Pirmus 4 mėn. buvo (aš taip manau) ištikimas, toliau sekė vien moterys, mergaitės, panelės, internetiniai puslapiai, gatvės pažintys. Visur jo pilna, ir visada aš sužinau. Tada be proto būna sunku, verkiu, raudu, ir sau kartoju, kad viskas. Bet tik jis pradeda kalbėti, kad mane myli, pradeda sakyt, kad to niekada nebus, aš kaip užburta jam atleidžiu ir vėl praeina pora mėnesių, ir vėl naujos moterys...
Taip tęsėsi iki dabar, kol sužinojau, kad jis jau pas vieną iš jų būna, lankosi, su jos broliu verslą suka, o man sako, kad tai draugas. Aš nebeištvėrusi jo negrįžimų ir neatsakymų į telefono skambučius jo daiktus iškrausčiau. Tada pasijutau geriau, bet tam kartui, paskui ėmė kankinti graužatis, jis pradėjo mane psichologiškai spaust, kad ji geresnė, kad ji puikesnė, bet aš tave myliu sugrįžk... Tokie jo žodžiai žudo...
Vakar sužinojau, kad jie jau seniai bendrauja, kad visą tą mėnesį jis gyveno pas ją.
Tai pasidarė taip nepakeliama. Nebežinau, ką daryt, mūsų sūnus kiekvieną vakarą verkia, aš irgi verkiu iki isterijos, nors suprantu, kad daugiau tai tęstis negali. O Vyras rašo: aš tave myliu, grįžk, atleisk, aš tavęs pasiilgau.
Prašau padėkit, nebegaliu daugiau taip. Nežinau, ką su sūnumi daryt, nežinau, kaip su savim susitvarkyt, kaip pabaigt viską. Aš turiu namus, gerą darbą, pinigų atžvilgiu jo man nereikia, visus 8 metus jį išlaikiau aš. Bet ta kančia ir tas absurdo jausmas mane labai žlugdo.
Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė
Jūsų laiške girdžiu dvi žinias: pirmoji - nusprendėte nebekentėti vyro negebėjimo gyventi tik su viena moterimi, antroji - jums be galo sunku išlaikyti šį sprendimą. Skaitydama laišką, matau jūsų kančią. Ir ji yra tiek liekant santykyje su negalią išgyvenančiu sutuoktiniu, tiek pasakant NE jo gyvenimo būdui bei siekiant pasitraukti iš jo. Taigi skausmas yra neišvengiamas bet kuriuo atveju, belieka pažvelgti, kuris kelias gali talpinti daugiau prasmės ir iš esmės ką nors keisti jūsų gyvenime.
Pradėkime nuo pirmos situacijos. Arba to, kaip galima ją matyti, nesant jos veikėju. Rašote, jog jūsų sutuoktinis yra neištikimas ir tai tęsiasi aštuonerius metus su skirtingomis moterimis. Iš to galima daryti prielaidą, jog sudarėte sąjunga su žmogumi, kuris negali išlikti viename santykyje, likti su jumis viena, bent jau tol, kol nepriims to kaip savo sunkumo, kurio sprendimas įmanomas tik pasitelkus profesionalią pagalbą. Rašau tai, jog būtų lengviau atpažinti, ką reiškia jo pažadai bei jų laužymas, savo jausmų jums demonstravimas ir vėl nuklydimas į kitus santykius.
Gali būti, jog jūsų sutuoktinis tikrai turi vidinį norą likti santuokoje, tačiau labai tikėtina, jog stinga vidinių resursų tą troškimą išpildyti. O jie vargiai gali atsirasti žinant, jog bet koks nuklydimas gali susilaukti gailestingumo ir atverti kelią atgal. Tai reiškia, jog vyro elgesys ir pasirinkimai nesusilaukia stimulo, kuris jam bent padėtų perklausti, ar jis nori keistis.
Paprasčiau tariant, tam, kad jis grįžtų į santykį, jam užtenka pažadėti, bet nereikia realiai keistis. Šis pasidavimas kvietimui vėl grįžti yra natūralus ir suprantamas. Jaučiasi, jog jums ne tik norisi tikėti sutuoktinio pasikeitimu, bet ir sunku gyventi be jo. Todėl linkstate rinktis greitesnį pažado, nei realaus pasikeitimo variantą.
Taigi kančia, kurią išgyvenate, kaskart patirdama išdavystę ir vis atleisdama už ją, yra tarsi natūrali seka: jis išduoda, jūs ketinate jį palikti, jis atsiprašo, jūs atleidžiate, ramybė, jis išduoda ir t.t. Tikimybė, jog pokyčiai šioje sekoje atsiras, nes juos inicijuos sutuoktinis, minimali. Jūsų skausmas be pasiryžimo žengti kita kryptimi mažai ką gali keisti. Greičiausiai pati tai patyrėte per šiuos aštuonerius metus.
Kita kančios plotmė - pasakymas „pasitraukiu iš šio žaidimo“. Tai yra tai, ką jūs išgyvenate dabar. Troškimą nutraukti santykį, kuriame be galo sunku, kuris neleidžia būti jūsų orumui, pagarbai sau, kuris yra pilnas prisirišimo ir drįsčiau sakyti savotiškos priklausomybės vienas nuo kito. Jūsų ryšys su sutuoktiniu atima gyvybę ne tik iš jūsų, bet ir iš jo.
Kad ir kaip bebūtų keista, tampant kieno nors auka, skriaudžiamu asmeniu, labai svarbu atpažinti, kaip patys prie to prisidedame. O prisidedame tuo, jog leidžiame, kad su mumis taip būtų elgiamasi. Jūsų atveju derėtų priimti, jog keisti situaciją galite jūs, priimdama, kad skausmas yra gyvenimo dalis, kad ir kaip būtų sunku, kartais svarbu jį išgyventi, kad galėtumėte ir pati nebebūti auka ir kitą, atleisti iš skriaudėjo pozicijos.
Apibendrinant, tai, ką regiu vedančiuoju jausmu jūsų situacijoje, yra baimė kentėti, patirti sunkius išgyvenimus, nusivylimą. Dėl to be galo svarbu priimti, jog skausmas yra jūsų gyvenime bet kuriuo atveju. Belieka pasirinkti, kuri kančia neša mirtį, o kuri gali tapti naujos pradžios gimimo skausmu.
Dar vienas svarbus momentas jūsų istorijoje yra tas, jog jūsų sutuoktinis turi savotišką priklausomybę nuo santykių su moterimis kaitos. Gyvendama su juo, jūs savotiškai tampate to žaidimo dalyvė, o tai dar labiau apsunkina pasitraukimą iš jo. Šioje vietoje labai drąsinčiau susirasti bent laikiną pagalbą, kad galėtumėte pamatyti, kas yra gera jums, kad vėl nepasiduotumėte tuščioms viltims, tikėjimui, jog nieko neįkeisdama sulauksite pasikeitimų.
