Svajingai įsimylėję kolegą tikimės, kad viskas vyks maždaug kaip nuotaikingame, šmaikščiame, milžiniškos sėkmės sulaukusiame Eldaro Riazanovo filme "Tarnybinis romanas". Darbe įsiliepsnojusi meilė net ir nežymų statistą pavertė galantišku jaunikiu, o nesimpatiška, rūsti Mymra Kalugina tapo žavia dama... Kokios gi tarnybinės meilės dovanos ir kokia jų kaina?
Ugnė Barauskaitė
© ELTA
Ilgos darbo dienos, komandiruotės, firmos šventės ir išvykos - nenuostabu, kad kolegos tūlam tampa kaip antra šeima. Puikiai žinote, kokie Birutės santykiai su buvusiu vyru, kada ir ką įsimylėjo Petras, kad Onutės mėgstamiausia sriuba - vištienos, o Antaną prajuokina tik nešvankūs anekdotai. Bendradarbiai beveik visada šalia. Ir jie tokie panašūs į jus išsilavinimu, pajamomis, interesais ir vertybėmis. Liaudiškai tariant - toks tokį sutiko. Emocinio bendrumo puoselėjimas ir šiuolaikiškas meilės, kaip partnerystės, idealas - puikios prielaidos megztis tarnybinei meilei.

Paslaptis ar visuotinė nuosavybė?

Įsimylėjęs Jonas negali galvoti apie nieką kitą, išskyrus naująją meilę. Štai dėl ko nerimauja darbdaviai. Rizika, kad nukentės darbuotojo produktyvumas ir darbo atmosfera, bus peržengtos dalykinio bendravimo normos, nepaisoma konfidencialumo. Porelė įsimylėjėlių, užuot dirbę, šaudo akimis, reikia nereikia susitinka koridoriuje. Kiti įstaigos darbuotojai nuščiūva - labai apsidžiaugia rutinos paįvairinimu ir mielai aptarinėja pikantiškas detales. Tarnybinis romanas veikiai tampa visuotine nuosavybe. Didžioji paslaptis pamažu tampa nebe paslaptimi. Romanas kelia susidomėjimą ir smalsumą, flirtuotojus stebi daug akių, meilė netgi praranda intymumą. Kai kurie tarnybiniai meilės ryšiai baigiasi vedybomis, kiti - ašaromis ir nusivylimu ar karjeros toje organizacijoje pabaiga. Dar 7-ame dešimtmetyje tarnybinio romano atveju grėsdavo papeikimas ar perkėlimas į kitas pareigas.

Magiškas nusiraminimas

Užmegzti rimtus santykius, surasti savo vadinamąją antrąją puselę nėra taip paprasta. Tam būtina žmogų gerai pažinti. Kolega, kuris ilgą laiką yra šalia, gerai pažįstamas, yra potencialus partneris. "Buvimas su kolegomis vienoje įstaigoje užima daugiau laiko nei buvimas šeimoje. Natūralu, kad taip dažnai abi sritys sujungiamos ir tai tampa bendro gyvenimo modeliu. "Nelegalų" bendravimą, kai tarnybinį romaną užmezga vedęs vyras ar ištekėjusi moteris, skatina tam tikra rizika ir santykių pikantiškumas. Tačiau netgi tuomet, kai meilės nuotykiai akivaizdūs, yra magiškas nusiraminimas: iš tiesų aš nieko blogo nedarau, tai yra mano draugė, su kuria aš dirbu. Mes tik paflirtuojame, pabendraujame, bet tai neturi nieko bendra su nukrypimais į šoną. Grįžęs namo vėl esu pavyzdingas tėvas ar pavyzdinga motina, žmona", -sako psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas.

Neišsipildžiusių fantazijų vaistus

Vadovai, laikantys vadžias savo rankose, šeimoje atsiradus nesklandumų neretai linkę tokiu būdu pasinaudoti valdžia. Dažniausiai tai vidutinio amžiaus vyrai, išgyvenantys šiokią tokią krizę: pereidami iš vidutinio į vyresnįjį amžių jie patiria fizinės, seksualinės jėgos sumažėjimą. Vienintelis būdas įrodyti pajėgumą - susirasti jaunesnę partnerę. Jie labai retai sulaukia sėkmės nuėję į klubą, jaunimo pasilinksmino vietą, tad tinkamiausia išeitis - darbo aplinka.

Tarnybinis seksas su vadovu yra pavojingas darbuotojo reputacijai ir karjerai. Santykiams nutrūkus žemesnio statuso darbuotojui labai sunku likti dirbti su buvusiu mylimuoju, kartais tenka išeiti iš darbo. Ilgalaikiai santykiai gali kelti nuolatinį kolegų pavydą ir pasipiktinimą. Net ir mažos privilegijos ar nereikšmingi paskatinimai, kuriuos vadovas ar vadovė skiria mylimam asmeniui, gali būti suvokiami tik kaip romantiškų ryšių nuopelnas.

Jaunos merginos į tarnybinius romanus dažniausiai pasineria dėl neįsisąmoninto kontakto su savo tėvu. Vyresnis vyras, juo labiau viršininkas, jai gali būti kaip neišsipildžiusių fantazijų išsipildymas - čia ir dabar. Pradėjusi bendrauti su 20 metų vyresniu vyru ji tarsi iš naujo išgyvena kontaktą su tėvu. Tačiau praregėjimas paprastai būna skausmingas: po seksualinio suartėjimo, kai pasiekiama viršutinė santykių riba ir mergina soti meilės, patenkinta, ji staiga suvokia, kad reikėjo visai ne to. O ir vyras pasirodo ne toks jau gražus ir geras.

"Lytinio brendimo periodu mergaitė nori užvaldyti savo tėvą, turėti jį kaip vyrą. Mergaitės dažnai sako tekėsiančios už savo tėčio, o berniukai vesiantys mamą. Praregėjimas tarnybinio romano metu yra skausmingas, nes suvokiama, kad fantazijos tėra fantazijos, virtusios realybe jos pasirodo visai ne tokios, kokių norėta. Užvaldo pyktis, apmaudas, netgi depresija", -tvirtina pašnekovas.

Nuo žaidimo - prie šukių

Užmegzti intymūs santykiai darbe rodo, kad tose šeimose nėra viskas gerai. Jei mano šeimoje viskas gerai, tokių santykių neieškosiu. Kai darbe žmonės atranda vienas kitą, pradedamas painioti asmeninis ir darbinis gyvenimas. Kol tarnybinį romaną lydi žaidimai - tai tėra žaidimai, darbo santykiai sau, o asmeniniai - sau. Tačiau flirtui virtus rimtais santykiais mano gyvenimas tampa vienodai užvaldytas ir darbo, ir namų, negaliu turėti privačios erdvės. O privačią erdvę privalome turėti kiekvienas.

"Tuomet neaišku, kur aš esu - ar atėjęs į darbą esu asmeniniame gyvenime, ar darbe? Anksčiau ar vėliau rezultatas tas pats - subyra arba bendras darbas, arba pora, - įsitikinęs Milašiūnas. - Kada nors vis tiek reikia vienam nuo kito atsitraukti. Ne veltui atsiranda noras atostogauti atskirai. Ir tai jau nėra normalu. Kai darbas virsta asmeniniu gyvenimu, o asmeninis gyvenimas - darbu, pasideda tiesus kelias santykių pabaigos link".

Nutrūkus artimam ryšiui visuomet skaudu. Dar skaudžiau, kai buvęs mylimasis lieka kolega. Ne visi pajėgia kasdien matyti buvusį partnerį ir nuolat prisiminti nenusisekusius santykius. Neretai "suvilioti ir pamesti" nesugeba išlaikyti dalykinio stiliaus ir profesinio bendravimo - karčios nuosėdos išsilieja nesutarimais su bendradarbiais, keršto proveržiais.

Ugnė Barauskaitė
© ELTA

UGNĖ BARAUSKAITĖ: „Žmonėms reikia ne uždrausto vaisiaus, bet karo"

Ji parašė dvi knygas: „O rytoj vėl reikės gyventi" ir „Dešimt", pagimdė dvi dukras: Juliją ir Jonę - mažylę, prieš pusmetį išvydusią pasaulį kartu su antrąja knyga. Per vestuves yra vilkėjusi tiek baltą, tiek raudoną sukneles. Du kartus tuokėsi ir du kartus skyrėsi. Dabar trisdešimtmetė moteris gyvena su trečiu vyru ir šiandien yra tvirtai jsitikinusi, kad dar kartą civilinės metrikacijos biuro paslaugų tikrai neprireiks. Padėjęs sukurti šeimą nuostabus rašytojos Ugnės Barauskaitės ir LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės" operatoriaus Andriaus tarnybinis romanas tęsiasi!

- Tave ir Andrių suvienijo tarnybinis romanas?

- Mano šeima - tarnybinio romano tęsinys. Buvau laidos vedėja ir stovėjau prieš kamerą, o kamerą laikė jis (tuo metu Ugnė taip pat dirbo LRT, buvo sveikatos laidos redaktorė - aut).

- Kaip ištirpo riba tarp kolegos ir gyvenimo draugo?

- Etapais: pirmiausia kolega tapo draugu, su kuriuo einama gerti alaus, o paskui draugas tapo artimiausiu draugu, su kuriuo dalijamasi viskuo. Pirmas žingsnis nebuvo itin sudėtingas: televizijos žmonės neretai gyvena nebesupaisydami, ar dirba jau gerdami alų, ar gerdami alų dar dirba.

„Vyrui galima, nes jis vyras!

- Ar buvo svarstymų: verta ar ne? Kaip tai išsirutuliojo?

- Žinoma, buvo. Seksas dažnai sugadina draugystę, ir visi tą žino. Bet kai labai užsimano, tai pamiršta, o rytą ima drebinti kinkas. Visada sau sakau, kad visa, ką darome, yra labai žmogiška, todėl neturėtų būti nei smerkiama, nei gėdinga. Bet kas nori būti atstumtas? Ir dar kitų akivaizdoje?.. Mūsų santykiai rutuliojosi labai juokingai: pradžioje prisiekinėjome, kad tikrai kartu negyvensime, gana tokių pančių, paskui apsidairėm ir pamatėm, kad jau gyvenam. Kartu iš darbo, kartu į darbą - taip ir išsirutuliojo.

- Ar tai, kas įvyko tarp jūsų, vienareikšmiškai galite pavadinti tuo tipišku tarnybiniu romanu? Daugeliui vis dar nedrąsu apie tai kalbėti, šie žodžiai sukelia neigiamą reakciją...

- Pagal pavadinimą - taip, nes tai buvo romanas tarnyboje. Bet paprastai tarnybinį romaną įsivaizduoju truputį kitaip: kai žmona namie, o darbe - meilužė. Beje, kad namie vyras, įsivaizduoti nesiseka, manau, ištekėjusios moterys atsargesnės, darbe rizikuoja rečiau nei vedę vyrai, Tikėjimas, kad "vyrui galima, nes jis vyras", vis dar labai gajus, o moteriai vis dar lengva primesti kekšės reputaciją, tad ir brangindamos karjerą moterys rečiau bėginėja po tarnybines pievas. Žinoma, kai įsimyli, tai ką padarysi, visa galva ir neri, bet vien kūniškų malonumų galima paieškoti ir kitur. Be antspaudo, bet su rekomendacija

- Ar skiriasi tarnybinio romano taisyklės nuo susipažinimo bare, klube ar tiesiog gatvėje?

- Neturiu supratimo, kaip žmonės susipažįsta baruose, klubuose ar gatvėse. Aš renkuosi žmones "su rekomendacija", kuriuos kas nors man pristato. Be to, nemanau, kad visa, kas telpa į tarnybinio romano vartus, turi taisykles. Jei tai peržengia anekdotinius šefo ir sekretorės vaidmenis, prasideda labai individualios istorijos.

- Ar jums svarbi santuoka?

- Man svarbi šeima. "Santuokos registracija civilinės metrikacijos biure" man kelia tiesiog alergiją. Esu dusyk išsiskyrusi, tad puikiai žinau, kaip šlykštu ir žema pešiotis su oficialiomis instancijomis, kurios bando prievarta suguldyti žmones, visai nebenorinčius būti kartu. Kai tave suregistruoja su kitu žmogumi, išsyk imi drebėti, kad ko nenutiktų ir netektų su tomis instancijomis pešiotis, tai iškreipia natūralią žmonių santykių ir įsipareigojimų tėkmę.

Mylėti nekariaujant

- Kodėl darbe vis dažniau ieškoma sielos draugo, sekso partnerio ar tinkamo sutuoktinio?

- Žmonės darbe praleidžia pamišėliškai daug laiko, kurio pritrūktų įprastiems pasimatymams. Kolegas dažniausiai sieja panašus išsilavinimas, intelekto koeficientas, neretai ir pomėgiai. Tu numanai, kiek kolega uždirba, žinai, kaip atrodo piktas ar išbartas viršininko, be to, kolega tikrai nenuslėps nei savo metų, nei žmonų.

- Darbas ir meilė - pikantiškas ir gundantis mišinys, puikus pilkos kasdienybės prieskonis?

- Turi omenyje darbą ir seksą? Taip, kodėl gi ne. Tai gali būti visai pikantiškas gyvenimo paįvairinimas, ir tik nuo santykiaujančiųjų priklauso, ar tas prieskonis džiugus, ar velkantis iš paskos krūvą emocinių problemų.

- Kodėl žmonės ieško meilės už santuokos ribų?

- Nes tos meilės santuokoje neužtenka, spėju... Pacituosią šį tą iš savo pirmosios knygos: "Žmonės išsiskiria dėl dviejų dalykų: karas baigėsi, o žmogus salia taip ir netapo draugu - tai vadinam Charakterių Neatitikimu; arba charakteriai atitiko, bet jis ar ji mylisi nebe namie. Aišku, galima pradėti žaisti: nuo paprasčiausio pasivaikščiojimo po butą be kelnaičių, bet su aukštakulniais - iki sekso klubų ar trečio partnerio. Žmonėms reikia ne šiaip aštresnių įspūdžių ar Uždrausto Vaisiaus -žmonėms reikia karo. Tai gamta". Labai norėčiau įrodyti priešingai, bet ar įrodžiau, paaiškės tik gyvenimo pabaigoje. Dabar norėčiau tikėti, kad žmonės gali mylėti vienas kitą ir nekariaudami.

Kvailo ir protingo neatgrasins

- Ar įmanoma tarnybinį romaną nuslėpti nuo aplinkinių, kolegų? Kodėl jie slepiami?

- Jei romanas pasibaigia, tai vadinama "pasitąsymu", vadinasi, reakcija neigiama. Jei užbaigiamas vestuvėmis, tai dar viena masinė šventė kolegoms. Tiesa, kai žmonės sukuria šeimą "be popierių", kolegos dar ilgai varsto įtariais žvilgsniais ir laukia, kada galės procesui suteikti "pasitąsymo" vardą, o su "pasitąsiusiais" laistys širdies skausmą jų sąskaita.

- Kas labiausiai atgraso nuo nuotykių ieškojimo darbe?

- Jei žmogus kvailas, tai neatgrasins niekas. Jei žmogus protingas ir pasiryžęs būti atsakingas už savo sprendimus bei veiksmus, tada irgi niekas. Labiausiai nemėgstu bailių, kurie tik varvina seilę, ir kvailių, kurie paskui sako, kad "nepagalvojo".

- Darbas ir meilė: įsimylėjėlių problemos turbūt tęsiasi net ir tuomet, kai romanas baigiasi vedybomis? Darbas persikelia į namus, o namų nesklandumai - į darbą? Ar meilė ir darbas suderinami?

- Esu ne kartą mačiusi, kaip žmonės gelbėjo savo santuokas, bandydami pakeisti darbovietes, bet neišgelbėjo. Jei santykiai pasmerkti žlugti, tai žlugs bet kur. Sunku pasakyti, kaip su tais namų nesklandumais darbe, nes mudu su vyru niekada nebuvom susipykę, o kad namie pliauškiam apie darbą - tai tik geriau. Juk kalbam apie mylimą darbą, ne apie pančius kažkokius!..

Be to, juokingai skamba: "romanas baigiasi vestuvėmis". Kodėl jis turėtų tuoj ir baigtis? (juokiasi) Tarp mūsų viskas baigta!

- Ar įmanoma normaliai dirbti, kai įsimylėjusiems kolegoms "nekalbadieniai"?

- Nekalbėdama aš mirčiau. Kaip galima nekalbėti su savo žmogum?

- Vis dėlto, jei meilė trukdo darbui, mesk... darbą ar kolegą?

- Tokia ten ir meilė, jei trukdo. O jei trukdo aistros, tai geriau palūkėti: anksčiau ar vėliau jos baigiasi. Tada vėl imi miegoti naktimis, į darbą ateini laiku ir, žiūrėk, ką gero nudirbi. Juk aistroms aprimus, seksas užima visai nedaug laiko, tiesa?.. Tada nebereikia mesti nei to, nei to. Kita vertus, dėl mylimo žmogaus darbą pakeisti nesunku. Juk ar šiaip, ar taip, juos kaitaliojam. Nors dėl gero darbo galima pakeisti ir meilužį, jei toks jau trukdantis pasitaikė. Juokauju, žinoma. Nėra universalių receptų, suprantama.

- Ar įmanoma dirbti nutrūkus tarnybiniam romanui?

- Įmanoma, jei žmonės protingi ir atsakingi. Nors pagal man žinomus atvejus galiu teigti, kad vyrai retai būna protingi ir atsakingi. Šiuolaikinės moterys kur kas lengviau prisitaiko prie civilizuoto bendravimo taisyklių, o vyrai neiškenčia nesimetę į asmeniškumus: kabinėjasi prie naujų gerbėjų, o draugišką pasilabinimą palaiko ilgesiu, kurį reikia tuoj pat užmušti žodžiais: "Tarp mūsų viskas baigta, atsimink!!!" Kita vertus, jei jie taip pamišėliškai nesielgtų, iš ko krizentume per mergaičių vakarėlius?..

- Kai kurios firmos prieš įdarbindamos sutuoktinius ilgai svarsto...

- Aš irgi pasvarstyčiau, nes taip kontora netektų dviejų tarnybinių romanų! Juokauju. Žmones derėtų vertinti pagal gebėjimus ir charakterį: pavyzdžiui, bambeklių nepriimčiau nė už ką. Bambekliai gadina ir taip ne itin džiugią atmosferą darbovietėje, dėl to krinta darbo našumas, vadinasi, darbdaviui nuostoliai. Nekenčiu bambeklių!

- Ką patartumei tiems, kurie dar tik pradeda tarnybinį romaną ir šiek tiek būgštauja?

- Tegu nepradeda. Jei taip būgštauja, tegu tuščiai netampo likimo ir darbdavio už ūsų.

REDITA DOMINAITYTĖ: „Kalbame viena kalba ne tik darbe..."

Nuo 18 metų intensyviai tekinta, nuo 23-ejų vadinta visiška senmerge, 25-erių slenkstį peržengusi valiūkiška raudonplaukė buvo tarsi galutinai išbraukta iš potencialių nuotakų sąrašo. Nuolat visiems turėjo teisintis, kodėl ji dar be poros. Tačiau savo meilės valandos mergina sulaukė. Fotografas Deivis Lukas į aktorės, buvusios TV laidos N-14 vedėjos gyvenimą atėjo pačiu netikėčiausiu momentu. Pora, sujungta fotoaparato objektyvo, darbo reikalų iš asmeninio gyvenimo neišveja ir šiandien.

- Kaip susipažinai su Deiviu?

- Pirmą kartą susitikome 1998-aisiais, kai jis mane fotografavo vienam žurnalui. Tuomet dirbau televizijoje, buvo piko metas, sulaukdavau labai daug dėmesio iš aplinkinių. Pasak Deivio, tąkart jis smarkiai vėlavo, tad gerokai pyktelėjau. Nors jis metais vyresnis už mane, tada ypač jaunai atrodė, o jaunesni vyrai iš principo man niekada nedarė įspūdžio. Kai kitą kartą vėl mane fotografavo, net neprisiminiau, kad buvome anksčiau susitikę.

- Vėliau nutiko tai, ką galėtume pavadinti tarnybiniu romanu?

- Viskas vyko pamažu. Pakviečiau žurnalistę ir jį į savo spektaklį Kaune. Paskui nuėjome išgerti kavos. Nors prie stalo buvo nemaža kompanija, pamačiau, kad su Deiviu kalbame viena kalba. Tuomet natūraliai iškilo klausimas: kodėl jis ne su manim? Sužavėjo kaip asmenybė, žinoma, ir kaip gražus vyras. Jaučiau, tarsi būčiau sutikusi savo žmogų. Tačiau buvo ne ta situacija, ne tas laikas ir ne ta vieta. Be to, jis turėjo draugę. Išlaižyti medaus statinę iš karto

- Lemtingas susitikimas įvyko po pusės metų. Vasarą, kai buvo ne darbo sezonas, sumaniau pasidaryti savo nuotraukų archyvą. Mane kalbinusi žurnalistė patarė kreiptis į Deivį.

- Pati žengei pirmą žingsnį?

- Tikrai nedariau to specialiai. Esu pakankamai senamadiškai auklėta. Tuo metu neleido ir statusas - televizijoje dirbantys žmonės neišvengiamai šiek tiek susireikšmina. Esu iš tų, kurios mano, jog vyras turi rodyti moteriai dėmesį. Pati niekada nesiimu iniciatyvos.

- Kai atvežė nuotraukas, ar pajutai jo, kaip vyro, tau, moteriai, rodomą dėmesį?

- Nebuvo jokio koketavimo, flirto, užuominų, tik nuoširdus bendravimas. Pajutome, kad kalbame ta pačia kalba, bet mūsų neužvaldė savininkiškumo jausmas. Nekilo mintis, jog būtinai privalai turėti žmogų, su kuriuo vienodai mąstai. Tačiau pasikalbėjus neliko jokių klausimų. Viskas ėmė suktis žaibiškai: pradėjome drauge gyventi, netrukus gimė ir dukrytė Upė. Nekilo klausimų dėl vaikų, bendro gyvenimo. Viskas vyko labai natūraliai.

- Panašu į stiprios aistros užvaldytus žmones. Žaibiškai užsiliepsnoja, staiga išlaižo medaus statinę ir...

- Mes jau treji metai kartu. Vis dar liepsnojame. Be abejo, nebuvo draugystės metų, vaikščiojimų susikibus už rankučių. Susitikome čia ir dabar būti kartu. Atradome vienas kitą kaip savo didžiąją meilę. Beribis jausmas. Juk kadaise buvo pirmoji ir kitos meilės, įvairūs susitikimai su vyrais, tačiau tokio jausmo - ne. Su niekuo nesulyginama.

Plius ir minus

- Kada į jūsų santykius įsimaišė bendras darbas?

- Kai buvau šeštą mėnesį nėščia. Jis persikėlė iš Kauno gyventi pas mane. Žmogui, ką tik atvykusiam į sostinę, nėra lengva rasti savo vietą. Norėjome būti savarankiški, reikėjo šiokio tokio pastovumo. Išmušdavo iš vėžių nestabilus aktorinis gyvenimas, kai tave samdo vienam sezonui. Jis fotografas, aš - artistė. Sumanėme įgyvendinti originalią idėją - fotografuoti nėščiąsias, kūdikius ir vaikus.

- Ne vienus metus dirbate drauge. Ar nuolatinis buvimas kartu namie ir darbe trukdo asmeniniam gyvenimui, ar kaip tik sutvirtina santykius?

- Asmeninių ir profesinių santykių susiliejimas turi tiek pliusų, tiek minusų. Negalėčiau kategoriškai pasakyti, kad dirbdami kartu žmonės atsibosta vienas kitam ar besisukantys atskirai pasigenda tos vienybės. Nėra taisyklės, kas geriausia. Pagrindinė mūsų pokalbių tema yra ne darbas, o vaikas. Upė dabar išgyvena pažinimo laikotarpį, jai viskas įdomu. Dažniausiai kalbame, ką ir kaip ji padarė, kaip nusišypsojo, kas nutiko. Darbo tematika gerokai nustumta į šalį.

Žiupsnelis cukraus rutinai pasaldinti

- Kodėl taip dažnai susižavima vienas kitu profesinėje aplinkoje?

- Tai lemia stipriai pasikeitęs požiūris į darbą. Juk praktiškai gyvename darbe. Žmonės atkakliai siekia karjeros. Menininkams darbas apskritai yra gyvenimo būdas, jie nuolat sukasi toje terpėje. Rasti laiko iš kitos aplinkos atėjusiam žmogui labai sunku, todėl ir mezgasi tarnybiniai romanai. Bendradarbius vienija panašus išsilavinimas, bendri interesai, pomėgiai. Net jei nedirbi viename kabinete, gali pabendrauti su žmogumi per pietus, drauge išgerti kavos. Menininkai nuolat kartu repetuoja, daug laiko būna vienas šalia kito, tad natūralu, jog tai perauga į asmeninius santykius. Kasdien nekalbame apie savo jausmus. Arba tai savaime aišku, arba turime kompleksų. Mes, lietuviai, gailime vienas kitam gražių žodžių. Mus suvienija bendri pomėgiai, žmonės ir, žinoma, darbas.

- Tarnybinio romano pradžia aplinkinius žavi ir intriguoja - kažkas vyksta, bet įnirtingai bandoma nuslėpti.

- Juokingiausia, kad tai, nors ir kaip slėptume, dar atviriau atskleidžiame. Tarnybiniai romanai akivaizdūs. Net kai žmonės patys neprisipažįsta, jog patinka vienas kitam, aplinkiniai tai jau pastebi. Išduoda žvilgsniai, judesiai, menkiausi niuansai. Romanui peraugus į tvirtus santykius, tai būna įvardyta. Tada visi žino, kad štai jie - pora.

- Aplinkiniai neretai mielu noru įsitraukia į žaidimą. Tai tarsi žiupsnelis cukraus į darbo rutiną.

- Lietuvoje labai smagu paliežuvauti. Paskalas dažniausiai skleidžia moterys. Vyrai mažai teikia reikšmės detalėms, o tai būtent iš niuansų ir susideda. Moterims paskalos tampa gera tema prie puodelio kavos. Darbe visko pilna: žmonių simpatijų ir pykčio, intrigų, tarnybinių romanų. Santykių amplitudė labai plati.

Nuo tabu iki padebesių

- O kuo tau dvelkia posakis "tarnybinis romanas"?

- Papildomos konotacijos suteikia pati formuluotė. Manau, dar yra žmonių, kurie vengia kalbėti šia tema, tarsi tai būtų kažkas nepadoraus. Tokie žmonės užsidarę savo futliaruose, kategoriški ir konservatyvūs. Šiukštu, jiems tai tabu. Svarbiausia, kad jausmai būtų tikri. Argi geriau susipažinti Gedimino prospekte?

- Dar ne taip seniai įmonėse skeptiškai buvo reaguojama į tokius nuotykius darbe.

- Viršininkas, kuris yra pakankamai protingas ir geras psichologas, sugebėtų panaudoti tarnybinės meilės energiją jam palankia linkme. Trykštantys energija, kupini pozityvių jausmų įsimylėjėliai darbe gali pasiekti puikių rezultatų. Viršininkui - patogi situacija, juk romanas mezgamas čia pat. Darbuotojas neskraido padebesiais, nemąsto apie žmogų, esantį kur nors toli, visą dieną nesiuntinėja elektroninio pašto žinučių, nuolat nepliurpia telefonu, vos mylimajai pabarbenus nelekia iš darbo. Viskas vyksta vietoje. Argi tai ne geriau?

- Juk labiausiai baiminamasi nesėkmingo finalo...

- Tai sudėtingesnis variantas. Sunku, kai susidaro meilės trikampiai, kai vienas myli, o kitas - ne. Tačiau abejoju, kad yra tokių, kurie jausdami bendradarbiui stiprią trauką, simpatiją vengia santykių vien dėl to, jog drauge dirba. Koks pragmatiškas turėtų būti žmogus, kad su išskaičiavimu žiūrėtų į meilės reikalus, atseit, apsimoka ar ne, verta ar ne? Tikri jausmai negali būti sveriami.

- Ar porai išsiskyrus įmanoma dirbti toliau, tarsi nieko nebūtų įvykę?

- Per sunku. Jei buvo tikri, stiprūs jausmai, tinkamiausias variantas vienam iš tų žmonių išeiti iš darbo. Paprastai taip ir būna. Neįsivaizduoju, kiek reikia turėti tvirtybės, kad pasiliktum ir toliau kankintumeis!.

- Kalbi tik apie tarnybinio romano kraštutinumus. O viduriuko nėra?

- Tai žmonių susitarimo reikalas. Iš anksto susitariama, kad tai, tarkim, tik pramoga ir nieko daugiau. Žaidimu viskas ir baigiasi. Neskausmingiausias variantas, kai romanas ir lieka tik romanas.

Senmergystė, antspaudai, likimai...

- Vieni žmonės nė nemirktelėję stačia galva puola į meilės avantiūras, kiti kratosi to iš tolo arba tik ilgesingai apie tai svajoja ir vis laukia nesulaukia progos.

- Daugiausia viską lemia aplinka. Palankiausia terpė - didelės įmonės. Pavyzdžiui, kai yra didelis pastatas, o jame gausybė firmų ir darbuotojų, nieko stebėtina, kad ir tarnybinių romanų daug. Nebūtina dirbti vienoje bendrovėje. Tarkim, viename pastato aukšte įsikūrusios penkios firmos. Natūralu, jog prasilenkiant koridoriuje kažkas sužaibuos, atsiras kontaktas, simpatijos.

- Tarnybiniai romanai dvelkia likimu?

- Šimtu procentų esu įsitikinusi, kad mus su Deiviu suvedė likimas. Anksčiau vyravo kitoks požiūris į santuoką, žmonių tarpusavio santykius, šeimą. Nuo pat 18-os jutau iš aplinkinių nuolatinį spaudimą tekėti, kurti šeimą, auginti vaikus. 28-erių tuo požiūriu, atrodė, buvau beviltiškas žmogus. Tačiau širdies gilumoje vis vien slapta turėjau viltį, kad mano žmogus kur nors yra.

- Ar tau svarbi santuoka?

- Kadaise buvo labai svarbi. Merginos nori ištekėti, apsivilkti baltą vestuvinę suknelę. Mąstydavau: visos tuokiasi, reikia ir man. Daugelis mano, kad antspaudas - stabilumo garantas, štai ištekėjai ir gali būti rami. Visiška nesąmonė! Kai sutikau Deivį, net nekilo mintis, jog reikia tuoktis. Kam tas popierius? Ir taip jaučiuosi saugi. Kiti sako, kad reikia dėl vaiko. Ir dėl jo nejaučiu jokio poreikio. Deivis puikiai išsprendė šį klausimą, pasakė: "Kai jausi, kad nori, tiesiog pasakyk". Svarbiausia - esame kartu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (106)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (196)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (287)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (567)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (55)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (199)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...