Mano istorija turbūt nėra nei ypatinga, nei originali, tačiau nebežinau kur kreiptis pagalbos. Jaučiuosi lyg užburtam rate po išsiskyrimo su mylimu žmogumi. Esu nebe dvidešimtmetė, išgyvenau skyrybas su savo vyru ir, atrodo, turėčiau racionaliau į viską žiūrėti, bet niekaip nesugebu atsitiesti. Po skyrybų trejus metus neturėjau rimtų santykių. Stačiau „savo gyvenimą“, pradėjau jaustis laiminga gyvendama viena su vaiku. Nejaučiau jokio pykčio dėl to, kad taip gyvenimas susiklostė.
© Corbis/Scanpix

Išmokau gyventi su vienatve ir mintimis, kad gal būt daugiau niekada nebeturėsiu šeimos ir mano sūnus neturės nei brolio nei sesės. Tačiau prieš metus sutikau žmogų, kuris apvertė ir sujaukė visą mano „ramų gyvenimą“. Jis jaunesnis už mane 6 metais. Pradžioje mūsų draugystės (gal kokius tris mėnesius) aš tiesiog bėgau nuo jo. Jis manęs siekė ir rodė labai daug dėmesio.

Labai pergyveno žinodamas, kad nežinau, ar noriu būti su juo. Prašė juo pasitikėti. Sakė, kad žino, ko nori, kad esu jo gyvenimo moteris, kad jam su manim gera ir kad negaliu visą gyvenimą būti viena, kad turiu leistis būti mylima. Įtikino, jog galiu visiškai juo pasitikėti. Daug dirbau su savimi, nes nebuvo lengva įsileisti kažką į savo gyvenimą, ir taip pat - į savo sūnaus. Supažindinau juos tik tada, kai visiškai neturėjau abejonės, jog šis žmogus tikrai žino, ko nori, ir mūsų santykiai tęsis ne vieną dieną.

Tuo metu jis turėjo problemų darbe ir finansinių sunkumų. Palaikiau jį, padėjau ieškotis išeities iš padėties, darbo paieškose. Pradėjome draugauti labai gražiai. Sūnus negreit priėmė kitą vyrą į mamos gyvenimą. Teko įdėti labai daug pastangų, kad namuose būtų įmanoma kartu egzistuoti.

Mano draugas pradėjo kalbėti apie bendrus vaikus. Sakė, nori su manim lėliuko, nori bendrų namų. Jo iniciatyva susikraustėm kartu gyventi po 8 mėnesių mūsų draugystės. Tokio dėmesio ir atsidavimo iš nieko nebuvau gavus. Nebuvo nei menkiausios abejonės, jog žmogus man įsipareigojęs ir nori bendros ateities, vaikų ir šeimos su manimi.

Pradėjome dairytis bendro būsto. Įtraukė mano sūnų į tuos bendrus planus. Planavome turėti vaikelį, rinkome vardus. Ir vieną dieną, be jokios man žinomos priežasties mano draugas pasakė, kad nemato su manim ateities, kad jam nebėra taip gera su manim, kad nemato mūsų kartu, kad galvoja, jog galėtų turėti kitaip, kad jausmai išblėso (o gal jų ir visai nebuvo)... Žinau, be jokios abejonės, kad nebuvo kitos moters...

Per švelniai pasakyčiau, kad man buvo šokas. Atrodė, kad patekau į kažkokį košmarišką sapną, nes tai negalėjo būti realybė. Streso ir įtampos padariniai buvo tai, kad apturėjau persileidimą. Nežinojau, kad laukiausi. Po to sutarėm dar pabandyti padraugauti, bet jau gyvenant atskirai. Ir vėl viskas lyg atsistojo į savo vėžes, bet po jo dviejų savaičių komandiruotės grįžęs pasakė, kad nebenori būti su manim, kad jam gera kaip su žmogumi, su draugu, bet netraukiu jo kaip moteris.

Jau praėjo pusantro mėnesio, bet niekaip negaliu susitaikyti su šiuo praradimu. Vaikštau pas psichologę, bet man lengviau nepasidarė. Per visą šį laikotarpį mes susiskambinam ir susitinkam. Jis visada mielai manęs išklauso ir pats neužkerta kelio mūsų bendravimui. Visi mūsų susitikimai pasibaigia „pasimylėjimu“... Jo žodžiais: jis manęs pasiilgsta, nes ne vieną dieną buvome kartu...

Tuo pačiu sužinojau, jog jau turi kitą merginą... Ta žinia galutinai mane įstūmė į neviltį ir skausmą. Dar taip blogai niekada nesijaučiau. Gal niekada taip nemylėjau? Nežinau, kaip su tuo susitaikyti ir kaip sumažinti tą skausmą. Visi dalina patarimus: eik bendrauk, sportuok, užsiimk veikla. Bet negaliu net pagalvoti, kad reikia kažkur eiti, su kažkuo kalbėtis. Jeigu būnu su žmonėmis, norisi tik verkti...

Negaliu žiūrėti į saulę danguje, į laimingus žmones. Jaučiuosi išduota, apgauta ir pasinaudota. Vieną dieną ant jo be galo pykstu, kitą negaliu susilaikyti nepaskambinus ir nepakalbėjus. Toks jausmas, kad man jo trūksta kaip oro, kaip gurkšnio vandens. Taip, jis įskaudino ir mano sūnų, kuris jau priėmė jį į savo gyvenimą, namus, patikėjo, jog vėl turės šeimą ir patikimą žmogų šalia, kad jo mama vėl yra laiminga...

Jaučiuosi lyg išduočiau savo vertybes, vaiko skausmą ir pačią save su tuo žmogumi vis dar bendraudama, bet vėl ir vėl ieškau susitikimo su juo... Kas su manim ne taip? Ką daryti, kaip išbristi iš to jausmų liūno? Patarkit, nes negaliu nei miegot, nei valgyt, nei normaliai dirbti. Buvau išvažiavus dviem savaitėm atostogų, bet buvo dar blogiau. Kai grįžau, susitikom, ir viskas baigėsi kaip visada....

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį šiuo metu svarbu suprasti ir priimti, jog išgyvenate labai skausmingą išsiskyrimo, netikėto kito žmogaus pasitraukimo laikotarpį, kuris negali būti lengvas. Santykių iširimas, juo labiau, kai taip atsargiai ir nenoriai įsileidote žmogų į savo jausmus ir gyvenimą, yra daug liūdesio, pykčio, nusivylimo nešantis įvykis. Svarbu nebėgti ir neneigti kylančių jausmų, juos anksčiau ar vėliau teks išgyventi.

Tai, jog vis dar grįžtate pas buvusį mylimąjį, rodo, jog jums sunku priimti faktą, kad ryšys baigėsi. Noras jį kaip nors atgaivinti, bandymas viską grąžinti į savo vietas šiuo metu yra toks gyvas, jog ieškote galimybės susitikti, kalbėtis, mylėtis. Taip bus tol, kol nepriimsite fakto, jog santykiai nutrūko ir galimybės būti kartu greičiausiai nėra. Kitas žmogus atsiliepia į jūsų kvietimą tik todėl, kad pats išgyvena išsiskyrimą, o ne todėl, jog galvoja apie santykių pratęsimą.

Jūsų atveju priimti žinią, jog kitas žmogus pasitraukė iš jūsų gyvenimo ir nebeieškoti galimybės su juo susitikti, gali reikti nemažai valios pastangų. Tačiau kuo greičiau tai padarysite, tuo greičiau galėsite pereiti prie kitų gedėjimo etapų: pykčio, liūdesio ir galiausiai situacijos priėmimo. Tam tikras situacijas gyvenime tiesiog reikia išbūti. Visgi žmogus, turėdamas valią, ryžtą, gali leisti sau pasiduoti spontaniškumui arba kontroliuoti savo norą grįžti atgal ir vis iš naujo išgyventi išsiskyrimą.

Reikėtų stengtis pamažu gyventi toliau. Tačiau nevertėtų įsivaizduoti, jog šiuo metu jums gali padėti bendravimas su kitais žmonėmis, kokia nors veikla ar panašūs dalykai. Jie gali numalšinti jūsų skausmą konkrečiu momentu, pagreitinti išgyvenamus procesus, padėti išreikšti savo emocijas, o ne laikyti jas užslėptas, tačiau nereikėtų to naudoti kaip būdo pasislėpti, pamiršti, išvengti. Kaip tik, tiek pomėgiai, tiek žmonės labiau gali pasitarnauti kaip erdvė, kurioje jūs išgyvensite savo skausmą, kad jis pamažu pasitrauktų.

Būkite stipri.
Vaida

Rekomenduojama literatūra:

1. Medard Laz. Gyvenimas po skyrybų. Praktiški patarimai, kaip pradėti gyvenimą iš naujo. 2004 m.

2. Giuseppe Colombero. Vidinio išgijimo kelias. 2001 m.

3. Jean Monbourquette. Menas atleisti. 2001 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (18)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (74)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (127)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (20)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (9)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (68)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (161)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...