1) Intymumo = sielų bendrumo, dalinimosi, įsipareigojimo (pamažu besivystančio emocinio-tarpasmeninio ryšio, kaip ir draugystėje).
2) Aistros = seksualinio potraukio (akimirksniu ar greitai besivystančio stimulo ar potraukio, kuris paprastai sumažėja iki stabilaus lygio laikui bėgant).
3) Įsipareigojimo = stabilaus atsidavimo (lėtai besivystančio pažintinio sprendimo dalintis su vienu asmeniu ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais, kaip santuokoje). Skirtingi šių komponentų deriniai nustato, kokios rūšies yra meilė.
Meilės tipas
Atsitiktinė draugystė/ ne meilė – (Intymumas - ne, Aistra - ne, Įsipareigojimas - ne)
Labai geri draugai - (Intymumas - taip, Aistra - ne, Įsipareigojimas - ne)
Susižavėjimas - (Intymumas - ne, Aistra - taip, Įsipareigojimas ne (tik laikinas)
”Tuščia meilė” - (Intymumas - ne, Aistra - ne, Įsipareigojimas - taip)
Romantiška meilė - (Intymumas - taip, Aistra - taip, Įsipareigojimas – ne (tik laikinas)
Draugiška meilė - (Intymumas - taip, Aistra - ne, Įsipareigojimas - taip)
Beprasmiška meilė/ greitos piršlybos - (Intymumas - ne, Aistra - taip, Įsipareigojimas - taip)
Absoliuti meilė - (Intymumas - taip, Aistra - taip, Įsipareigojimas - taip)
Atkreipkite dėmesį, kad “romantiška meilė” apima bendravimą, dalinimąsi, artumą (intymumą), prisilietimus, bučinius, ir t.t. (aistrą), bet joje nėra susitarimo likti kartu, jei draugystė ir aistra išnyktų (įsipareigojimo). Panašiai ir “draugiška meilė” stokoja aistros, o beprasmiška meilė stokoja asmeninio mėgavimosi vienas kitu kaip žmonėmis.
Absoliučioje meilėje nieko netrūksta, todėl turbūt visi norėtų patirti tokios rūšies meilę. Tai yra daugumos žmonių idealas, bet jį sunku pasiekti. Laimei, meilė neturi būti tokia stipri visą laiką.
Geras ir priimtinas susitarimas, pasak Robert’o Starneberg’o, yra kai abu partneriai nori, gauna ir duoda tuos pačius trijų komponentų kiekius, t.y., kai abu jaučia tokios pačios rūšies ir tokio pat intensyvumo meilę. Tačiau, jei partnerių meilės aspektai labai skiriasi, ypač pagal bendrą indėlį, meilės santykių kokybė vis blogėja.
Pavyzdžiui, partneris A gali būti daugiausiai susidomėjęs seksu (aistra), partnerį B labiau domina meilė (intymumas), nors partneriai A ir B yra atsidavę vienas kitam. Tokiems santykiams gresia trys pavojai: A gali prarasti seksualinį susidomėjimą, B nustoti mylėjęs arba kuris nors iš jų gali nuspręsti kitur pasiieškoti trūkstamo meilės komponento. Kuo mažiau mes gauname iš to, ko norime, tuo nelaimingesni jaučiamės.
Santuokos sėkmė priklauso ne tik nuo tinkamo žmogaus suradimo; reikia pačiam būti tuo tinkamu žmogumi.
Psichologas Sternberg’as teigia, kad skyrybos įvyksta ne dėl padarytų klaidų ar netinkamo partnerio pasirinkimo, o dėl to, kad partnerio poreikiai su laiku keičiasi. Tai yra, dauguma besiskiriančių žmonių savo laiku padarė tinkamą pasirinkimą. Jie tik neįvertino, kad jų meilė ir jų poreikiai bėgant laikui patirs pokyčių.
Savybės, kurių svarba tarpusavio santykiuose didėja su laiku yra: bendros vertybės ir religiniai įsitikinimai, noras keistis ir prisitaikyti prie partnerio, kito trūkumų toleravimas.
Savybės, kurių svarba su laiku mažėja: asmenybės patrauklumas, dėmesingumas, santykiai su giminėmis.
Savybės, kurių reikšmė kinta įvairiai: seksualinis patrauklumas, mylėjimosi įgūdžiai, sugebėjimas užjausti, noras dalintis jausmais, panašus išsilavinimas.
Sudėtingiausia problema yra numatyti, kurios savybės bus svarbiausios jūsų santykiuose tolimoje ateityje ir kaip jūs ir jūsų partneris prisitaikysite prie šių savybių. Tai yra labai sunki užduotis. Bet šių trijų meilės komponentų įvertinimas gali padėti jums nustatyti, kur jūs esate dabar ir kokie bus jūsų santykiai ateityje.
Psichologė Brehm teigia, kad iš esmės yra tik du mylimųjų tipai – romantiškas (aistringas) ir geriausias draugas (draugiškas). Dauguma meilės santykių yra šių tipų derinys. Romantiška meilė yra stipri, seksuali ir siautulinga (t.y. daug pastangų dedama nugalėti ir išlaikyti potraukį). Priešingai, draugiška meilė yra ramesnė, yra pagrįsta pagarba, pasitikėjimu ir saugumo jausmu.
