Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR KNYGOS PADEDA TAPTI LAIMINGU?
Klausimas apie knygų įtaka mūsų būsenoms yra labai geras. Žymus Lietuvos psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas jau daug metų teigia, jog viena iš svarbiausių psichoterapijų šiuolaikiniam žmogui - terapija knygomis, arba biblioterapija.
Pirmiausia knygos moko išminties, filosofinio požiūrio į gyvenimą, ir nemaža dalis žmonių, atradę savo rašytojus, atranda ir atspirtį jų kūriniuose.
Jau prieš daug metų žmonės pradėjo skaityti mąstytojų kūrinius. Ir jums iš pradžių naudingi gali būti filosofų stoikų kūriniai: Senekos „Laiškai Liucijui“, Marko Aurelijaus „Sau pačiam“ ir Epikteto „ Pašnekesiai“. Vėliau gali ateiti Boecijaus „Filosofijos paguoda“, Aurelijaus Augustino „Išpažintis“ . Skaitydama šias knygas jūs pamatysite, jog žmonių pergyvenimai, dvejonės ir kančios neatsirado tik šiandien ir neapsiriboja jūsų gyvenimu. Skaitydama dviejų tūkstančių metų senumo kūrinius jūs rasite netikėtai daug jums pažįstamų dalykų.
Ne tik filosofai guosdavo žmones. Apie meilės išgyvenimus nemažai rašė prozaikai: Stendalis esė „Apie meilę“, Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio Sonata“ ir Andre Morua esė „Laiškai nepažįstamajai“. Čia rasite meilės vystymosi aprašymų, kas padės jums matyti jausmuose ne statinį paveikslą, o judantį procesą.
Jei jūs nebijote sudėtingesnių kūrinių, nepraleiskite Žano Polio Sartro ir Simonos de Bovuar„Meilės manifesto“ . Jie buvo ne tik filosofai, bet ir mylimieji, ir jų kūrinys - savotiška sutartis, pagal kurią jie būdami kartu įsipareigojo likti laisvais. Sutrumpintas šio kūrinio variantas išleistas rusų kalba: „Аллюзия любви”, Алгоритм, 2008.
Įdomios ir veiksmingos yra indų gydytojo Dipak Čopra knygos, tarkime, „Kelias į meilę“. Ji parašyta paprasta, ne filosofine kalba, tačiau visai ne apie paprastus dalykus.
Nemaža dalis šiuo metu leidžiamų knygų parašyta moterų ir skirta moterims. Jos padeda skaitytojoms suprasti save ne tik kaip atskirus individus, bet ir kaip kolektyvinės dvasios, arba, kaip sakydavo Karlas Jungas, kolektyvinės pasąmonės nešėjas.
Ir jeigu Verenos Kast knyga „Atsisveikinimas su aukos vaidmeniu“ tiesiog nagrinėja, kaip moterys tampa priklausomos ir kaip „atsiriša“ nuo priklausomybės, tai knygos apie moters gyvenimo mitologiją padės jums plačiau pažvelgti į visą savo gyvenimo eigą. Todėl pasiskaitykite Klarisos Pinkolos Estes „Bėgančią su vilkais“, Lindos Jarosch ir Anzelmo Gruno knygą „Karalienė ir laukinė moteris“, Džin Šinodos Bolen enciklopediją „Deivės kiekvienoje moteryje“.
Jeigu jus domina testai, pabandykite rasti prieš keletą metų išleistą, o vėliau dingusią iliustruotą testų enciklopediją „Kas aš esu?“.
Ko galima pasimokyti iš psichologų bei psichoterapeutų knygų? Bijančiam žmogui neužtenka paguodos. Iš jų jis, žinoma, laukia receptų arba technikos. Juk baimė santykiuose yra labai konkretus ir apčiuopiamas jausmas, kylantis, kai knygos po ranka nebūna. Todėl prieš daugiau kaip šimtą metų ir atsirado nemažai „savipagalbos“ arba „self- help“ literatūros. Jos esmė: taisyklė, pratimas arba principas turi likti jūsų galvoje. Mes geriausiai žinome praeito amžiaus knygas.
Garsusis Deilas Karnegis savo knygose „Kaip įsigyti draugų“ bei „Kaip nustoti nerimauti“ ėmėsi žmonių santykių inžinerijos: jo paprasti ir aiškūs patarimai, kaip elgtis bendraujant, nėra tokie primityvūs, kaip gali pasirodyti. O iki šiol populiari Džozefo Merfio knyga „Jūsų pasąmonės galia“ ir jos tęsiniai iš tiesų padeda pasinaudoti paprasta savitaiga ir įsitikinti, jog ji veikia.
Psichoterapinės, palaikančios ir turinčios praktinių patarimų yra persų psichoterapeuto Nosrato Peseškiano „33 ir viena partnerystės forma“, amerikiečių psichologo Filipo Zimbardo studija „Drovumas“ , Žanetos Reinvoter „Tu esi atsakingas“. Jos ypač padeda droviems, nepasitikintiems savimi jauniems žmonėms.
Kažkada, kai man buvo aštuoniolika, man labai padėjo populiarios rusų psichoterapeuto Vladimiro Levio knygos: „Pokalbis laiškais“, „Menas būti savimi“ ir „Menas būti kitu“. Vėliau atsirado kiti psichoterapeutai: V.Litvakas „Kaip tapti laimingu“, „Spermatozoido principas“ ir kiti autoriai.
Šios knygos padėjo ne todėl, kad pateikė kažkokius stebuklingus receptus, o todėl, kad jose aprašyti išgyvenimai man buvo labai artimi ir suprantami. Tiesa, ir psichoterapinės technikos bei pratimų jose taip pat netrūko: pradedant savitaiga ir baigiant vaidmenų treniruotėmis.
Žinoma, dar būdamas studentas aš išbandžiau savitaigą, ugdančią ramybę ir pasitikėjimą. Ji iš tiesų veikia. Kaip veikia ir sudėtingesnės darbo su pasąmone technikos, kurių dalis aprašyta neurolingvistinio programavimo (NLP) serijos knygose. Jų pavadinimų neminėsiu, nes NLP knygų iš tiesų yra daug.
O dabar – svarbiausias jūsų iškeltas klausimas - kiek šios knygos padeda labiau įvertinti save? Kiek jos apsaugo nuo vienpusės meilės?
Atsakymas: tai priklauso nuo jūsų drąsos gyventi. Visai lengva iš gyvenančio pilnavertį gyvenimą žmogaus virsti „knygų kirmėle“, iš baimės gyventi apsistačiusia knygomis. Juk meilė, santykiai ir pats gyvenimas negali būti užprogramuoti, jiems neįmanoma iš anksto pasiruošti ir garantuoti sėkmės. Jei tai ir būtų įmanoma, kiek mes tuomet vertintumėte meilę, džiaugsmą, laimę?
Todėl laikykite knygas tik orientyru, tik žemėlapiu, tačiau nesėdėkite namuose, spoksodama į tuos žemėlapius. Eikite į gyvenimą, davę sau teisę klysti, prisirišti, įklimpti į santykius ir nusivilti. Tik taip ir įmanoma išmokti gyventi. O jei jūsų gyvenimas bus pakankamai spalvingas - kas žino, gal antroje jo pusėje jūs irgi parašysite knygą apie meilę - tokią, kokios dar niekas neparašė?
Sėkmės
Olegas Lapinas
Turite problemą, kurios negalite išspręsti? Rašykite psichologui@delfi.lt.
