Psichologo patarimai. Kada ateina laikas ištekėti antrą kartą?

 (85)
Vedybos
© Corbis/Scanpix

Man 24 m., turiu ketverių metukų dukrytę. Su dukrytės tėveliu išsiskyriau prieš trejus metus. Šiuo metu gyvenu su draugu, su kuriuo planuojame savo bendrą ateitį. Vieną dieną jis man pasipiršo ir nebežinau, ką daryti. Kada ateina laikas ištekėti antrą kartą?

O dabar viskas nuo pradžių. Už pirmojo vyro ištekėjau dėl paprasčiausios priežasties - pastojau. Tada manęs niekas neklausė, ar noriu tekėti, tiesiog taip reikėjo. Kaip ir buvo galima tikėtis, santuoka netruko ilgai - negalėjau gyventi ilgai su nemylimu vyru, kurio beveik ir neturėjau dėl jo dažnų išvykų į užsienį. Atstumas tik dar labiau leido suprasti, kad galiu gyventi be jo, o ir jam sugrįždavus buvau jam nereikalinga. Todėl ir išsiskyrėm.

Neilgai trukus mano gyvenime pasirodė seniai ir gerai pažįstamas žmogus (jį vadinu pirmąja savo gyvenimo meile). Taip išėjo, kad gyvenimas mus savaime išskyrė, kad po kiek laiko vėl suvestų. Dabar "draugaujame" (juokingai skamba tas žodis) jau daugiau nei dveji metai, o pastarąjį pusmetį gyvename kartu. Nuomojomės butą, bet dėl ateities perspektyvų (planuojame statytis namą) persikraustėme kuriam laikui pas mano tėvus.

Tikėjausi, ir nieko stebėtino, kad jis vieną dieną ėmė ir pasipiršo. Tačiau man santuoka kažkodėl yra tabu. Kai pirmąjį kartą tekėjau niekieno neklausta, viskas buvo gerai, o kai atėjo laikas pačiai nuspręst, nebežinau kaip pasielgti.

Pirmoji santuoka nenusisekė ir bijau, kad tai nepasikartotų antrą kartą. Taip pat nenoriu skubėti, nors iš kitos pusės, nenoriu pragyventi su žmogum dešimt metų ir tada ištekėti.

Juokinga, net ir po poros metų gyvenimo drauge man santuoka atrodo nebereikšminga. Ištekėti noriu, bet kai paskaičiuoji tuos gyvenimo kartu mėnesius, susidaro jausmas, kad labai skubu gyventi. Esu plėšoma tarp širdies ir proto balso (gal labiau skaudžios patirties). Norėčiau, kad kas nors pažvelgtų į mano situaciją iš šono ir išreikštų savo nuomonę: ar labai skubu šiame gyvenime ir kada gi ateina tas laikas antrą kartą ištekėti? Labai ačiū.

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Natūralu, jog praeityje išgyventa santykių nesėkmė ir skyrybos dabar apsunkina apsisprendimo situaciją. Nerimas vėl padaryti netinkamą sprendimą yra labai suprantamas žinant, jog vieną kartą jis jau buvo atliktas. Visgi negalima visko sieti tik su pirmosios santuokos iširimu.

Perskaičius jūsų laišką, man iškilo dvi pagrindinės temos, kurias norėčiau čia trumpai panagrinėti. Pirmoji - ką jums reiškia pati santuoka? Minėjote, jog jūs gyvenate kartu, planuojate bendrą buitį, bendro nekilnojamo turto įsigijimą ir panašiai. Kuo tai skiriasi nuo vedybinio gyvenimo? Nors minėjote ir tai, jog santuoka yra nebereikšminga, tuomet kas apsunkina žengti šį žingsnį dėl kito žmogaus?

Užduodama šiuos klausimus kažkiek nutuokiu, kokie turėtų būti atsakymai. Santuoka nėra popierius ar antspaudas, kaip daugelis mėgsta sakyti, tai yra įsipareigojimas, kurį sunkiau nutraukti, palikti, atsiskirti nuo jo.

Dabartinis jūsų gyvenimas yra panašus į vedybinį, bet tai nėra tas pats. Jam trūksta vieno sakinio: „Aš renkuosi būti su tavimi. Renkuosi tave su visomis tavo dovanomis ir trūkumais. Prisiimu atsakomybę už mūsų santykius, nuo kurių aš nebėgsiu net ir patirdama sunkumus”.

Pabandykite paskaityti šiuos žodžius garsiai ir pamąstykite, kaip jaučiatės juos tardama, kas labiausiai juose gąsdina, o kas kaip tik išlaisvina nuo abejonių.

Ryšys tarp vyro ir moters reikalauja nuolatinių pastangų, žvilgsnio ne tik į save, bet ir į kitą ir daug kitų dalykų. Tačiau bet koks šeimyninis gyvenimas prasideda įsipareigojimu, kuris yra pradžios taškas kūrybai, atleidimui, kartais savęs atsižadėjimui, pasitikėjimo, saugumo jausmo augimui.

Antra mano minėta tema yra dviejų santykių lyginimas. Iš jūsų aprašymo panašu, jog pirmosios santuokos tiesiog nebuvo. Sprendimas buvo priimtas ne sąmoningai išreiškiant norą susieti du gyvenimus, o pasidavus susiklosčiusios aplinkybėms: nėštumui, aplinkinių įkalbinėjimams.

Kaip suprantu, dabartiniai santykiai yra kitokie nei pirmieji. Jūsų baimę dar kartą įsipareigoti palaiko skausminga patirtis ir su ja susijusios emocijos. Todėl svarbu racionaliai pamąstyti, kuo šie santykiai yra panašūs ir kuo jie skiriasi? Kiek realiai buvęs ryšys gali sietis su tuo, kad ir šis nutrūks.

Norint atrasti nerimo priežastis, verta pažvelgti ir į save. Pagalvokite apie tai, kokie jūsų sprendimai, poelgiai, mintys prisidėjo prie to, jog teko patirti skyrybas. Suvokusi, jog turite nemažą galią savo rankose, pamąstykite, kaip galite ja pasinaudoti ir šiuos santykius pakreipti saugesne, daugiau galimybių turinčia kryptimi.

Kada reikia ištekėti antrą kartą, nėra apibrėžtų rekomendacijų. Lygiai taip pat, kaip ir skubėjimo sąvoka yra labai subjektyvus ir sąlyginis dalykas. Tačiau ryšys jau yra. Jūs jau esate su žmogumi. Tarsi ištekėjote, tik ne iki galo...

Sėkmės. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

www.DELFI.lt
 
85
Registruoti (0) Anonimiški (85)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Myli nemyli

Visi miegamojo atspalviai: kaip mylisi lietuviai (53)

2015 vasario mėn. 27 d. 12:06
Lietuviai yra atsipalaidavę ir nuotykių miegamajame ištroškę meilužiai, atskleidė pažinčių svetainės flirtas.lt apklausa. Vyrai ir moterys miegamajame atsipalaiduoja skirtingai, o norintiems paeksperimentuoti partnerio amžius turėtų būti svarbiausias kriterijus. Labiausiai atsipalaidavę yra 31-36 m. lietuviai, o 18-24 m. jaunuolius įkalbėti paįvairinti meilės žaidimus gali būti labai sudėtinga.

Vaikinas prašo padėti suprasti: vieną dieną ji sako, kad myli, nori vaikelio, kitą – jau nebežino (25)

2015 vasario mėn. 27 d. 22:00
"Esmė tokia kad ji nežino ko nori, vieną dieną sako kad myli, kitą dieną jau nebežino ar myli, vieną dieną planuojam jau vaikutį, vestuves… kitą dieną sako nežino, ar ji tikrai to nori…", - savo problemą apibūdina vaikinas ir prašo pagalbos.

Nesu su juo laiminga: ką aukoti - vaikų tėvą ar savo laimę? (241)

2015 vasario mėn. 26 d. 00:31
Santuokoje esu jau net 15 metų. Tiek daug? Net sunku įsivaizduoti, bet taip yra... Artimiesiems ir bendradarbiams atrodome ideali šeima. Auginame du vaikus - sūnus paauglys, dukrytė dar nedidelė, lanko darželį ...

Kodėl vyrams visada atrodo, kad moterys su jais flirtuoja (134)

2015 vasario mėn. 24 d. 23:10
Dauguma moterų tikriausiai yra pastebėjusios, kad vos tik draugiškiau pabendrauja su vyru, jis tai interpretuoja kaip flirtą. Paprasčiausi signalai pokalbyje – šypsena, juokas, susidomėjimas pokalbiu – kažkodėl vertinami kaip vilionė.

„Tiksinčios bombos sindromas“: ar jums abiem atrodo, kad esate laimingai vedę? (42)

2015 vasario mėn. 23 d. 19:08
Tai vadinama „tiksinčios bombos sindromu“, ir jis dažniausiai vyksta pagal tą patį modelį: vienas partneris tiki, kad santuoka puiki, o kitas staiga pareiškia, kad viskas baigta – laikas skirtis. Paaiškėja, kad jo arba jos santykiai netenkino, tačiau jis arba ji tą neigė, dažnai sakydavo „taip“, kai norėdavo sakyti „ne“, neišreikšdavo pykčio ir apmaudo, juos slėpdavo, ir kunkuliavo giliai viduje. Kai kunkuliavimas pasiekia apogėjų, bomba sprogsta.