Gauti medicininę pagalbą.
Jaustis saugiai. Išprievartavimas yra traumuojantis asmens išniekinimas. Ypač iš pradžių aukoms yra sunku būti vienumoje.
Aukai reikia, kad ja tikėtų. Ypač, kai moteris yra išprievartaujama per pasimatymą, moteriai reikia, kad aplinkiniai patikėtų, jog tai, kas įvyko iš tiesų buvo prievarta.
Žinoti, kad tai ne jos kaltė. Dauguma prievartos aukų jaučiasi kaltos ir yra įsitikinę, kad išprievartavimas kažkokia dalimi įvyko dėl jų kaltės.
Kontroliuoti savo gyvenimą. Kai moteris yra išprievartaujama, ji gali jaustis visiškai nekontroliuojanti to, kas su ja darosi. Žymus žingsnis kelyje į pasveikimą yra tiek mažų, tiek didelių dalykų kontroliavimas.
Ką jūs galite padaryti, kad padėtumėte:
Išklausykite ir neteiskite. Tai ne jūsų darbas vaidinti kaltintoją ir versti ją įrodinėti savo versiją. Priimkite jos versiją, išklausykite faktus ir palaikykite moterį. Jei jaučiate, kad tai kažkokia dalimi galėjo būti moters kaltė, su šiais jausmais turėsite susidoroti patys. Daugelis išprievartavimo aukų pagalbos centrų gali padėti ir išprievartautų moterų draugams ir giminėms.
Pasiūlykite prieglobstį. Jei tai įmanoma, pasilikite pas ją ar leiskite jai bent vieną naktį praleisti pas jus. Dabar netinkamas laikas jai būti vienai.
Būkite pasiekiami. Jai gali prireikti pasikalbėti netinkamomis valandomis, netgi vidury nakties. Gali būti, kad ji neturi daug žmonių, su kuriais gali pasikalbėti ir jūs galite būti vienintelis toks žmogus. Būkite šalia kiek įmanoma daugiau ir paskatinkite, padrąsinkite ją paskambinti į psichologinės pagalbos liniją arba kreiptis į specialistą.
Suteikite jai komfortą. Su ja labai blogai elgėsi. Jai reikia rūpesčio.
Leiskite jai žinoti, kad ji nekalta. Tai labai svarbu. Dauguma prievartos aukų kaltina save. Turite ją įtikinti, kad reikia kaltinti prievartautoją, o ne ją.
Būkite kantrūs ir supratingi. Kiekviena moteris turi išgyventi jai reikalingą laiko tarpą, kol pasveiks. Nenustatykite jai grafiko, per kurį ji turi susidoroti su šia problema.
Paskatinkite veiksmą. Pavyzdžiui, pasiūlykite jai paskambinti pagalbos telefonu, nuvykti į ligoninę ar sveikatos centrą, paskambinti į policiją. Gerbkite jos sprendimą, jei ji nusprendžia nepateikti kaltinimų.
Nebūkite per daug globėjiški. Paskatinkite ją priimti sprendimus savarankiškai. Jai reikia pajusti, kad ji kontroliuoja savo gyvenimą. Ji to nesugebės padaryti, jei viską darysite už ją.
Priimkite jos sprendimus dėl išprievartavimo. Net ir tuo atveju, nei nepritariate tam, ką ji daro. Svarbiau yra tai, kad ji priima sprendimus ir jūs juos turite gerbti, o ne įtikinėti ją dėl to, koks sprendimas yra “teisingas”.
Atidėkite į šalį savo sprendimus ir susitvarkykite su jais kur nors kitur. Nors išprievartavimo aukai svarbu žinoti, kad aplinkiniai yra lygiai taip pat nusiminę dėl to, kas įvyko, kaip ir ji, jai bus dar sunkiau, jei šalia savo jausmų, su kuriais ji privalo susitvarkyti, ji dar turės kovoti ir, pavyzdžiui, su jūsų pykčiu ir įsiūčiu. Jei jūsų jausmai labai stiprūs, pasikalbėkit su kitu draugu arba paskambinkite į psichologinės pagalbos liniją.
