Psichologo patarimai. Kada ateina laikas ištekėti antrą kartą?

 (85)
Vedybos
© Corbis/Scanpix

Man 24 m., turiu ketverių metukų dukrytę. Su dukrytės tėveliu išsiskyriau prieš trejus metus. Šiuo metu gyvenu su draugu, su kuriuo planuojame savo bendrą ateitį. Vieną dieną jis man pasipiršo ir nebežinau, ką daryti. Kada ateina laikas ištekėti antrą kartą?

O dabar viskas nuo pradžių. Už pirmojo vyro ištekėjau dėl paprasčiausios priežasties - pastojau. Tada manęs niekas neklausė, ar noriu tekėti, tiesiog taip reikėjo. Kaip ir buvo galima tikėtis, santuoka netruko ilgai - negalėjau gyventi ilgai su nemylimu vyru, kurio beveik ir neturėjau dėl jo dažnų išvykų į užsienį. Atstumas tik dar labiau leido suprasti, kad galiu gyventi be jo, o ir jam sugrįždavus buvau jam nereikalinga. Todėl ir išsiskyrėm.

Neilgai trukus mano gyvenime pasirodė seniai ir gerai pažįstamas žmogus (jį vadinu pirmąja savo gyvenimo meile). Taip išėjo, kad gyvenimas mus savaime išskyrė, kad po kiek laiko vėl suvestų. Dabar "draugaujame" (juokingai skamba tas žodis) jau daugiau nei dveji metai, o pastarąjį pusmetį gyvename kartu. Nuomojomės butą, bet dėl ateities perspektyvų (planuojame statytis namą) persikraustėme kuriam laikui pas mano tėvus.

Tikėjausi, ir nieko stebėtino, kad jis vieną dieną ėmė ir pasipiršo. Tačiau man santuoka kažkodėl yra tabu. Kai pirmąjį kartą tekėjau niekieno neklausta, viskas buvo gerai, o kai atėjo laikas pačiai nuspręst, nebežinau kaip pasielgti.

Pirmoji santuoka nenusisekė ir bijau, kad tai nepasikartotų antrą kartą. Taip pat nenoriu skubėti, nors iš kitos pusės, nenoriu pragyventi su žmogum dešimt metų ir tada ištekėti.

Juokinga, net ir po poros metų gyvenimo drauge man santuoka atrodo nebereikšminga. Ištekėti noriu, bet kai paskaičiuoji tuos gyvenimo kartu mėnesius, susidaro jausmas, kad labai skubu gyventi. Esu plėšoma tarp širdies ir proto balso (gal labiau skaudžios patirties). Norėčiau, kad kas nors pažvelgtų į mano situaciją iš šono ir išreikštų savo nuomonę: ar labai skubu šiame gyvenime ir kada gi ateina tas laikas antrą kartą ištekėti? Labai ačiū.

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Natūralu, jog praeityje išgyventa santykių nesėkmė ir skyrybos dabar apsunkina apsisprendimo situaciją. Nerimas vėl padaryti netinkamą sprendimą yra labai suprantamas žinant, jog vieną kartą jis jau buvo atliktas. Visgi negalima visko sieti tik su pirmosios santuokos iširimu.

Perskaičius jūsų laišką, man iškilo dvi pagrindinės temos, kurias norėčiau čia trumpai panagrinėti. Pirmoji - ką jums reiškia pati santuoka? Minėjote, jog jūs gyvenate kartu, planuojate bendrą buitį, bendro nekilnojamo turto įsigijimą ir panašiai. Kuo tai skiriasi nuo vedybinio gyvenimo? Nors minėjote ir tai, jog santuoka yra nebereikšminga, tuomet kas apsunkina žengti šį žingsnį dėl kito žmogaus?

Užduodama šiuos klausimus kažkiek nutuokiu, kokie turėtų būti atsakymai. Santuoka nėra popierius ar antspaudas, kaip daugelis mėgsta sakyti, tai yra įsipareigojimas, kurį sunkiau nutraukti, palikti, atsiskirti nuo jo.

Dabartinis jūsų gyvenimas yra panašus į vedybinį, bet tai nėra tas pats. Jam trūksta vieno sakinio: „Aš renkuosi būti su tavimi. Renkuosi tave su visomis tavo dovanomis ir trūkumais. Prisiimu atsakomybę už mūsų santykius, nuo kurių aš nebėgsiu net ir patirdama sunkumus”.

Pabandykite paskaityti šiuos žodžius garsiai ir pamąstykite, kaip jaučiatės juos tardama, kas labiausiai juose gąsdina, o kas kaip tik išlaisvina nuo abejonių.

Ryšys tarp vyro ir moters reikalauja nuolatinių pastangų, žvilgsnio ne tik į save, bet ir į kitą ir daug kitų dalykų. Tačiau bet koks šeimyninis gyvenimas prasideda įsipareigojimu, kuris yra pradžios taškas kūrybai, atleidimui, kartais savęs atsižadėjimui, pasitikėjimo, saugumo jausmo augimui.

Antra mano minėta tema yra dviejų santykių lyginimas. Iš jūsų aprašymo panašu, jog pirmosios santuokos tiesiog nebuvo. Sprendimas buvo priimtas ne sąmoningai išreiškiant norą susieti du gyvenimus, o pasidavus susiklosčiusios aplinkybėms: nėštumui, aplinkinių įkalbinėjimams.

Kaip suprantu, dabartiniai santykiai yra kitokie nei pirmieji. Jūsų baimę dar kartą įsipareigoti palaiko skausminga patirtis ir su ja susijusios emocijos. Todėl svarbu racionaliai pamąstyti, kuo šie santykiai yra panašūs ir kuo jie skiriasi? Kiek realiai buvęs ryšys gali sietis su tuo, kad ir šis nutrūks.

Norint atrasti nerimo priežastis, verta pažvelgti ir į save. Pagalvokite apie tai, kokie jūsų sprendimai, poelgiai, mintys prisidėjo prie to, jog teko patirti skyrybas. Suvokusi, jog turite nemažą galią savo rankose, pamąstykite, kaip galite ja pasinaudoti ir šiuos santykius pakreipti saugesne, daugiau galimybių turinčia kryptimi.

Kada reikia ištekėti antrą kartą, nėra apibrėžtų rekomendacijų. Lygiai taip pat, kaip ir skubėjimo sąvoka yra labai subjektyvus ir sąlyginis dalykas. Tačiau ryšys jau yra. Jūs jau esate su žmogumi. Tarsi ištekėjote, tik ne iki galo...

Sėkmės. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

www.DELFI.lt
 
85
Registruoti (0) Anonimiški (85)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Myli nemyli

Nuomonė. Ar smagu žinoti, kad iki tol sutuoktinė mylėjosi su tokiu Jonu iš sostinės ir dar su Antanu iš uostamiesčio? (231)

2015 sausio mėn. 28 d. 09:40
Kodėl taip stipriai akcentuojama vyrų neištikimybė? Visgi ar visada moterys yra tokios ištikimos vyrams? Apie moterų neištikimybę kažkodėl rečiau priimtina šnekėti ir viešai ją kritikuoti.

Tai, ko nori vyrai: kaip turėtų elgtis išmintingos moterys (204)

2015 sausio mėn. 27 d. 11:33
Neišsenkantis srautas moterų skundų įkvėpė šio straipsnio temą ir mintis. Vienišos, išsiskyrusios, paliktos ar dar nesurastos, – įvairių įvairiausių patirčių kupinos moterys vieningai teigia, kad vyrais negalima pasitikėti. Vyrai neatsakingi, nevyriški, nesupratingi. Jie tingi ir nepadeda. Jie nebrandūs, bevaliai ir savanaudžiai… Daugybę epitetų tenka išgirsti vyrų adresu, išvardinau čia tik socialiai kultūringesnius.

Kaip įsimylėti per 45 minutes (42)

2015 sausio mėn. 23 d. 13:02
Kelios dešimtys klausimų, nuoširdūs dviejų nepažįstamųjų atsakymų vienas kitam į juos, kelios minutės žvilgsnio viens kitam į akis, ir jie – švieži įsimylėjėliai. Tokio recepto autorius amerikiečių psichologas Arthuras Aronas tikina: jo sukurtas klausimynas prie altoriaus nuvedė jau ne vieną porą.

Ženklai, kurie išduoda, kad antroji pusė jau yra pasirengusi turėti vaikų (23)

2015 sausio mėn. 25 d. 22:18
Net jei jūs su savo antrąja puse dar niekada nekalbėjote apie santuoką ar bendrus vaikus, tačiau ji gatvėje nuolat pastebi tėvelius su vežimėliais, o svečiuose didžiąją laiko dalį bendrauja ne su suaugusiais, o mažaisiais šeimos nariais, galbūt jūsų mylima moteris jau norėtų turėti vaikų.

Meilės sargybinis – gėda: ką daryti, pakliuvus į keblią padėtį intymių santykių metu (62)

2015 sausio mėn. 24 d. 23:10
Visi yra buvę keblioje padėtyje, kai staiga išmuša karštis, veidas parausta, kūnas bando susiriesti į kamuolėlį ir tapti nepastebimas, protas nieko nebesako, o liežuvis veblena kažkokius niekus. Atsidūrusio tokioje būsenoje nepaguos ir Ch. Darwin įžvalga, kad sugebėjimas rausti yra išskirtinai žmogiška, gal net pati pati žmogiškiausia savybė.