Pamenu, paauglystėje visuomet svajojau, kad kada nors turėsiu daug daug gerų draugų. Vos ištarus šitą žodį „draugai“, man prieš akis iškyla vaizdinys su daugybe žmonių, susibūrusių jaukų vakarą prie staliuko su žvakėm, kurie atvažiavę pas mane į svečius, atveš pyragų, linksmai šnekučiuosis, pasakos man įdomias istorijas... O aš klausysiu jų, įsirangius į šiltą foteliuką – ir didžiuodamasi sau tyliai šnabždėsiu, va!..
© Corbis
Kiek nuostabių, ištikimų, gyvenimo patikrintų žmonių aš turiu šalia savęs...

Jau seniai prabėgo paauglystė. Tačiau šalia taip nieko ir neatsirado. Niekada neturėjau ko pasikviesti, tačiau visada galvojau, kad tas laikotarpis kažkada ateis, kai atsiras tie draugai. Bet. Laikas bėga, gyvenimas neša, o aš vis viena. Su savo staliuku ir žvakėm.

Visada noriai bendrauju, mielai šypsausi. Tikrai nesu įkyri ar atstumianti savo išvaizda, atvirkščiai, jaučiu vyrų žvilgsnius gatvėse ir atidžiai apžiūrinėjančias moteris... Bet kažkodėl jaučiu ir tai, kad žmonės nusistatę prieš mano draugystę dar jai nė neprasidėjus, maža to, susidaro įspūdis, kad pirmas pradėjęs pokalbį pastatai save į žemesnę padėtį, o užkalbintasis jaučiasi pranašesnis... Kodėl taip yra? Negi man vienai taip atrodo?

Kartais, regis, padarytum kažką malonaus, mandagaus net nepažįstamam žmogui, vien dėl to, kad jam būtų geriau. Bet visi geri norai pradingsta, kai pamatai keistą, šaltą, nepatiklų žvilgsnį, nukiūtinantį tolyn. Parodyčiau iniciatyvą, turiu pakankamai drąsos, bet stebėdama žmones, supratau, kad bet kokia iniciatyva beprasmė, net pati švelniausia užuomina, kad noriu artimesnio bendravimo, draugiškumo iš jo, dar labiau atitolina.

Nebeturiu jokio noro, nes jau ne kartą nudegiau.. O jos laukti iš aplinkinių atrodo tiesiog beviltiška - aplink daug pažįstamų, mokausi universitete, užimu geras pareigas darbe. Bet visa tai dalykinis bendravimas, dalykiniai pokalbiai. Gyvenime esu viena kaip pirštas.

Kartais savaitgalį išeinu pasivaikščioti mieste prie upelio, tikėdamasi, gal prieis koks žmogus, gal užkalbins, gal ko pasidomės. Deja, dažniausiai tenka stebėti, kaip dvi draugės smagiai šnekučiuojasi susitikusios ar sėdėdama kavinukėje kažką linksmai aptarinėja kompanija besišypsančių žmonių... Taigi, tokie pasivaikščiojimai man baigiasi depresija, savęs kaltinimu, ir klausimais - ką tokio aš padariau, kad neturiu nei vieno artimo žmogaus? Ačiū Jums.

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Perskaičiusi laišką ir mąstydama apie tai, ką galėčiau atsakyti, mintimis nuklydau į jūsų aprašytą vaizdinį. Jaukus, šiltas kambarys, kvepianti arbata, žvakių blyksėjimas, minkštas foteliukas, jame patogiai įsitaisiusi mergina... žiūri televizorių. Iš vienos pusės ši scena yra pilna vienišumo ir ilgesio, kuriuo jūs ir pasidalinote, iš kitos – lūkestis žmonių, kurie būtų jūsų gražiuose namuose, man asocijuojasi su televizoriaus dėžutėje gyvenančiais linksmintojais.

Aprašytoje svajonėje sunku įžvelgti ryšį tarp jūsų asmens ir žmonių, kuriuos norėtumėte matyti. Nelengva spręsti iš kelių sakinių, tačiau panašu, jog labiau norite turėti draugų dėl savęs ir savo vizijos išpildymo, nei pažinti žmones ir kurti su jais naujus, unikalius santykius. Būtų labai įdomu sužinoti, ką dar jums reiškia draugai be to, kad norėtumėte į juos žiūrėti ir didžiuotis savimi. Pabandykite pati užbaigti tokius sakinius: Draugas - tai.... Draugai man reikalingi, kad... Draugams aš galėčiau atiduoti... Dėl draugų aš galėčiau atsisakyti... Draugai privalo...

Užpildžiusi šias frazių vietas, pažiūrėkite, su kokiomis nuostatomis gyvenate ir kurios iš jų neleidžia jums pačiai prisileisti žmonių ar sukurti su jais artimo ryšio. Gali būti, kad to, ko tikitės iš artimo bendravimo, yra nerealu arba norite visko greičiau nei įmanoma. Draugystė, kaip ir kiekvienas santykis, nėra savaiminis dalykas. Ji yra kuriama, o neretai tam prireikia nemažai laiko.

Norėdami užmegzti ryšį, pirmiausia turime būti atviri. Minėjote, jog jums nėra sunku inicijuoti pokalbį. Tai nuostabu. Tačiau artėdama prie žmogaus, turėtumėte daugiau galvoti apie jį, o ne apie save. Žmonės yra pakankamai atsargūs ir neskuba atsiverti. Kad sukurtumėte erdvę atvirumui, svarbiausia išlaukti, neskubėti, nesmerkti iš karto ir būti daugiau jautriai kito, o ne savo būsenai.

Eidama prie asmens su įsitikinimu, jog jis vėl atsuks jums nugarą, nieko kito ir negalite tikėtis, kaip tik savo lūkesčių išsipildymo. Baimė būti atstumtai, nerimas, kad būsite žemesnėje pozicijoje, jūsų veiksmus pakreipia tokia linkme, jog žmonės labiau ginasi nuo jūsų, nei nori atsiverti ir tapti draugais.

Mintys yra labai galingas veiksnys, susijęs su individo elgesiu. Kuo daugiau jūsų mintyse negatyvumo kitų žmonių atžvilgiu, netikėjimo jais, kuo didesnė įtampa, kad jums vėl nepavyks rasti veikėjų svajonei, tuo mažesnė tikimybė, kad aplinkui esantys jausis gerai ir saugiai šalia jūsų.

Žmonėms patinka, kai jais domisi, tik nuoširdžiai. Jiems patinka, kai gerbiamas jų atstumas. Neretai jie yra nedrąsūs ir linkę gintis šaltumu, tačiau ne visada tai reiškia, jog jie nenori bendrauti su jumis. Eidami į žmones, pirmiausia turime žiūrėti į jų, o ne į savo akis. Kita vertus, kartais reikia nemažai laiko, kad išlauktume, kol kiti pakels akis į mus.

Apibendrinimas: norėdama užmegzti artimus ryšius su žmonėmis, pirmiausia turėtumėte jais tikėti, norėti juos pažinti, domėtis jais ir rodyti savo susidomėjimą. Svarbu pradėti nuo savo minčių, kurios jums rodo ne tą kelią į žmonių širdis. O pabaigai, Antuanas de Sant Egziuperi „Mažajame Prince” labai gražiai aprašė, kaip užsimezgė lapės ir berniuko draugystė. Tam reikia ir laiko, ir kantrybės. Draugus reikia prisijaukinti pamažu.

Sėkmės. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (56)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (11)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Hobis tapo antrąja profesija (8)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (7)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (26)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (82)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (26)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (9)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (22)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (12)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...