Čia tiek seksizmo, lyčių esencializmo ir urvinio žmogaus logikos, kad sunku patikėti, jog knyga yra ne kas kita, kaip pagalbos šauksmas.

Iš situacijų, pastebėjimų ir patarimų akivaizdu, kad Melissa yra ištekėjusi už kontroliuojančio monstro, kuris į ją nežiūri ne tik kaip į lygiavertę partnerę, bet apskritai kaip į žmogų. Jis neleidžia jai išvažiuoti su nakvyne, aiškina, kokius drabužius vilkėti, nenorėjo, kad ji dirbtų (dar prieš tampant mama), o kartais netgi būna agresyvus.

Joe (jis yra kitos serialo herojės Teresos Giudice brolis) bando apriboti bet kokią žmonos individualumo ar nepriklausomybės apraišką, tarp jų ir šią knygą. Jis nuolat kiša trigrašį aiškindamas, kaip moterys turėtų elgtis. Jo mintys, ypač apie seksą, tiesiog šokiruoja.

„Vyrai, žinau, kad manote, jog jūsų moteris – ne iš tų, kurios nori būti „paimtos“. Bet, patikėkite manimi, jūs klystate. Visos moterys retsykiais to nori. Jei jūsų žmona sako „ne“, apsukite ją ir nuplėškite drabužius. Ji nori, kad jūs dominuotumėte. Moterys nesuvokia, kokie paprasti yra vyrai. Tiesiog duokite mums, ko mes norime.“

Tai yra išprievartavimas; nesuvokiama, kaip leidėjai sutiko tai išspausdinti.

Deja, netgi tos knygos dalys, kurias parašė pati Melissa, yra tik „išsimokslinimo“, kurį gavo iš vyro, transkripcija.

„Pradžioje Joe norėjo mylėtis kasdien - vieną, o kartais du ar tris kartus per dieną... Jei neduodavau, jis nusimindavo. Jei sekmadienio naktį mylėjomės, tai pirmadienį jis ne taip smarkiai susierzins man ką nors ne taip padarius. Bet jei dvi dienas nesimylėjome, ir aš jį suerzinu – kils didelis konfliktas.“

Tiesą pasakius, ji yra jo sekso vergė.

„Laimingi vyrai atlaidesni. Jie greitai pamiršta. Greitukai labai svarbūs. Sakykite, ką norite, bet tai tiesa.“

„Moteris turi rūpintis savo figūra. Ji turi gundyti. Ji turi norėti eksperimentuoti savo ir vyro malonumo vardan. O svarbiausia, ji visada turi būti pasiruošusi mylėtis.“

Dar kelios ištraukos:

„Net jei esu labai pavargusi ir nenusiteikusi, Joe labai svarbu, kad mes palaikytume fizinį ryšį. Todėl sakau: „Šią naktį nelabai noriu, bet vis tiek pasimylėkime.“ O jei tikrai nenoriu, stengiuosi tai pasakyti švelniai. Nenustumkite grubiai, nesakykite pakeltu balsu „Palik mane ramybėje!”, nes galiausiai jis paliks jus ramybėje kur kas ilgesniam laikui, nei norėtumėte.“

Melissos išmintis iš tiesų tėra tik vyro sumaitintas ir sukramtytas šlamštas. Štai ištrauka iš Joe pamąstymų apie tai, kodėl moterys kaltos dėl vyrų neištikimybės:

„Atsisakymas mylėtis yra viena iš trijų pagrindinių priežasčių, kodėl vyrai būna neištikimi. Jei tuo metu akiratyje pasirodys negražiausia pasaulyje mergina, jis gali sutikti, nes galvoja – bent kažkas manęs nori.“

Kitame skyriuje Melissa, galima sakyti, kartoja jo žodžius:

„Manau, kad jei žmona yra „visada pasiruošusi“, jos vyras niekada nenorės eiti pas kekšes ar į striptizo klubus. Jis nekabins moterų baruose ir nesiseilės dėl draugo merginų ar sekretorės. Jis skubės namo pas savo žmoną, kuri pasirūpins, kad jis puikiai praleistų laiką savo paties namuose.“

Ji pasakoja apie vyro nurodymus.

„Santuokos pradžioje jis aiškino, kaip įsivaizduoja gyvenimą kartu, mokė ir taisė mane. Joe visada sako: „Reikia išmokyti žmogų tiesiai vaikščioti peilio ašmenimis. Jei paslysi, įsipjausi.“ Jis sakė, kad jei, pavyzdžiui, išbėgsiu į vaistinę, o jis tuo tarpu grįš į tuščius namus, jam tai nepatiks. Jis skambins ir sakys: „Man nerūpi, jei visą dieną kažkur vaikštinėji. Bet aš nenoriu grįžti į tuščius namus.“

O štai Joe mintys apie lygybę:

„Man nesvarbu, jei moteris uždirba daugiau pinigų už vyrą, jei jis – durininkas, o ji – prezidentė. Jei po 14 val darbo dienos vyras grįžta namo, o ant stalo nėra vakarienės, nes jo žmona plepa telefonu, žiūri televizorių ar sėdi prie kompiuterio, jis nesijaus gerbiamas.“

Jo mintys apie vaikų priežiūrą:

„Aš nemaitinu vaikų ir nekeičiu sauskelnių. Mano tėvas niekada nevalė man užpakalio, o aš nevalau jų savo vaikams.“

Apie dvigubus standartus ir vaikų auklėjimą:

„Mano sūnūs turi atskirą įėjimą į namą. Jie gali išeiti ir grįžti kada panorėję. Jie gali į savo kambarius kviestis ką tik nori. Man tai nerūpi. Bet aš noriu, kad mažoji Antonia visada būtų šalia.“

„Norėčiau, kad ji ilgai draugautų su vaikinu, paskui draugiškai išsiskirtų abipusiu susitarimu, o tada ištekėtų už kito vaikino. Taip būtų idealu. Nenoriu, kad kas nors sudaužytų jai širdį. Manau, kad vienintelis būdas kažkiek padėti – tai būti labai griežtam ir kontroliuoti, su kuo ji susitikinėja, kur eina ir ką daro. Žinau, kad tai dvigubi standartai, bet man tai nerūpi! Aš ne suvaržau Antonios laisvę, bet saugau savo dukrą.“

Štai ką Melissa rašo apie savęs, kaip moters, paaukojimą siekiant įtikti vyrui.

„Vakarienės gaminimas ir namų tvarkymas padeda man išlikti nuolankiai.“

„Galbūt kažkas žiūri į Joe ir galvoja, „Šovinistinė kiaulė!” Kartais tikrai atrodo, kad jis toks! Galbūt jūs žiūrite į mane ir galvojate, kad aš senamadiška. Bet aš viską matau taip: Joe visą dieną pluša darbe, o aš plušu namie. Iššluostyti palietą pieną yra mano darbas. Tiesiog paimu ir išvalau. Nėra prasmės ginčytis dėl dalyko, kuris užima penkias sekundes.“

Dar vienas „perliukas“:

„Pasikeitus lyčių vaidmenims, pasikeičia ir seksualiniai vaidmenys. Jei jis plauna indus ir keičia sauskelnes, kas vadovauja lovoje? Mūsų santuokoje Joe visuomet yra vyras, kuris daro vyriškus darbus. O aš – moteris, kuri daro moteriškus, tarp jų ir rūpinasi namais.“

Melissa rekomenduoja išmokti puikiai gaminti, kasdien darytis makiažą, skustis kojas, rūpintis figūra, o kai užsinori „didelio“, eiti į „Burger King“ už kampo.

„Moterys nekakoja. Aš – niekada. Ir niekada nekakosiu. Tiksliau, tai Joe taip galvoja! Mes vedę devynerius metus, bet jis niekada nematė ir neužuodė mano „didelio“. Kaip man tai pavyksta? Aš neinu į tualetą, kai jis namie ir nemiega. Jei labai prispiria, darau taip, kad negirdėtų, neužuostų ir nematytų. Tai iššūkis.“

O štai mintys apie madą:

„Pirmoji taisyklė: renkitės taip, kaip patinka jūsų vyrui. Mąstydama, ką apsirengti, turiu pagalvoti ir apie Joe. Aš visada vilkiu tai, ką noriu ir kas man patinka, bet visuomet stengiuosi būti graži vyrui.“

Žinoma, ir čia neišvengiama dvigubų standartų:

„Tai vienpusė gatvė. Jei pastebėjote, Joe niekada nemūvi vestuvinio žiedo. Jo pirštai labai stori ir jis mano, kad mūvėti žiedą yra nepatogu. Iš pradžių man tai nepatiko, bet dabar sakau sau, kad vestuvinis žiedas yra merginų magnetas - kaip dailus šunelis ar vaikiškas vežimėlis.“

Apie tai, kodėl jūsų vienišos pasileidusios draugės kenkia jūsų santuokai:

„Mums visiems patinka susitikti su vienišais draugais. Ar gali būti kas smagesnio? Bet vadinkime viską tikraisiais vardais. Tai neturėtų tapti įpročiu ištekėjus. Jūsų santykiams bus geriau, jei bendrausite su žmonėmis, su kuriais sieja daugiau bendrų dalykų. Taip mažesnė tikimybė pakliūti į bėdą... Dažni naktinėjimai su vienišomis draugėmis gali nuvesti į pagundą.“

Kodėl „dusti“ yra naudinga santuokai:

„Draugystės pradžioje nueidavom į barą, aš kalbėdavausi su žmonėmis. Grįžus namo Joe sakydavo: „Jaučiuosi, lyg niekur nebuvom kartu išėję. Tu su kitais kalbėjai daugiau nei su manimi.“ Turbūt galvojate, „Kodėl jis taip reikalauja dėmesio?“ Jis nereikalauja. Joe nereikia, kad vakarėlyje laikyčiau jo ranką. Tai pagarba ir lojalumas... Kartu atvykome. Laikomės šalia vienas kito. Kartu išvykstame.“

Kaip Joe ja manipuliuoja:

„Tiesumas gali būti malonus ar pamokantis. Jis taip pat gali būti žiaurus. Kai vyras prašo žmonos gražiau rengtis ar numesti keletą kilogramų, tai gali skambėti nemandagiai. Aš į šias pastabas nežiūriu kaip į įžeidimus. Tiesumas visada yra komplimentas. Tai reiškia, kad esu pakankamai pasitikinti savimi, jog priimčiau konstruktyvią kritiką.“

Jei dar nesupratote, šis vyrukas yra visiškas asilas. Bet tai dar ne viskas!

“Jei aš papriekaištauju, jis pasiunta. Galėčiau supykti, kad išsilieja ant manęs, bet kam tada reikalingas sutuoktinis? Geriau išlieti blogą nuotaiką ant žmogaus, kuris, žinai, nepanaudos to prieš tave. Jis norėtų aprėkti kolegą, klientą ar pavaldinį. Bet jis šaukia ant manęs ir nepraranda sandėrio. Aš galiu tai pakelti.“

Melissa prisimena keletą Joe pykčio priepuolių. Ji juos pateikia ne norėdama jį demaskuoti, bet siekdama paaiškinti, kaip išmoko prisitaikyti. Kartą Joe sulaužė kūdikio maitinimo kėdutę. Kitą kartą restorane sviedė kėdę. Niekas nenustebtų, jei jis pakeltų prieš ją ranką. (Buvęs draugas viename interviu tvirtino, kad taip yra nutikę.)

Melissa dažnai kartoja, kad laimingos santuokos paslaptis yra „pagarba“. Tačiau visiems skaitytojams akivaizdu, kad ji nelabai žino, ką tai reiškia ir kaip jos sulaukti. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (529)