Apskritai, Mila savo santuoką vertina kaip sėkmingą. Ištekėjusi ji jau dešimt metų, su vyru sutaria, jiems gera kartu. Tik štai sekso jų gyvenime jau seniai nėra. O prieš penkiolika metų, kai jie tik susipažino, mylėdavosi pasitaikius net menkiausiai progai. Tačiau po poros metų seksualinis gyvenimas ėmė prarasti pagreitį: kelis kartus per savaitę, paskui kartą per kelis mėnesius, o štai dabar – kartą per metus ir tai tik Milos iniciatyva. Jos vyro seksas nedomina.
„Girdžiu vien atsikalbinėjimą. Tai jis nuotaikos neturi, tai pavargo, tai pilvą skauda“, – pasakoja Mila. 32 metų moteriai tai rimta priežastis išgyventi.
Ji įtaria, kad sumažėjęs vyro testosterono lygis, tačiau sutuoktinis pas gydytojus eiti atsisako. Kai Mila pradeda kalbėti šia tema, jis arba užsisklendžia savyje, arba pradeda agresyviai gintis. Ji verkdama skundėsi jam, kad jaučiasi nepatraukli, jai atrodo, kad jie tarsi kambario draugai. Tačiau nei užuojautos, nei normalaus atsakymo ji nesulaukia.
Negeidžiamos moterys jaučia kaltę ir gėdą
Moterys nesitiki, kad vyras visada bus sekso iniciatorius, tačiau susidurti su neigiamu atsakymu joms nėra lengva, ypač turint omenyje, kad senieji lyčių vaidmenų stereotipai vis dar gajūs. Mes visi girdėjome istorijas apie „visada pasirengusį“ vyrą ir žmoną, kuriai nuolat „skauda galvą“. Jei jau vyras sąmoningai atsisako sekso, daugelis moterų pradeda galvoti: „Kas su manimi negerai?“
Polinai dabar 43 metai, savo vyrą ji sutiko prieš penkiolika, jie akimirksniu pajautė „abipusę trauką“. Po vestuvių praėjus trims metams pasirodė, kad jam daugiau sekso nebereikia. Net per vestuvių metines, netgi per atostogas vyras atsisakydavo mylėtis. „Žinoma, aš nesu pirmoji gražuolė, vis dėlto, anksčiau jaučiausi patraukli, pasitikėjau savimi. Vyro atsisakymai mane tiesiog palaužė“.
Nei kalbėti šia tema, nei eiti pas šeimos psichologą Polinos vyras nepanoro, tada ji nusprendė pati kreiptis pas psichoterapeutą. Tai padėjo jai suprasti, kad problema slypi ne joje ir ne jos išvaizdoje. Tačiau susilaikyti jai buvo sunku ir galiausiai jos gyvenime atsirado meilužis. Vyrui pritarus. Tačiau santykiams šeimoje tai nepadėjo ir galiausiai santuoka subyrėjo.
Kai kurios poros pastebi seksualinio gyvenimo priblėsimą tik tada, kai vaikai paauga ir jau nereikalauja tiek daug dėmesio. Taip nutiko ir trisdešimtmetei Monikai. Nuo pat pradžių lytiniuose santykiuose su vyru ji buvo aktyvioji pusė, tačiau su mažaisiais susiję rūpesčiai atimdavo tiek jėgų, kad Monika nustojo rodyti iniciatyvą. Dabar jos vyro seksas nebedomina ir jis apskritai nustojo kreipti į ją dėmesį.
Monika bandė kalbėtis šia tema, duodavo jam paskaityti straipsnių apie šeimos psichologiją ir netgi pasisiūlė pasidaryti plastinę operaciją, jeigu jai tai padės tapti patrauklesne jo akyse. Tačiau galiausiai buvo taip demoralizuota, kad net liovėsi kelti šį klausimą. „Tai tarsi prašytis komplimento, – įsitikinusi moteris. – Net jeigu išsiprašysi, jis pasirodys nenuoširdus“.
Ostine (JAV) esančio Šeimos ir kultūros tyrimų instituto duomenimis, vienas iš penkių santuokoje gyvenančių žmonių per pastarąjį mėnesį neturėjo lytinių santykių, 12 procentų – per pastaruosius tris mėnesius, 6 procentai – per pastaruosius metus.
Žinoma, šios istorijos – tik dalis sudėtingo paveikslo. Vyrai taip pat jaučiasi pažeminti, kai susiduria su nesėkmėmis intymaus gyvenimo fronte. Priežastys gali būti fiziologinės: erekcijos disfunkcija, vaistų (pavyzdžiui, antidepresantų) vartojimas, neurimediatorių ir hormonų pusiausvyros sutrikimai (pavyzdžiui, žemas testosterono lygis). Be to, geismo nebuvimą gali iššaukti stresas, nerimas ir depresija.
Ar vyrai kreipsis pagalbos, labai priklauso nuo jų partnerių, mano gydytojas Irwinas Goldsteinas, vadovaujantis Alvorado (JAV) ligoninės Seksopatologijos programai. Jo patirtis rodo, kad daugelis pacientų apatiškai vertina lytinio potraukio sumenkimą ir neieško gydymo.
Kartais esmė slypi ne sekse, o santykiuose
Žinoma, situacija gali blogėti, jeigu vyrui nebūdinga empatija, jis nepasirengęs kartu su žmona spręsti problemos ir tiesiog ignoruoja jos nepasitenkinimą. „Jeigu jums kažko labai norisi, o jūsų partneris nemato reikalo skirti jums laiko, kad ir paprasčiausiai aptarti reikalų, problemos akivaizdžiai slypi ne vien lytiniuose santykiuose“, – tvirtina psichoterapeutė ir santuokos problemų ekspertė Rachel Sussman.
Ji priduria, kad šiuo atveju labai daug kas priklauso nuo žmonos. Jos praktikoje pasitaikė atvejų, kai moterys įžeidinėdavo sutuoktinius frazėmis „Kas su tavimi negerai?“ arba „Kas tu apskritai per vyras?“ Agresija – akivaizdi ar užslėpta – visada yra kelias į niekur.
„Kai partneriai pyksta vienas ant kito, kai susiduria dvi įžeistos savimeilės, tai tikrai nėra geriausias pagrindas pradėti tobulinti lytinį gyvenimą“, – teigia R. Sussaman. Ji siūlo aptarti šį klausimą ramioje aplinkoje – gurkšnojant vyną, kai vaikai jau miega. Sveikuose santykiuose partneris anksčiau ar vėliau sureaguos.
Ar verta skirtis?
Toli gražu ne visos moterys susimąsto apie skyrybas vien dėl to, kad jų santuokiniame gyvenime nebelieka sekso. Tačiau būna ir tokių, kurioms tokia sąjunga netenka prasmės. 49 metų Angelina padarė išvadą, kad vyro nenoras spręsti su seksu susijusias problemas – jo infantilumo, apskritai griaunančio jų santykius, požymis. Jie nesimylėjo jau septynerius metus, nors kažkada, pirmaisiais santuokos metais, elgėsi „tarsi triušiai“.
„Mūsų santuoka braška ir aš nesu įsitikinusi, kad vyras tai suvokia. Mes turime eiti per gyvenimą kartu, ir seksas – tai dalis mūsų bendro likimo“, – mano Angelina.
Žinoma, universalių receptų čia būti negali. Ir vis dėlto, teigia R. Sussaman, jeigu po keturių-šešių mėnesių partneris vis dar ignoruoja jūsų kreipimąsi į jį, verta susimąstyti: „Ar esu pasirengusi dėl to išsiskirti?“ Jeigu jūs nusprendėte išsaugoti santuoką ir pabandyti pakeisti situaciją, reikia pradėti nuo atviro ir ramaus dialogo. „Kai pakanka valios problemoms spręsti, būdas atsiras. Svarbiausia, kad atsirastų ši valia“, – reziumuoja specialistė.
