Ieškau atsakymų. Nerandu. Kankinuosi... Nenoriu skirtis su žmogumi, kurį myliu, bet dabar matau, kad kito kelio nėra. Esame kartu jau 2,5m. Jam - 34, Man - 23. Ne metai skiria - bet požiūriai į gyvenimą...
© Corbis/Scanpix
Aš - praktikuojanti katalikė, Dievas sutvėrė mus tokius, kokie esame (žinoma šeima, aplinka, kurioje gyveni formuoja tave, bet aš visus priimu tokius, kokie yra, nesmerkiu žmonių dėl jų rasės, amžiaus, būdo). Visi šioje žemėje turi teisę būti laimingi ir elgtis taip, kaip jiems atrodo teisinga.

Mano draugas yra kitokio požiūrio - jam ne visi vienodi, visaverčiai. Kitos rasės žmonių jis apskritai nemėgsta. Juodaodžiai, jo žodžiais tariant, apskritai yra ne žmonės - jie turėtų gyventi medžiuose. Iraniečius, pavyzdžiui, reikia sušaudyti ir pušim apsodinti. Žodžiu, trumpai tariant, jis smerkia mano požiūrį į gyvenimą, į žmonių priėmimą ir gyvenimą ČIA ir DABAR...

Net bažnyčia skatina žmogui ČIA ir DABAR kurti savo gerovę, padėti, mylėti vienam kitą. Deja... mano antroji pusė pasitaikius progai (tai būna kiekvieną dieną) - mane užgaulioja, mat aš visus galiu priimti, visiems būti gera, atsukti antrą žandą, jei muša per pirmąjį. (Bijau, kad rašau labai išsibarsčiusias mintis, nes noriu tiek daug parašyti, bet koncentruotų minčių nėra - pasimetimas juodas). Jis - negali išsėdėti vienoje patalpoje, jei yra juodaodžių. Jie visi jam smirda, jis išdidžiai teigia, kad yra rasistas ir radus progą "kanda man", kad nesu tokio paties požiūrio.. Aš esu jautri (vėžys), jis (skorpionas) - labai pasitikintis savimi, karšto būdo, skubantis visur ir visada.

Dabar pačiai darosi net momentais juokinga, kai noriu atskleisti priežastį, kuri mane ir stumia į prarają - mano šitas požiūris į gyvenimą yra toks nepriimtinas, kad jis randa nuolatinių pažeminimų, kad aš esu ne tokio mastymo (kažkokio iškreipto, be principų ir su didžiuliu nuolankumu viskam, kas gyva). Žinoma, jei aš reaguočiau truputėlį ramiau ir neimčiau to giliai į širdį, gal būtų išeitis, bet žodžiai mane užmuša.

Per tuos metus įgijau kompleksą dėl savo nuomonės (nes manoji visada kitokia nei mano draugo), bijau išsakyti, ką mąstau (nes nebežinau, ar teisingai vertinu vienus ar kitus dalykus). Bijau, kad vėliau apskritai užsidarysiu savyje ir vengdama barnių tiesiog imsiu ir pritarsiu viskam, kaip mąsto mano draugas. Nenoriu tapti bebalse avim, kuri tik nuolankiai linkčiotų galvele ir viskam pritartų. Aš gyvensiu ne savo gyvenimą, o tik jo.

Ir dabar kyla tokia problema, jog aš pasipasakoju savo mamai, kokiais būdais jis mane užgaulioja ir terorizuoja - ji mane supranta ir mane palaiko, o pasitaikius progai drįsta mano draugą sukritikuoti. Tada, žinoma, kyla "visuotinis" nepasitenkinimas mano šeima (bijau, kad rašydama nesugebu atskleisti visos realios situacijos).

Mano mama mato, kad mudu nesugyvensim (net jei ji tai įtaria - aš stengiuosi ir toliau vystyti mūsų santykius, pritardama draugui, jo nuomonei), bet nuo to aš pavargau. Jam reikia idealių santykių, jis nemėgsta mano mamos, nemėgsta, kai atvažiuoja pas mus ir neatveža lauktuvių, neparodo "superinio dėmesio" ir nečiulba kaip lakštingalėlė apie savo "idealųjį" žentelį.

Draugas drąsiai pripažįsta, kad jis nemėgsta mano mamos ir tai taip skaudina mane, kad vyksta barniai iki indų daužymo. Aš prašau, kad jis priimtų ją tokią, koki ji yra, juk ne visų mamos moka skaniai valgį gaminti ir šokinėti bei lepinti dėmesiu vaikus. Jis pyksta. Pyksta dar ir dėl to, kad mama paskutinįjį kartą pasakė, kad mums dar per anksti tuoktis, nes mato, kad mes nesusikalbam (man - žalia, jam - raudona).

Aš pavargau nuo jo smerkimo mano šeimos (užaugau tik su mama, gyvenimas buvo sunkus, bet ji - mano didžiausias autoritetas šioje žemėje. Mane ne tik užaugino, išleido į mokslus, bet ir pati sunkiai sirgo, bet nepritrūko jėgų viena pasistatyti namą ir suktis kaip sugeba). Jis to neįvertina. Jam pikta, kaip mano mama drįsta sakyti, jog mums dar per anksti.

Esu tarp dviejų ugnių. Nesu pajėgi smerkti mamos už tai, kad pasako savo nuomonę ir negaliu pykti ant draugo, nes jis nori idealiai gražių santykių ir pritarimo tik jam. Jis užaugo labai lepinamas savo mamytės, kurios, deja, dabar jau nebėra. Jis ieško tokios pat nerealios moters, kaip jo mamytė, bet aš nepajėgi keisti nei savęs, nei savo mamos, kad būtų taip, kaip jis nori. Žinoma, aš gal savo mamytės vietoj elgčiausi truputėlį kitaip. Bet jai atrodo vienaip, man - kitaip, tuo mes visi ir žavūs, kad nesame vienodi. Nežinau...

Dabar yra tokia situacija, kad mes nebegalime būti kartu, nes nuolatiniai barniai, nesupratimas yra pažengę toliau nei tam galima. Nors mes ir kalbamės, bet man neišeina jo įtikinti, kad kitaip nebus, bus taip kaip yra. Prašiau, kad eitume pas psichologą, jis griežtai atsisako - nemato reikalo ten eiti, nes mano, kad ir pats yra protingas problemas spręsti pats. Jis atsisako žmogaus iš šono įvertinimo, nes yra įsitikinęs, kad jis teisus.

Aš nebenoriu klausytis nuolatinio mano mamytės žeminimo bei mano pačios supratimo. Nebenoriu būti tarp dviejų ugnių. Ką man daryti ?????? Mes turėjome daug planų, daug ateities vizijų, bet visos jos dūžta net nepradėjusios pildytis.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Pagarba asmeniui, suvokimas, kad bet kuris žmogus yra vertinga visumos dalis, yra ne tik katalikams siektina laikysena. Tai yra požiūris, leidžiantis priimti kitų skirtingumą, valdyti savo egoizmą, žmonių kitoniškumą priimti kaip dovaną, o ne kaip grėsmę. Poros santykiuose pagarba mylimajam užima bene svarbiausią vietą. Sunkiai galima kalbėti apie ryšio tarp dviejų žmonių augimą ir brendimą, jei jie į kitą žvelgia su noru jį keisti, taisyti, sukurti iš naujo. Tai rodo viena – šalia esantis žmogus man reikalingas tam, kad iš jo padaryčiau tai, ko noriu.

Iš to, ką papasakojote, panašu, jog jūsų draugas jaučia kitoniškumo grėsmę savo asmeniui. Bet kokia priešinga nei jo nuomonė jį gąsdina ir sukelia norą gintis, kitaip tariant, reaguoti agresyviu elgesiu, kategoriška nuomone. Gali būti, kad gyvenime jis vadovaujasi nuostata – „Viskas, kas vyksta ne taip, kaip aš noriu, yra blogai”. Tokie žmonės sunkiai suvokia kitų poreikius, skirtingus įsivaizdavimus. Jie yra reiklūs aplinkiniams ir mažai kritiški sau: jiems to nereikia, nes savo elgesį ir mintis suvokia kaip vietelę tiesą.

Kaip bebūtų keista, jis susirado į porą žmogų, tai yra jus, kuris galvoja, kad „Visi šioje žemėje turi teisę būti laimingi ir elgtis taip, kaip jiems atrodo teisinga”. Visa priimantis požiūris ir nuostata, jog esu teisus tik aš. Jūsų nuolankumas, pagarba kitam leidžia jam jaustis saugiu, o tuo pačiu siekti pakeisti jus. Būdamas stipresnis ir kategoriškesnis, jis siekia pritaikyti savo aplinką turimiems įsivaizdavimams.

Kita vertus, jūsų mama gal kiek silpniau ir vadovaudamasi kitokiais motyvais – bandydama apsaugoti jus, taip pat siekia pakeisti situaciją pagal savo įsivaizdavimą. Tad panašu, jog stengdamasi gerbti kitus žmones ir jų įvairovę, šiuo atveju pakliuvote į dviejų kovojančių žmonių trapą – mylimo žmogaus ir mamos.

Minėjote, jog išpažįstate katalikų tikėjimą. Tiesa, kad jame daug kalbama apie meilę kitam, atleidimą, pagarbą. Visgi vyro ir moters santykiai reikalauja abipusio jausmo. Būdama nuolaidi, dažniau pasirinkdama tylėjimą ir užsisklendimą, auginsite vis didesnę draugo nepagarbą sau. Tuo pačiu neapginsite savo vertybių. Žmonių gyvenime veikiančios nuostatos yra labai stiprus ir sunkiai kintantis dalykas. Tikėjimas, jog meilė ir nuolankumas gali viską pakeisti, čia padės ne daug.

Dėl to priimdama sprendimą ar likti su mylimu žmogumi, turėtumėte atsakyti, ar esate pakankamai tvirta, jog išliksite šiuose santykiuose savimi ir padėsite kitam žmogui priimti jus ir jūsų tikėjimą. Galvodama apie šeimos kūrimą, turėtumėte mąstyti ne tik apie save, bet ir apie vaikus. Ką jie išmoks iš jūsų santykių? Jei esate tikinti, atsakymų vertėtų ieškoti ne tik savo mintyse, bet ir širdyje su Dievo pagalba. Neretai jie yra kur kas tikresni, nei galime sugalvoti patys.

Nuoširdžiai su jumis. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (42)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (177)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1395)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (5)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (3)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (7)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (77)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (42)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...