„Ar tiki meile? Ji nebūtinai turi pasiglemžti tavo laisvę...“ Žmogus, kuris tai atsiuntė, nepasirašė. Vyras ar moteris? Suaugęs ar mažas? Geras ar blogas? Kokiu tikslu? Pati atsakiau į visus kilusius klausimus. Bent jau norėjau, kad tai būtų vyras, suaugęs, geras ir romantiškai nusiteikęs. Padėjau kortelę į stačių, įdomu, kas jis?
Pora
© Corbis
Esu gavusi įvairių vizitinių, kortelių su gražias žodžiais, pakvietimų, bet šis kažkoks ypatingas. Intriguojantis. Tokie dalykai mane visą laiką sudomindavo ir sužadindavo smalsumą.

Būdama išties veikli mergina, nelieku nepastebėta. Apie mane daugiau mažiau žino ir domisi. Šita kortelė liko gulėti ant telefono staliuko. Kažkaip nujaučiau, kad tai turės tęsinį. Taip ir buvo. Po keleto dienų skambutis į duris. Žinodama, kad mama namie, aš nė nekrustelėjau, toliau sau rašiau žurnalistikos darbą.

Šiandien mano gimtadienis. Po penkių minučių mama atnešė puokštę baltų rožių. Aš kilstelėjau antakius, paėmiau pasakiškas gėles ir ištraukiau rausvą kortelę.

Visas mūsų gyvenimas susideda iš smulkmenų. Išmok kiekvienoje dienoje atrasti ką nors gražaus. Tada gyvenimas įgaus prasmę. Linkiu džiaugsmo, kuris pabūna truputį ilgiau nei paprastai.

- Mama, kas jas atnešė? - Kažkoks vaikinas, ką tik išėjo. Kviečiau vidun, bet jis mandagiai atsisakė.

Aš klupdama nulėkiau prie durų. Atplėšiau lauko duris ir išlėkiau į kiemo vidurį. Apsisukau ratu, tačiau kiemas buvo tuščias. Žmogaus, kuris atnešė gėles jau nebebuvo.

Mano širdis smarkai plakė ir aš bandžiau suvokti, kas vyksta. Kodėl jis slepiasi?

Pasiėmiau rankinę ir megztuką, lauke truputį vėsoka. Išėjau į gatvę ir patenkinta patraukiau link degalinės, prieš grįždama nusipirksiu mineralinio vandens.

Miestas tuščias, kapų tyla. Iš priekio parvažiuojanti mašina ėmė lėtinti greitį ir aš paspartinau žingsnį. Juodas BMW pravažiavo pro šalį, tačiau be reikalo nusiraminau. Jis apsisuko ir privažiavo prie manęs. Vaikinas, sėdėjęs už vairo, atidarė keleivio dureles ir paklausė:

- Patiko rožės? Tikiuosi, tu joms nesi alergiška ar panašiai?

- Tu? - nutirpo kojos ir rankos, sustojau kaip įbesta. Tai tas žmogus, kuris siuntė rožines korteles. Gražus. Dvelkia prabanga. Ramus, kaip šis vakaras.

- Deividas. Lipk, pavešiu iki namų, vėsoka.

Aš vis dar šoko būsenoje įlipau į mašiną, uždariau dureles ir atsisukau į jį:

- Į Gandrališkes.

- Žinau. Tu šiandien be galo graži. Sveikinu su gimtadieniu. Atleisk, kad neužėjau, kai tavo mama kvietė. Turėjau reikalų.

Jis kalbėjo taip, tarsi mes būtume labai senai pažįstami. Pasijutau labai nejaukiai, šio žmogaus nė nepažįstu... O slapta jaučiau keistą artumo jausmą.

- Mudu pažįstami?

- Ne. Na, porą kartų esi mane mačiusi. Pirmą kartą tave pamačiau sporto klube. Iš administratorės sužinojau tavo vardą ir pavardę. Paskui ir visa kita. Galiausiai nebegalėjau ištverti žinodamas, kad tu apie mane negalvoji, nes nežinai, kad esu.

Sustojome mano kieme. Aš atidariau dureles ir padėkojusi išlipau iš mašinos. Deividas nieko nesuprasdamas taip pat išlipo ir stebėjo, kaip aš nueinu. Aš įėjau į laiptinę ir uždariau duris. Paskui išgirdau nuvažiuojančios BMW garsą.

Negalėjau nuraminti savo sumišimo, užbėgau į antrą aukštą ir užrakinau duris, tarsi norėdama už jų palikti savo staiga sujauktus jausmus ir mintis.

Ryte sulaukiau jo skambučio ir kvietimo papusryčiauti. Sudvejojau, tačiau sutikau. Gal visai ir išeitų kas nors.

Ir išėjo. Pusryčiai pas jį tapo ritmu, trečiadienio kinai - tradicija, pasivaikščiojimai parkuose, paplūdimyje, parduotuvėse, mieste – natūralia kasdienybe. Mudu tapom vienu gražiu vienetu. Tik štai žinojimas, kad jis gyvena ne Klaipėdoje, o Ispanijoje, pamažu niaukė mūsų nuotaikas.

Aš pajutau kaip pamažu pamilstu jo jautrumą, tylą, žaizdas ir visas keistenybes. Pamilau jį tokį, koks yra, neišskirdama, kas man nepatinka. Taip jis pamilo ir mane.

Jis išvyko dar praėjusią savaitę.

Tai žmogus, kurį noriu tyliai išsaugoti savo atmintyje, jis visuomet užims dalelę mano širdies. Nenoriu jo įvardinti, kaip vieno iš daugelio, nes jis vienintelis. Tiesiog JIS.

Pamenu, jis paima mane už rankos, susiranda mažučius ryškai raudonus vokelius ir palengva ištaria:

„Žinok, aš tave myliu ir mylėsiu tol, kol plaks mano širdis. Mūsų gyvenimas yra neteisingai sudėtingas, juk mudu paprasti mirtingi žmonės. Aš žinau jausmų galią, bet kartais pareigos yra svarbiau už teises ir troškimus.

Mano pareiga - tave apsaugoti, nes tokių moterų maža pasaulyje. Negaliu sau leisti sunaikinti tavo vidinio, tokio trapaus, grožio.

Štai, čia du vokeliai, juose aš uždarysiu mūsų jausmus. Kai tu suprasi, kad esi jau pasirengusi, išmesk voką į pašto dėžutę, o aš padarysiu tą patį. Paleisk savo jausmus, nes tik taip aš suvokiu meilę.

Patikėk manimi, mūsų meilė yra gražiausia, ką aš patyriau per visą savo gyvenimą. O vyras, kuris ateityje galės žiūrėti į tavo akis, nuolat girdėti tavo jausmingai tobulą balsą, stebėti kiekvieną tavo judesį ir tave turėti, bus laimingiausias vyras pasaulyje, toks koks buvau ir vis dar esu aš.

Mylimoji, neliūdėk. Niekada negali žinoti, kas nutiks rytoj."

Aš visada jaučiau, kad mums neišvengiamai teks išsiskirti. Visada bijojau, kad vieną dieną jis man jau nebepaskambins, nebegausiu laiškų. Pabudusi negalėsiu kelias minutes pažiūrėti, kaip jis miega, o paskui vos pramerkęs akis man nusišypso.

Tačiau kokius žodžius reikia ištarti atsisveikinant su mylimu žmogumi?

Aš negalėjau pasakyti nieko. Tylėdama paėmiau vokelį, prisiliečiau prie jo stiprios rankos ir pabučiavau. Tai pat tylai atsitraukiau ir, draskoma išsiskyrimo sargų, tvirtu žingsniu nuėjau gatve.

Tvirtai spaudžiau prie širdies jausmų vokelį, verkiau taip, kaip moka tik moteris. Nei vienas veido raumenėlis nejuda, jokio garso, tik matai, kaip skruostais ritasi ašaros.

Mintyse skambėjo tik viena mintis: „Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga? Už ką turiu mokėti tokią didelę meilės kainą?"

Bėgdama nuo troškimo likti, jaučiau, kaip nakties tylą praskrodžia mano skubūs žingsniai, jaučiu nugaroje įsmeigtas jo skausmo kupinas akis, stebinčias mane nueinant ir jo norą manęs nepaleisti...

Negalėjau apsigręžti, tiesiog nebebūčiau galėjusi atsisveikinti antrą kartą. Nebebūčiau pajėgusi paleisti to, kas man labai brangu ir to, aplink kurį sukasi visas mano pasaulis.

Kristina

Atsiųskite savo meilės istoriją konkursui ir laimėkite šaunių prizų

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą (1)

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (6)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (110)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (31)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (14)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...