ir pajusti tikrąją meilę. Dar ir dabar prisimenu kiekvieną smulkmeną, kiekvieną širdies krūptelėjimą JAM esant šalia, nors nuo tos lemtingos vasaros praėjo jau daugiau nei septyneri metai.
Įsimylėjėliai bučiuojasi
© Corbis
Studijų laikais buvo pasitaikiusi puiki galimybė pagal studentų mainų programą išvykti vasarą padirbėti į JAV. Be abejo, neatsispyriau pagundai aplankyti tolimą šalį ir ją pažinti. O galbūt pasąmonėje jau žinojau, kad ten sutiksiu JĮ, žmogų, kuris stipriai pakeis mano gyvenimą.

Nuskridau į Los Andželo oro uostą, kur mane turėjo pasitikti darbdavio atstovas ir nuvežti į būsimus laikinuosius namus. Kadangi lėktuvas 3 valandas vėlavo, atskridau tik vidurnaktį, taigi turėjau baisia nuojautą, kad teks iš oro uosto kapstytis savo jėgomis. Bet kokiu atveju, vis dar nepraradau vilties laukiamajame sutikti laukiantį storą juoduką su mano vardu ant popieriaus lapo.

Deja... Jokio juoduko ten nebuvo... Ir jokios kortelės su mano vardu. Už akių užkliuvo dailus tamsiaplaukis vaikinukas, kažko besiblaškantis oro uoste. Lyg kažkieno stumiama iš vidaus priėjau pasiteirauti, ar nieko nematė su mano vardo kortele ir tiesiog iš laimės nušvito dangus! Tai buvo JIS, jau 3 valandas laukiantis mano lėktuvo! Po kelių mėnesių, praleistų kartu, abu sutarėme- vertėjo laukti...

Kadangi aš gyvenau dar su keletu studentų iš įvairių Europos kampelių, laikas buvo smagus. Mano juodaplaukis taip pat atsikraustė gyventi šalia ir kiekvieną dieną mane aplankydavo. Jau pirmą dieną išsiaiškinome, kad jis prancūzas, o aš studijuoju prancūzų kalbą. Koks sutapimas! Bijojau tik vieno dalyko-sužinoti, kad jis jau kažkam priklauso. Juk gražūs vaikinai retai būna vieniši.

Buvau tvirtai įsitikinusi, kad man vėl nepasiseks. O be reikalo! Baimės akys didelės, bet tiesa buvo saldžiausia mano gyvenime. Visą vasarą praleidome kartu, pažindami vienas kitą, atrasdami be galo daug panašumų ir džiaugdamiesi dar niekada nepatirtu jausmu. Dar niekada iki tol gyvenime nebuvau buvusi tokia laiminga, turėdama šalia žmogų, kuris užpildytų kiekvieną tuštesnę mano sielos kertelę.

Supratau, kad likimas man parodė tai, kas gali būti gražiausia, ir kad už kiekvieną džiaugsmo ašarą kartais tenka sumokėti širdį veriančiu skausmu. Juk viskas baigiasi: baigiasi vasara, baigiasi ir džiaugsmo akimirkos.

Niekada nepamiršiu dienos, kai JIS mane išlydėjo į oro uostą. Tai buvo baisiausia, kas tuo metu galėjo nutikti. Nors prieš dvi savaites iki skrydžio buvo nugriauti dvyniai Niujorke, man tai nekėlė jokios baimės, atvirkščiai, galėjo vykti bet kas, nes mano gyvenimas atrodė tampąs beprasmis.

Išsiskirti su tuo, kuris nuspalvino gyvenimą naujomis spalvomis, tiek man, tiek jam buvo protu nesuvokiamas poelgis. Ilgai stovėjom apsikabinę ir verkėm. Guodė tik vienintelė mintis - juk Prancūzija nėra taip toli kaip Amerika.

Be abejo, noras vykti pas JĮ buvo stipresnis už mane, todėl grįžusi į Lietuvą pasiėmiau akademines atostogas ir išskridau ten, kur buvo mano širdis. Visų pirma susiradau darbą, po to susiradau JĮ.

Keistas jausmas susitikti ten, kur jo namai. Reikėjo šiek tiek laiko, kad viskas vėl įgautų tokį patį pagreitį. Tačiau 6 mėnesiai, praleisti Prancūzijoje, dar labiau mus suartino. Atrodė, kad visai įmanoma būtų pratęsti tą nesibaigiančią laimę iki amžinybės. Netgi susipažinau su JO tėvais, o tai man atrodė jau be galo daug.

Bet realybė yra gana žiauri, taigi man ir vėl teko išvažiuoti tęsti mokslų Lietuvoje, juk buvo telikę paskutiniai studijų metai. JIS ir vėl mane išlydėjo, tik šįkart ašarų nebuvo. Gal todėl, kad jautėme, jog šis išsiskyrimas bus ilgas, nors guodėme vienas kitą tikėjimu dar daug kartų būti vienas kito glėbyje.

Grįžus i Lietuvą to glėbio man trūko kaip oro. Kasdieniai sėdėjimai prie kompiuterio, atvirumo ir šiltų jausmų kupini laiškai ir nenumaldomai skruostais byrančios ašaros. Tokios karštos, kad atrodė, jog išdegins akis.

Begalinis noras būti šalia, jausti JO kūno šilumą, užuosti kvapą, girdėti JO juoką... Pagaliau vėl atsiduoti nežmoniškai aistrai... Nepakeliama, bet verta tai patirti, kad suprastum, ką reiškia iš tikrųjų gyventi.

Štai ir dabar, jau praėjo daugybė metų, abu turime kitus žmones šalia savęs, bet taip neapsakomai gera nors kartą į pusmetį sulaukti žinių iš ten, kur kažkada svajojau perkelti savo gyvenimą.

Edita

Atsiųskite savo meilės istoriją konkursui ir laimėkite šaunių prizų

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Mokykla tėvus gąsdina labiau nei vaikus (11)

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems ir mokyklinio amžiaus atžalų turintiems lietuviams ruduo...

„Brexit“ žala. Kas laukia tūkstančių darbuotojų iš Lietuvos? (123)

Šimtai tūkstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių nėra užtikrinti dėl savo...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (17)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Šių laikų Romeo ir Džiuljeta: tragiška paauglių meilės istorija (7)

Trijų paauglių santykiai, įsipainioję į meilės trikampį, baigėsi tragiškai visiems: vienas...

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (124)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Būkite atsargūs: išmaniuosius telefonus puolė 4 tūkst. pokalbius įrašinėjančių programėlių (10)

Nuo vasario „ Android “ operacine sistema savo išmaniuose telefonuose besinaudojantieji sulaukė...

„Saulėlydžio“ žvaigždės kovos su paparacais: slėpdavosi net bagažinėje

Visiems teko girdėti apie įžymybių „kovas“ su paparacais. Kol paauglių dievaitis Justinas...

Šiuolaikinės moters emocinės perkrovos: lyginame su gyvenimu prieš šimtą metų

Būti moterimi šiandien sudėtingiau nei anksčiau. Tai tiesa. Ir esmė ne vien tame, kad dabar...

Bjaurus skandalas Ukrainoje: du žaidėjai pardavė rinktinės rungtynes (33)

Ukrainos ledo ritulio rinktinę supurtė lažybų skandalas. Du žaidėjai prisipažino gavę pinigų...

„Velomaratono“ dalyviai slysčiojo lietaus išpraustame Vilniuje, bet gerino pernykščius rezultatus (35)

Sekmadienį aštuntą kartą startavo masiškiausias šalyje dviračių sporto renginys...