Kas yra sąžiningumas tarpusavio santykiuose? Ar viską reikia sakyti savo partneriui? Kur yra riba tarp slapukavimo ir tarp normalios asmeninės laisvės? Kuo matuojama sąžinė? Kodėl tai, kas atrodo nusikaltimas vienam, kitam atrodo tik lengva prasiblaškymo forma? Ir ar visada geriau būti sąžiningu? (pvz., neištikimybes atveju?) Psichoterapeuto Olego Lapino komentaras.
Sąžiningai ir taktiškai

1.Evoliucija

Aš abejoju, kad sąžiningumas yra kažkas, ko mus išmoko tėvai. Greičiau priešingai- mes dar būdami maži turime sąžiningumo supratimą ir neatleidžiame, kai tėvai :

Padalina ledus ne po lygiai;
Pažada nuvesti į zoologijos sodą ir nenuveda;
Sukčiauja, žaisdami loto;
Papasakoja kažką, kas pasirodo netiesa;
Ir t.t.

Konfliktas

Man atrodo, kad sąžiningumas yra kažkokie įgimti principai. Arba veikiau, taisyklės. Būti sąžiningu – reiškia elgtis pagal taisykles. Taisyklės egzistuoja kiekviename žaidime. Juos kuria ne žmogus, o kolektyvas. Jeigu Jūs išeisite į savo kiemą, greit pastebėsite, kad vaikų gyvenimas nėra chaotiškas. Priešingai, vaikai labai kruopščiai laikosi taisyklių.

Štai viename kiemo kampe žaidžia kvadratą mergaitės ir viena iš jų staiga sušunka: “tu užmynei liniją !Nesąžininga !” Štai kitame kampe lošia krepšinį berniukai ir vienas iš jų keikdamasis rėkia :” Kojas palietei…b…, aš pats mačiau!”

Balsai abejais atvejais yra pasipiktinę ir ne juokais susijaudinę. Aišku, kad užgauti kažkokie vaikams savaime aiškūs principai. Aišku, kad dėl sąžiningumo žaidime vaikas pasiruošęs viskam.

Tai žaidimo taisyklės. Yra ir kitokių, visuotinių taisyklių. Dar vaikystėje mes jaučiame, kad negalima meluoti, išduoti, nesidalinti su draugais, skriausti silpnesnius, vogti. Tai nėra abstraktus žinojimas, kaip žinojimas, kiek bus dukart du.

Mes jaučiame nesąžiningumą, o ne mąstome apie jį. Būtent jaučiame, nes kitokie poelgiai, net neliečiantys mūsų pačių, kelia mums pasipiktinimą. Mes visi, neskirdami niuansų, laikomės vaikystėje tokio pat supratimo apie sąžiningumą.

Bendravimas

Pasibaigia kiemo žaidimų laikotarpis, ir vaikai tampa jaunuoliais. Situacijos darosi sudėtingesnės. Užsimezga tarpusavio santykiai. Draugystė ir meilė. Tai reiškia, kad kitas žmogus iš žaidimo draugo tampa mums individu.

Mes mokomės skaitytis su tuo, kad jis turi savo supratimą apie tai, kas yra gerai ir blogai. Kad jis turi savo įpročius ir taisykles. Mums reikia suprasti kitą žmogų. Mums reikia atsiverti jam. Šie abipusiai atsivėrimai ir yra svarbiausia, kas padeda jaustis saugiau. Ir svarbiausiu sąžiningumo požymiu tampa tiesa. Tai yra, kad mums kalba apie save tiesą. Ir kad mes kalbame tiesą apie save ir apie kitus. Ir kitiems !

Ir štai šiame amžiuje mes imame tą tiesą sakyti. Mes labai vertiname teisybę ir visai nepripažįstame takto. Garsiai mes šaukiame motinai:” Tu visada galvoji tik apie save!” Susijaudinusios merginos kalba apie draugę: “ji išdavė mūsiškius !” O jai : “Tu nuviliojai tą berną!”. Apie vaikiną : “Jis su ja vaikščiojo, o dabar metė!”.

Vaikinai šiuo metu yra labiau sužavėti technika ir bicepsais, todėl apie santykių niuansus kalbasi mažiau. Bet irgi skaudžiai jaučia, kas yra melas ir apgavystė… Taigi, mes išmokstame naujų taisyklių - kaip nedera elgtis tarpusavio santykiuose. Mes išmokstame, kad ir nežaidžiant reikia laikytis taisyklių.

Tik šios taisyklės yra ne tokios paprastos, kaip kortų žaidimo. Čia nebėra aiškaus ataskaitos taško. Daug kas priklauso nuo grupės, kuriai priklausai.

Štai jaunų skustagalvių vaikinų būrelis. Jie stovi prie kiosko ir linksmai aptarinėja, kaip “vieno “locho” paprašėme pinigų, o jis nedavė ir kažką ten pasakė, o mes jam …” Ir visi pritariamai juokiasi. Nuskriausti neišmanėlį - “lochą” – šioje kompanijoje yra normalu. Nes “lochas” - kito pasaulio atstovas.

Pasmerkimas

O ką jei vienas iš šios kompanijos negrąžins pinigų kitam? Tai, aišku, bus nesąžininga. Nes skriausti saviškius - nesąžininga. Tai visiems aišku. Kaip ir savaime aišku, kad “žalgiriečiai lošė sąžiningai, o štai brazilų teisėjas aiškiai sukčiavo”.

Mes bręstame, ir mūsų sąžiningumas tampa labiau visuotinis. Mes išmokstame atsistoti į kito žmogaus vietą. Mes suprantame, kad kitas žmogus, net kito pasaulio atstovas, turi savo tiesą. Ir štai situacijoje, kai kas nors mus apgauna, mes reaguojame įvairiau.

Žinoma, pas mus suveikia įprastinis vaikiškas jausmas:” tai nesąžininga !” Žinoma, mes linkę tiesiai pareikši apie tai žmogui į veidą. Tačiau mus sulaiko taktas. Mes išreiškiame pasipiktinimą be žodžių - paraudusiu veidu, nuleistomis akimis ir duslesniu balsu. Tiesioginė išraiška, kaip paauglystėje, jau pristabdyta.

Taktas yra naujas jausmas - kylantis iš to, kad mes įsivaizduojame , kaip paveiktų mūsų aprėkimas kitą asmenį. Ir žinojimas, kaip dažnai mūsų vertinimai yra vienpusiški. Kad mes galėjome ko nors nežinoti. Kad mes patys dėl kažko buvome neteisūs, jei kitas ėmė mums meluoti.

Mes bandome suprasti, kas vertė kitą žmogų meluoti. Mes nenustojame jausti diskomforto, kol nesuprantame. Aiškinamės. Palankiu atveju išsiaiškiname. Ir štai dabar pasakome visai kitokiu, ramesniu balsu: “man nemalonu, kad mane apgavai.” Tačiau, laimei, mums ateina supratimas. Ir palengvėjimas.

Taigi, kiekvienos apgavystės atveju pas mus suveikia mūsų asmeninėje evoliucijoje susiformavusi grandinė :

Pasipiktinau –– sustabdžiau žodinę išraišką - išreiškiau šį jausmą be žodžių - supratau kito žmogaus motyvus - išreiškiau priekaištą.

Ginčas

Atkreipkite dėmesį - jeigu jūs neišvystėte tokios grandinės, o kaip jaunuoliai garsiai kaltinate jus apgavusį žmogų… Tuomet jau ne tik apgaviką, bet ir jus pačius ima vertinti kritiškai:

Turgaus boba;
Kelia isteriką;
Nustok šaukti;
Nebūk mažas vaikas... Ir t.t.

Kartais mus nuo garsaus kaltinimo atvėsina paprasta mintis: "ar aš pats šventas?”

2. Brandumo išbandymas

Ši pastraipėlė - tiems, kas yra linkęs į kaltės jausmą.

Dažna tokio žmogaus situacija - neatleidimas sau. Tarkime, neištikimybės. Manau, kad nusidėję, pavyzdžiui, apgavę artimą žmogų, mes baudžiame save kaltės jausmu. Neprisipažindami. Nes prisipažintumėme - ir būtumėme nubausti. O gal būt, suprasti ir atleisti. O kol slepiame, tol tempiame gumą. Darome sau tai, ką turi mums padaryti partneris.

Įvertinę kito žmogaus brandumą, sprendžiame, ar geriau prisipažinti. Ar mes jį nuoširdžiai mylime? Jeigu partneris brandus žmogus - jis, nors ir pasipiktins, bet supras mus. O jei mylime, atleis.

Konfliktas

O jeigu jis nebrandus žmogus, jeigu baisiai įsižeis ir ims kankinti mus tylėjimu, priekaištais, riksmais, šantažu ? Jeigu reaguos kaip paauglys?

Kodėl nepasakius jam, pavyzdžiui, taip:” aš jaučiu savo kaltę”.

“Bet nebūk turgaus boba, nekelk isterikų, nustok šaukti ir nebūk mažas vaikas”.

“Nes aš tave myliu”.

Jeigu jis per 24 valandas tai supras ir bandys atleisti - vadinasi, jis nėra visa tai, ką išvardinot….

Jis parodė, kad yra brandus. Tai yra geras išbandymas, kiek jis jus myli. O tada Jūsų pasirinkimas - kaip apdovanoti jį už jo brandumą ir meilę.

Tai labai malonus užsiėmimas - kurti dovanas mylimiesiems…

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (127)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (43)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (23)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1134)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (323)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (32)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...