Sklando nuomonė, kad Lietuvos merginos pastaruoju metu itin pradėjo domėtis krepšiniu. Tiksliau, ne tiek krepšiniu, kiek krepšininkais — esą dabar labai madinga už jų tekėti. Patikrinti šias versijas ganėtinai keblu. Juk vienas krepšininkas ir dabar kaip anksčiau į žmonas ima vieną moterį, tad tvirtinti, jog merginos už krepšininkų šiuo metu teka dažniau, lyg ir nepavyktų. Jei šiems išimties tvarka (kaip dominuojančios religijos žyniams) būtų leista turėti haremus, įvertinti jų reitingus santuokų fronte būtų lengviau.
Vis dėlto viena paneigti sunku: krepšininkų žmonos, draugės ir net gerbėjos žiniasklaidos akiratyje atsiduria kur kas dažniau nei santechnikų ar vairuotojų moterys. Kas jos — kvailos tuščiagarbės blondinės, trokštančios žūtbūt puikuotis ant populiaraus savaitraščio viršelio, ar mūzos, kurios aukojasi dėl savo vyrų, kad šie, laimingi ir pailsėję, dovanotų mums vien pergales? Pabandykime pakopa po pakopos ropšdamiesi į krepšinio dievų olimpą įvertinti jų misiją ir jos kainą.
Pirmoji pakopa. Tiesiog gerbėjos
Palaikyti mėgstamą komandą kartu su kitais žiūrovais didžiulėje arenoje — be galo smagu. Tai puikus būdas nuleisti garą. Kitaip tariant, jei šiandien susilaikei neišplūdusi boso, išsilieti gali šaukdama: “Teisėją — į muilą!”
Bus dar maloniau susipažinus su žaidimo taisyklėmis: sužinojus, kur baigiasi trijų sekundžių zona, kada metama bauda ir kodėl nepatartina kamuolio spardyti koja. “Iš pradžių tikrai nelabai ką supratau, — pasakoja viena krepšinio aistruolių — Aušra Venckūnaitė. — Dabar apie krepšinį nusimanau ne mažiau nei bet kuris vyras. Juk aktyviai tuo domiuosi jau aštuoneri metai. Matau, kiti netiki, kad tos blondinės gali ką nors suprasti, tačiau jie nežino, kad krepšinio portalas mano kompiuteryje — vienas pagrindinių.”
Psichologas Tomas Lagūnavičius patvirtina — sportu besidominčių moterų išties daugėja: “Viena moterų domėjimosi krepšiniu priežasčių — jos tampa vis stipresnės, savarankiškesnės, pradeda domėtis tomis sritimis, kurios tradiciškai iki šiol priklausė vyrams. Viena jų — sporto rungtynių stebėjimas.”
Kita vertus, gerbėja galima tapti ir nevaikštant į varžybas, nežiūrint jų per televiziją — pakanka susirasti išsirinktąjį krepšininką facebook’e ir užsiregistruoti. Štai aš Lino Kleizos, vieno populiariausių ir geidžiamiausių mūsų krepšininkų, gerbėja tapau per 2 sekundes. Buvau 14 114-oji. Labai dėl to džiaugiausi, nes skaičius 14 man yra laimingas. Bet turbūt nepakankamai, nes tapti daugiau nei paprasta gerbėja nepavyko — Linas Kleiza į mano žinutę neatsakė.
Būti rimta gerbėja — nelengva. Reikėtų važinėti paskui mylimą komandą į svečias šalis, leisti pinigus bilietams. Maža to, kartais tenka rizikuoti sveikata ar net gyvybe. Štai stebėdamos mūsiškių kovą su latviais Rygoje vienos merginos turėjo dingti iš varžybų ketvirtojo kėlinio pradžioje — tokią akivaizdžią agresiją skleidė priešininkų komandos aistruoliai. Argi dėl tokių incidentų verta švaistyti laiką ir pinigus?
Juk gerbėjos dažniausia ir lieka tik gerbėjos, nors Aušra Venckūnaitė tikina: “Merginų tribūnose mažai, tad jei atrodysi ryškiai, o varžybos nebus pernelyg įtemptos, krepšininkai tave tikrai pastebės.” Betgi krepšininkai iš salės dengtu koridoriumi traukia į drabužinę — tykosi jų prie autobuso ar automobilio? Kad gautum numylėtinio parašą ar įteiktum pliušinį meškiuką? O tas paskui nukeliautų į kokios nors oksanos buduarą, kaip nutiko Simo Jasaičio gerbėjų dovanotiems žaislams?..
Perknisau daugumos geidžiamiausių krepšininkų pažinties istorijas — visi jie žmonas rinkosi ne iš gerbėjų. Darjušas Lavrinovičius savo Editą pamatė į vieną Alytaus kavinių užsukęs papietauti ir pats ją užkalbino. Mantas Kalnietis su žmona Mingaile susipažino per savo draugą, jos brolį. Stepas Babrauskas, “Lietuvos ryto” ekipos kapitonas, žmonos Ramintos telefono numerį gavo iš jos klasės draugės. Net “Olialia” pupytės į krepšinio pasaulį pateko visiškai atsitiktinai — su keletu krepšininkų susipažinusios naktiniame klube.
Beje, ne visi krepšininkai ir tokie malonūs savo gerbėjoms kaip Kauno “Žalgirio” žaidėjas Jonas Mačiulis — sunkiai sergančios Monikos septynioliktojo gimtadienio proga pasveikinti jis atvyko net į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas. Pasidalijo LKL finalo įspūdžiais, nusifotografavo kartu ir netgi padovanojo marškinėlius su savo autografu.
Antroji pakopa. Tiesiog draugė
Yra ir kitų galimybių akis į akį pabendrauti su mėgstamu krepšininku. Galima tiesiog sukiotis ten, kur nusižiūrėtas krepšininkas mėgsta lankytis po varžybų. Tik atakuoti jo skambučiais bei SMS žinutėmis nepatartina.
Tiesa, psichologas Tomas Lagūnavičius yra šiek tiek kitokios nuomonės: “Dabar merginos turi būti aktyvios, jei nori ką nors pasiekti. Svarbiausia — neatiduoti visų savo dovanų iš karto.” Tačiau Robertas Javtokas tokį entuziazmą atšaldo: “Šansų pakabinti krepšininką turi tik ta, kuri neieško nei turtingo, nei krepšininko.” Mat krepšininkai — kaip visi vyrai: nori būti medžiotojai, bet ne grobis.
Svarbu ir pats objektas: vieni gerbėjoms yra prieinamesni, mieliau su jomis bendrauja, kiti santūresni, treti išvis apgaulingi (kaip broliai Lavrinovičiai): bendrauja mielai ir šiltai, bet nieko daugiau nesitikėk — pernelyg atsidavę savo šeimai.
Tiesa, net ir tų prieinamesniųjų palankumą ne taip lengva pelnyti — jie turi merginą išskirti iš būrio gerbėjų. “Kuo aukštesnę reitingų lentelės vietą užima krepšininkas, tuo sunkiau pelnyti jo dėmesį — kylant aukštyn, didėja ir konkurencija”, — daro išvadą psichologas T.Lagūnavičius.
Kita vertus, kuo krepšininkas prieinamesnis visoms gerbėjoms, tuo labiau jis vengia įsipareigoti vienai. Taigi net ir vaikščiojimai su juo po vakarėlius dar nesuteikia teisės džiaugsmingai šaukti visai Lietuvai: “Jis mano!!!” Paklausta, ar tikrai jos santykiai su Linu Kleiza yra tik draugystė, A.Venckūnaitė šypsosi: “Linas yra iš tų, kurie labai brangina savo viengungio statusą.” Suprask, kaip nori.
Pereinamasis laikotarpis nuo tiesiog draugės iki širdies draugės gali gerokai užtrukti, išvarginti ir... baigtis be jokių rezultatų. Tokį keistą lyg ir draugės statusą yra turėjusi ne viena žinoma mergina. Ypač dosniai tokiais titulais savo drauges apdovanoja Simas Jasaitis: su juo buvo siejama ir dainininkė Atlanta, ir verslininkė Jūratė Bitinaitė, dabar — ir Oksana Pikul...
Trečioji pakopa. Daugiau nei draugė
Tiesiausi keliai į rimtesnę krepšininkų draugiją yra trys: 1) tapti palaikymo komandos šokėja; 2) tapti grožio konkurso nugalėtoja; 3) tapti garsenybe.
Tai, kad Roberto Javtoko žmona buvo šokėja, niekam ne paslaptis. Jei tikėtume, draugių tarp šokėjų rado ne vienas krepšininkas. Tačiau tapti ja nėra lengva.
Pageidautina būti lankiusiai gimnastiką ar bent jau stebinti ypatingu lankstumu. Dažniausia į šias komandas atrankos neskelbiamos, šokėjos ateina per pažįstamus. Treniruotis tenka ne mažiau nei krepšininkams, o tikimybė patirti traumų — netgi didesnė. Tačiau nuolatinis sukinėjimasis sporto salėje suteikia nemažai galimybių susidraugauti su rimtais žaidėjais — tokiais, kurių visą laiką praryja varžybos ir treniruotės.
Tituluotų gražuolių tankis šalia krepšininkų taip pat gerokai didesnis nei šalia kitų profesijų atstovų. Pirmasis šią gražią tradiciją pradėjo mūsų krepšinio dinozauras Arvydas Sabonis, vedęs “Mis Vilnius 1988” Ingridą Mikelionytę. Tačiau bene ryškiausią misę buvo pačiupęs Šarūnas Jasikevičius (tiesa, po dvejų metų išsiskyrė) — “Mis Pasaulis” bei Izraelio grožio karalienę Linor Abargil.
Kšyštofas Lavrinovičius vedė gražiausią 2004-ųjų Rusijos merginą Tatjaną Sidorčuk. Simo Jasaičio žmona Vaida — irgi tituluota gražuolė: buvo išrinkta “Mis Alytus”, gražiausiąja Lietuvos mergina ir Europos grožio karaliene. Goda Sabutytė (dabar jau Alijeva) prieš kelerius metus tapo tarptautinio grožio konkurso “Miss Tourism World” pirmąja vicemis.
Trečiosios pakopos merginos daugiau šansų nei kitos gerbėjos turi jau vien todėl, kad kur kas dažniau dalyvauja bendruose renginiuose su krepšininkais. Aušra su Linu Kleiza susipažino per vieną projektą, per kitą su “Žalgirio” krepšininkais susidraugavo kitos pupytės. Pakviestos į dar vieną vakarėlį, užmezgė ryšius ir su ispanų krepšininkais. Bet žinių apie vestuves kol kas nesklando.
Labiau sekasi populiarių grupių (tiksliau, grupės “69 danguje”) atlikėjoms. Nijolė Pareigytė su Artūru Jomantu pirmą kartą akis į akį susidūrė per 2006 metų “Lietuvos ryto” komandos Kalėdų pokylį. O štai Goda Sabutytė — ne tik Rolando Alijevo žmona: ji dar spėjo pabūti ir Šarūno Jasikevičiaus mylimąja.
Ketvirtoji pakopa. Pagaliau žmona
Tad ar būtina domėtis krepšiniu, kad taptum krepšininko žmona? Regis, ne. Dauguma žmonų ir draugių sako krepšinį ėmusios stebėti tik susipažinusios su krepšininkais. Vienintelė Nijolė Pareigytė dar gyvendama Klaipėdoje buvo ne tik mokyklos krepšinio komandos kapitonė, bet ir viena iš “Neptūno” komandos undinėlių.
Ką gi dar, be grožio, vertina krepšininkai? Psichologo nuomone, tikimybė tapti krepšininko išrinktąja yra ir tai, kuri jam pasirodys reikalinga buityje. Štai pavyzdžiui, Darjušas Lavrinovičius, girdamas savo žmonos grožį ir švelnumą, nepamiršta paminėti, kad ji skaniai ruošia valgį.
Tuo tarpu Arvydui Macijauskui, jau kelerius metus pastebimam su gražuole Viktorija Buder, svarbus protas bei savarankiškumas. Pasak jo, nekas, kai merginos žino tik “drabužių kainas ir kur kokie išpardavimai”. Kšyštofas Lavrinovičius neslepia, kad jį pirmiausia sužavėjo Tatjanos grožis. Vėliau pajuto, kad ji miela ir šilta, geros širdies, kad sutampa jųdviejų požiūris į gyvenimą. Mes pridursime, kad Tatjanai ir dėl išsilavinimo neprikiši: Permės universitete ji apgynė magistro laipsnį.
Ką laimi ir kiek už tai sumoka mergina, tapusi krepšininko žmona? Pirmiausia ji gauna gražų, sportišką vyrą ir kartu su juo — puikų fizinių genų rinkinį savo palikuonims. “Tai užprogramuota biologiškai, — sako Tomas Lagūnavičius. — Visoje gamtoje patelių dėmesį lengviau laimėti stipresniems patinams. O krepšininkai tokie ir yra — aukštesni, sportiškesni nei kiti vyrų populiacijos atstovai.”
Kitas pranašumas — saugumo jausmas. “Nustatyta, kad 75 proc. moterų Lietuvoje nori už vyro jaustis kaip už sienos. O kurgi rasi geresnę sieną nei krepšininkas?” — aiškina psichologas. Žinoma, gali sakyti, kad tokią pat sieną, bent jau materialinio saugumo prasme, gali suteikti ir verslininkas, bet jei galėtume rinktis, su kuo maloniau mylėtis, turbūt aišku, ką pasirinktume. Be to, santuoka su krepšininku — puikus būdas išgarsėti, tada žurnalai ir gyvenimo būdo laidos tiesiog graibstyte graibsto. Mėgstančiosioms naujus įspūdžius tokia santuoka irgi turėtų tikti — dažniausia žaisti užsienio klubuose krepšininkai važiuoja su šeimomis, taigi tai yra puiki galimybė pamatyti pasaulio.
Trūkumai? Yra ir jų. Kai kas priekaištauja krepšininkams dėl intelekto stygiaus. Štai neseniai Darjušas Lavrinovičius svarstė, kad būtų gerai kaip nors baigti bent vidurinę. Dabar jau mąsto ir apie aukštąją mokyklą.
“Ką gali žinot, gal ir duos man tie mokslai daugiau proto...” — savikritiškai sako jis. Kita vertus, ne visoms intelektualai patinka.
“Intelektas svarbus tiek, kiek padeda uždirbti pinigų. Bet jei tuos pačius pinigus uždirbs ir susmukęs, apšepęs intelektualas ir gražus, seksualiai patrauklus krepšininkas, dauguma atvejų nugalės antrasis”, — daro išvadą psichologas.
Vis dėlto sunkiausia ištekėjus už krepšininko aukoti savo ambicijas ir siekius. Ar daug pažįstame krepšininkų žmonų, kurios būtų išgarsėjusios laimėjimais profesinėje srityje? Ir tai suprantama: krepšininkai itin užimti, tad visą buities naštą joms tenka perimti ant savo pečių.
“Nėra paprasta gyventi su krepšininku, nes laiko kartu praleidžiama nedaug. Juo labiau, kad ir mano gyvenimas palyginti aktyvus. Nežinau, kaip būtų, jei sukurtume šeimą, gimtų vaikų”, — sako Nijolė Pareigytė. Tatjana Lavrinovič pasirinkties momentą jau išgyveno. “Visada ką nors aukoji, — spaudoje teigė ji. — Jei darai karjerą — skriaudi šeimą. Atsidavusi šeimai — netenki galimybės imtis karjeros. Žmonės vienas dėl kito turi ką nors aukoti.”
Kita vertus, nereikia taip sureikšminti tos karjeros — ne visos nori ją daryti. “Tos, kurioms itin svarbi karjera, krepšininkų paprastai nesirenka. O tos, kurios už jų teka, puikiai žino, kas jų laukia”, — įsitikinęs Tomas Lagūnavičius.
Kalbėdamas apie krepšininkus medžiojančias merginas, bene objektyviausiai jų siekius ir ateitį viename žurnale yra apibendrinęs Robertas Javtokas: “Tikriausia jos nežino, kad vyras per du mėnesius gaus vieną laisvą dieną ir dažniausiai bus pavargęs. Pinigai tik iš pradžių vilioja — nežinau, ar dėl vienos kitos madingos rankinės galima aukoti visą savo gyvenimą, nuolat laukti vyro, pačiai tempti ūkį, rūpintis vaikais. Nebent joms reikia, kad vyras būtų garsus, turėtų pinigų ir jo nebūtų namie.”
Penktoji pakopa. Vis dar žmona
Klysti, jei manai, kad pasiekus ketvirtąją pakopą jau galima užmigti ant laurų. Išsaugoti žmonos ar gyvenimo draugės statusą nelengva.
“Kai eini mieste, ypač Kaune, su krepšininku, merginų dėmesys persekioja kiekviename žingsnyje”, — sako Aušra.
“Geriausias būdas išsaugoti vyrą — nepalikti jo nė minutės vieno”, — nesuprasi, rimtai ar juokaudamas, tikina psichologas T.Lagūnavičius.
Dauguma žmonų ir draugių iš tiesų naudojasi šiuo metodu. “Jos laikosi tvirtai įsikibusios savo vyrų — atlydi iki salės ir palydi drabužinės link. Sužinojusios, kad vykstame į Lenkiją palaikyti rinktinės, važiavo net ir tos, kurios neketino važiuoti”, — juokiasi Aušra. Nors ji su draugėmis buvo pasigaminusios ketverius marškinėlius su mėgstamiausių krepšininkų pavardėmis, apsivilkti išdrįso tik dvejus — Lino Kleizos ir Jono Mačiulio.
Sako, Jono draugė labai šnairavo, bet garsiai pretenzijų nereiškė. Ant vienų marškinėlių puikavosi ir Jomanto pavardė. Gal ir gerai, kad jų neapsivilko — Nijolei Pareigytei tai irgi nebūtų patikę.
“Nemačiau, kad jos vilkėtų tuos marškinėlius. Bet jei pamatyčiau, nelabai patiktų. Turbūt niekaip nereaguočiau, juk visiems burnų neužčiaupsi, tačiau tikrai pagalvočiau: kodėl jos vilki būtent jo marškinėlius?”, — sako dainininkė.
“Su Nijole bendraudavome, tačiau dabar, kai ji ėmė draugauti su Jomantu, atsidūrėme lyg ir skirtingose barikadų pusėse”, — apgailestauja. Nijolė tai išgirdusi tik prunkšteli: “Nesąmonė! Mano berniuko niekas nepersekioja, draugaujame ramiai. Iš pradžių pasitaikydavo skambučių ar žinučių, bet dabar nebebūna. Manau ir nuo paties krepšininko priklauso, kiek jį persekios gerbėjos.”
Į krepšininkus nuolat sminga gerbėjų akys, bet reikia pripažinti: skyrybos tarp jų — ne toks jau ir dažnas reiškinys. Net atvirkščiai — atmetus Šarūno Jasikevičiaus skyrybas ir braškančią Simo Jasaičio santuoką, kitų krepšininkų šeimos atrodo gražios ir patvarios.
Nulinė pakopa. Paguodos prizas
“Krepšinio varžybos — puiki vieta megzti naujas pažintis. Ir nebūtinai su krepšininkais”, — taikliai pastebi viena internetinės diskusijos dalyvė. Jai pritaria ir psichologas Tomas Lagūnavičius: “Tarp krepšinio aistruolių net ne itin patraukli mergina gali jaustis tikra žvaigždė, nes tribūnose vis dar dominuoja vyrai.”
Tad kol tavo akys sekioja mylimą žvaigždę krepšinio aikštelėje, gali būti, kad visai šalia jau įsitaisė tikroji laimė. Ir tuo metu, kai kitos šals tykodamos savo dievaičių prie jų autobuso, judu susikibę už rankų patrauksite namo, kur galėsite ramiai kūrenti savo židinio ugnį. Skirtą ne krepšinio, bet meilės dievui.
