Prieš kelis mėnesius grįžau visam laikui iš užsienio namo. Tenai dirbom ir gyvenom kartu su vyru 4m. Santuokoje esam 13 m., turime sūnų. Nusipirkom namus, gražiai įsirengėm, planavome gyvenimą Lietuvoje. Netikėtai teko trumpam grįžti į užsienį dėl dokumentų ir išgirdau žiaurią žinią. Po kelių dienų jis man pasakė, kad turi kitą. Iki šios dienos negaliu suvokti, dėl ko, už ką?
© Corbis/Scanpix

Prieš kelis mėnesius grįžau visam laikui iš užsienio namo. Tenai dirbom ir gyvenom kartu su vyru 4m. Santuokoje esam 13 m., turime sūnų. Per visą mūsų gyvenimą kartu buvo visko, tačiau, kad ir kokie buvo nesutarimai, gražių akimirkų buvo daug daugiau. Mūsų šeima visiems buvo pavyzdinė, daug kas ja didžiavosi. Abu vienas kitą mylėjom, pasitikėjom, gražiai sutarėm, visada galvojau, kad esam vienas kitam skirti.

Mano vyras yra be galo geras žmogus: pareigingas, negeriantis, atsakingas, rūpestingas ir t.t., apie jį galėčiau pasakyti tik gerus žodžius, tik vienintelis dalykas, kad jis yra gana uždaro būdo. Nors ir tai, per mūsų bendrą gyvenimą, išmokau prie jo prieiti, prakalbinti. Į Lietuvą grįžau dėl vaiko, nes jį prižiūrėjo seneliai.

Nusipirkom namus, gražiai įsirengėm, planavome gyvenimą Lietuvoje. Netikėtai teko trumpam grįžti į užsienį dėl dokumentų ir išgirdau žiaurią žinią. Po kelių dienų jis man pasakė, kad turi kitą. Iki šios dienos negaliu suvokti, dėl ko, už ką? Praėjo toks trumpas laikas ir taip staiga.

Kai tik atvažiavau, jaučiau, kad kažkas čia ne taip, buvo labai keistas. Jis man tik tepasakė, kad jis nori, kad aš sužinočiau iš jo, ne iš kitų, kad jis apsimetinėjant gyventi nebegali, sakė, kad dėl visko yra tikras, kitaip būčiau ir nesužinojus. Tai pasakęs, jis manęs nepaliko, neišėjo, visą laiką leido su manimi, man padėjo. Tik niekaip nesuprantu kodėl, paaiškinimo nėra.

Sako, kad aš nieko blogo nepadariau, viskas buvo gerai, gal kažkiek paskutiniu laiku jautė atšalimą, bet galvojo, kad praeis, viskas susitvarkys, bet kaip to nejaučiau aš?! Vienintelis pasakymas NEŽINAU arba TAIP ATSITIKO. Dabar pats nori grįžti į Lietuvą, kad pasakytų akis į akį vaikui, nes vaikas jam yra be galo svarbus.

Aš nieko nebesuprantu, mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, buvo belikę tik gyventi ir džiaugtis. Ypač paskutinius 4 m. mūsų santykiai buvo ypatingi, daug meilės, jokių pykčių, planai į ateitį, kitas kūdikis, aš tik tuo ir gyvenau, ir staiga...

Ir tik vienintelis kylantis klausimas yra dėl jo elgesio man. Aš pasilikau užsienyje, žadu atsivežti vaiką, nors jam šis planas nelabai patiko, nes Lietuvoje neišgyvenčiau. Mes su juo matomės beveik kas dieną, nes dirbam tame pačiame pastate. Gražiai bendraujame (nes kalbėjom, kad reikia išlikti draugais), kalbamės kaip senais laikais, nors man ir tenka apsimetinėti, yra be galo skaudu, tačiau gyvenam atskirai, išėjau pas draugę.

Kartais jis atvažiuoja pas mane (kai aš paprašau), pasako, kad pasiilgo, stipriai apsikabina, pabučiuoja, būna intymūs santykiai, nesijaučiu atstumta. Tai kaip tai paaiškinti?!

Po tokių bendravimų man vėl įsižiebia viltis, bet bijau, kad neužgestų, nes po kiek laiko būna vėl šaltas, atžagarus.

Ilgą laiką, mums besikalbant, jis net nežiūrėdavo man į akis, kalbėdavo arba atsukęs nugarą arba užsidengęs akis. Nors ir dabar, jeigu klausiu, ką darysi ir t.t. - tyla. Prašau, patarkit, kaip man elgtis, ar yra tikimybė jį susigrąžinti? Aš jį be proto myliu ir mūsų gyvenimą įsivaizduoju tik kartu, baisu pagalvoti apie vaiką, jam 13. Jam šeima taip pat yra didelė vertybė, visada jautė jos stiprumą, bijau dėl vaiko.

Aš matau, kad jis pats pasimetęs, nes jis visiškai neatstumia manęs, o gal tai tik iš gailesčio? Bandžiau kalbėtis, suprasti, bet kalbu tik aš - jis tyli. Nežinau tos kitos moters, nieko jisai apie ją nesako, niekas nėra matęs, niekam jis apie ją nesipasakoja. Netgi dabar, kai esame čia, kiti nieko nesupranta, nes vaidinam, kaip niekur nieko. Jis to neafišuoja,vieninteliai jo žodžiai, kad dar ne laikas ir nebijok, tu manęs su ja nepamatysi (čia dėl to, kad neskaudintų).

Vadovaujuosi Jūsų straipsniais, neverkšlenti, nesikabinti į skvernus, nemaldauti, kad sugrįžtų. Norėčiau, kad apsispręstų pats, bet visgi norisi kažkokio aiškumo, nes jo vis nėra, nei į vieną, nei į kitą pusę. Kai atsivešiu vaiką, gyvensime tame pačiame mieste, teks kiekvieną dieną matytis, bendraus su vaiku, gal dar tai padės jam apsispręsti?! Nors žinau, kad tik dėl vaikų gyvenimas nebus geresnis.

Prašau, padėkit, kaip man elgtis?! Paaiškinkit, kas čia įvyko?! Ačiū.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Miela, laiško autore, jūsų pasimetimas ir nesuvokimas kas vyksta yra natūrali reakcija į netikėtą sutuoktinio pasirinkimą. Juo labiau, jog bet kokį ryšio nutrūkimą pirmiausia pasitinkame su noru neigti realybę, derėtis su aplinkiniais ir likimu, kad viskas grįžtų į savas vietas ir tik vėliau ateina tokie jausmai kaip pyktis, liūdesys, o galiausiai ir situacijos priėmimas, jei to ilgainiui pradedame siekti.

Atsiliepdama į jūsų prašymą paaiškinti, kas čia įvyko, norėčiau apsistoti ties jūsų matomu vyro vaizdu. Kad ir kokie žmonės būna šaunūs, sugeba mums sukelti aibę teigiamų jausmų, vienas iš pavojų – matyti vien tik pozityvią jų pusę. Manau, kad jūsų aprašytas sutuoktinio paveikslas nėra tiksliai toks, kokį jūs matėte visus trylika metų ir glaudžiai susijęs su dabartiniais išgyvenimais. Visgi vyro ir tarp jūsų egzistavusio santykių idealizavimas galėjo ir būti vienas iš veiksnių, kuris neleido numatyti tokio sutuoktinio žingsnio.

Santykiai, kad ir kokie jie būtų gražūs ir harmoningi, vargiai gali ilgą laiką būti tobuli ir teikti abipusį pasitenkinimą. Žmonių išgyvenimai, jų vidinės būsenos, potyriai nuolatos keičiasi, tai įtakoja jausmų bangavimą. Net išgyvenant ramų laiką poroje, svarbu reguliariai kalbėtis apie kito asmens emocijas, mintis, kuriomis gyvena.

Kai žmonės kalba apie ilgesnį laiką besitęsiančius gerus santykius, kurie nereikalauja didelių pastangų, kyla įtarimas, kiek jie žino apie vienas kito vidų. Ypatingai vyrų atveju, kurių neretas susiduria su ekspresyvumo stygiumi, daug išgyvenimų lieka nematomi. Į jų tarpą neretai pakliūna net slegianti rutina (net ir pati maloniausia), iššūkių trūkumas, ir kiti nepasitenkinimą, kaip jūsų sutuoktinis įvardino, atšalimą skatinantys veiksniai.

Taigi leidimas sau užsiliūliuoti gražių jausmų ir, kaip jūs manėte, nepriekaištingų santykių bangose, sutrukdė pamatyti, kas vyksta su šalia esančiu žmogumi. Taigi nuolatinė bendravimo kultūra ir gebėjimas šeimoje kalbėtis ne tik apie buitinius, bet ir apie asmeninius sunkumus, silpnumus, baimes, išorines pagundas, yra vienas iš veiksnių, kurie neužkerta kelio susižavėjimui kitu asmeniu, tačiau arba tai nebūna didelė staigmena, arba pora sugeba priimti tai kaip iššūkį ir su juo susidoroti.

Kalbant apie tai, kaip vertėtų elgtis toliau, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į jūsų pasakymą, jog „norisi kažkokio aiškumo, nes jo vis nėra, nei į vieną, nei į kitą pusę”. Iš situacijos aprašymo, drįsčiau teigti kiek kitaip. Jūsų sutuoktinis pats įvardino, „kad dėl visko yra tikras, kitaip būtumėt ir nesužinojus”.

Manau, jo apsisprendimą bent dabar būti su kita moterimi, būtų racionalu priimti kaip aiškumą, jog jis kuria kitus santykius ir palieka senuosius. Tai iliustruoja ir kita jūsų laiško eilutė, kurioje išsakote, jog susitikimai vyksta tik jūsų, o ne jo iniciatyva. Taigi ir ryšys, koks jis yra dabar, egzistuoja dėl jūsų, o ne dėl jo.

Čia galėtų būti viena pagrindinių žinių, kurią vertėtų priimti. Nemanau, jog vyrui esate visai nesvarbi. Jus siejo ir tebesieja didelė praeitis. Bet koks santykių iširimas reikalauja laiko ir įvairių procesų išgyvenimo. Gali būti, jog pasirinkęs būti su kitu žmogumi, jis vis dar išgyvena vidines skyrybas su jumis, o kad jos būtų lengvesnės, priima jūsų kvietimą kartas nuo karto sugrįžti į praeitį. Sudėtingiausia tai, jog vyro atveju tie susitikimai padeda tolti, tuo tarpu jums jie suteikia viltį ir greičiausiai nepagrįstą.

Kuo greičiau priimsite žinią iš sutuoktinio kaip realybę, tuo lengviau pradės judėti procesai, padedantys jums susigyventi su situacija. Bandymas susigrąžinti mylimą žmogų yra labai natūralus, ypatingai tol, kol įsivaizduojate, jog dar turite galimybę.

Kiek keisčiau atrodytų, jei iki šiol mylėjusi, per kelias dienas sugebėtumėte visiškai atsisakyti žmogaus buvimo kartu. Svarbu, jog iliuzijos gyventi taip, kaip buvo, neužsitęstų. Sunkiai galima spėlioti apie kito žmogaus tolesnius apsisprendimus ir norus, tačiau svarbu priimti dabartinę situaciją ir pamažu pereiti nuo noro viską grąžinti į buvusias vietas, prie pykčio, liūdesio, atleidimo bei prie gyvenimo be buvusių santykių kūrimo.

Vaida

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (94)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (172)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (254)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (22)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (549)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (49)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (189)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...