Vieną vakarą parašė Tą žinutę: "Reikia pasikalbėti apie mūsų santykius...". Bet kokį bendravimą kaip kirviu nukirto, atsisako netgi kaip nors reaguoti į bet kokias pastangas, šaltesnė nei ledas... O tiek nuostabių akimirkų buvo praleistų kartu per ne vienerius metus... Ką daryti? Kaip pamiršti? Kaip išgyventi?..
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI IŠBLĖSTA JOS MEILĖ
Situacija, kurią jūs aprašote, iš tiesų panaši į viską, kas vyksta pasaulyje. Pasaulyje, kaip ir moterų jausmuose - jūs taip ir rašote,- būna vasara, kuri kada nors virsta žiema. Jūs tik reaguojate į šią žiemą taip, tarsi tai nebūtų eilinė žiema, pradedanti naujuosius metus, kuriuose neišvengiamai bus nauja vasara. Jūs jaučiatės taip, tarsi jūsų mylimos moters sprendimas nutraukti santykius būtų nuosprendis visam jūsų gyvenimui. Vadinasi, jūs sulyginote savo gyvenimo ir savo meilės vertę. Ir jei jūs iš tiesų norite surasti, ką jums daryti, ir kaip išgyventi, pažiūrėkime į tai, ar galima šias vertes lyginti.
Jeigu mes laikysime jūsų gyvenimo pradžia tą dieną, kai jūs susipažinote, tai iš tiesų jūsų meilės pabaigą reikia laikyti jūsų gyvenimo pabaiga. Nes jūsų gyvenime su šia moterimi buvo anot jūsų, "jausmai ilgai, aistra, įpročiai, tarpusavio supratimas, rūpestis". Iki to, matyt, jūs negyvenote. Po to irgi nesiruošiate gyventi.
Tačiau kaip tai atsitiko, kad gyvenimas iki pažinties su ta moterimi nebuvo gyvenimas? Jūs ką, nekvėpavote, nemąstėte, nebendravote? Jūs neturėjote draugų, savo mėgstamų užsiėmimų? Jūs nejudėdavote, neniūniuodavote dainelių besimaudydamas vonioje? O mažas būdamas nežaisdavote lauke, nepusdavote muilo burbulų ir nelakstėte gaudynių?
Man nėra lengva tuo patikėti. Nors aš galėčiau įsivaizduoti tamsų rūsį, kuriame žmogus daug metų gyvena nuo mažens prirakintas grandinėmis, ir štai vieną dieną durys atsiveria, į kambarį kartu su saulės spinduliu įžengia jūsų mylima moteris ir jūs akimirksniu pamilstate ją. Vien dėl to, kad prieš tai buvo tamsos karalystė.
Tačiau kažkas man sako, kad buvo ne visai taip. Žinoma, galbūt iki jos jūs nepažinojote nei tokios aistros, nei tokio supratimo ir rūpesčio. Galbūt jūs to stokojote santykiuose su savo tėvais. Tačiau pabandykite labai aiškiai pasakyti sau: „JEIGU AŠ MOKU VERTINTI MEILĘ, RŪPESTĮ IR AISTRĄ, TAI TIK DĖL TO, KAD MOKU MYLĖTI, RŪPINTIS IR BŪTI AISTRINGU. Ir jokia moteris, joks vyras, jokia knyga ar filmas negalėjo atnešti to į jūsų gyvenimą, jei jūs pats to neišmokote.
Neįmanoma dėka ko nors išmokti groti su pianinu, jei negroji pats. Ir koks geras bebūtų plaukimo treneris, tik jūs pats galite išmokti plaukti. Taigi jeigu jūs jau patyrėte su savo moterimi tiek daug, tai kažkaip ir išmokote visa tai jausti. O tai galėjo įvykti tik tuo atveju, jeigu jūs dar iki susitikimo su ja mokėjote - tik mažiau - ir mylėti, ir rūpintis, ir būti seksualiu. Mokėjote, bet pilnumoje to nejautėte.
Patirti visa tai su ja stipriai, intensyviai ir spalvingai jūs galėjote tik tiek, kiek pats viduje tam buvote pasiruošęs. O pasiruošimas vyko gerokai anksčiau prieš ją sutinkant.
Tad kaip galima nuvertinti gyvenimą iki susitikimo su ja?
O jeigu jūs įvertintumėte tą gyvenimo laikotarpį? Jei prisimintumėte ryškiausius, spalvingiausius savo gyvenimo įvykius IKI susitikimo su šia moterimi?
Dabar pažiūrėkime į tai, kas bus jūsų artimoje ateityje. Pirminė jūsų reakcija, kylanti iš prisirišimo prie šios moters: ne, po jos aš išvis nematau jokio gyvenimo! Tačiau palaukite: jeigu ji ruošiasi gyventi be jūsų, tai kas atsitiko jums? Ji gali gyventi be jūsų, o jūs negalite? Ji gali būti šalta kaip ledas, o jūs galite būti tik karštas kaip ugnis?
Vėl man sunku tuo patikėti. Pagalvokite: ar jums neteko gyvenime susitikti su kažkokiais žmonėmis, kurie norėjo su jumis draugauti ar net siūlė jums meilę? O jums tie žmonės nekėlė didelių jausmų, o galbūt jūs buvote jiems atšalęs. Tai reiškia, jūs vis dėlto mokate būti šaltas?
Jūs galite pasakyti: „Na, ne, aš visuomet įsimyliu, kaip kvailys, degu ugnimi, o jos, tos klastingos moterys, visuomet mane skriaudžia savo šaltumu!". Galbūt jums visuomet taip atsitinka. Tačiau ką, jei daugiau neatsitiks - jūs gi gaunate gyvenimo pamokas?
O ką, jeigu ateityje jūs sutiksite dar vieną moterį, tai liksite jai šaltas kaip ledas, nesugebėsite mylėti? Nemeluokite sau - puikiai sugebėsite. O taip pat sugebėsite jausti visokius kitokius jausmus: ir draugiškumą, ir simpatiją, ir antipatiją, ir interesą, ir įkvėpimą, ir nuovargį. Jeigu - kartoju - jūs nesate žmogus iš tamsiojo rūsio, kuris daug metų nematė šviesos.
Tokių žmonių yra, jie gali turėti netgi labai ryškių talentų, tačiau jų viduje yra nuolatinis uždarumas nuo aplinkinių, neapykanta žmonėms, baimė bendrauti ir t.t. ir pan. Taip, tuomet gali būti, kad jiems pirmasis meilės ryšys atrodo vieninteliu šansu apskritai išeiti į laisvę.
Tačiau iš jūsų laiško panašu, kad jūs esate visai kitoks: jautrus, kiek drovokas, nuoširdus ir kiek baugokas santykiuose su moterimis. Tokio charakterio žmonės labai idealizuoja savo meilę ir labai skausmingai išgyvena išsiskyrimus. Tačiau santykiuose jie yra šilti, mokantys užjausti, mylėti ir rūpintis. Ir dėsningai moka būti šalti, nekęsti ir likti abejingi.
Kartais jie pasiruošę tapti savo draugėms viskuo, tad patenka į savotišką vergystę. Tačiau štai vergystei pasiūlyta pabaiga. O jūs dar bijote laisvės. Nors ir per tuos metus patobulinote, praturtinote save meile, rūpesčiu, seksu, bendravimu. Ir šis turtas - su jumis visiems laikams. Jis bus reikalingas mezgant naujus santykius, bet dabar tai nesvarbu.
Svarbu kitkas. Jūs kai ką mokate, vadinasi, gyvenimas eina toliau. Koks jis bus - iš dalies priklauso nuo jūsų. Pabandykite pamatyti savo ateitį kaip kelią, kuriame yra ir pakilimų, ir nusileidimų. Jūs žengiate šiuo keliu į priekį. Kelias kažkiek priklauso nuo to, kokia šalia jūsų žengia moteris ir ar išvis ji yra.
Tačiau svarbesnė yra kryptis. Koks? Kelias - jūsų kūrinys. O santykiai su moterimi, apie kurią jūs rašėte, liko jums už nugaros. Taip, ten buvo gerų dalykų, o po to buvo skausmingų. Jūs netgi buvote belaisvis. Tik su kiekvienu žingsniu jūs tolstate nuo tos kelio atkarpos. Žinodamas, kad priekyje - laisvė.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
